Vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis būstą – patogiai išdėstytos erdvės. Jei naujos statybos būstuose jų išplanavimą galima derinti dar su rangovu ir prireikus nesunkiai keisti, tai norint patogiai įsirengti senesnės statybos ar nestandartinį būstą gali kilti problemų, o dažnai tokie ketinimai gali slėpti ir sunkiai nuspėjamas rizikas.

Draudikai savo ruožtu perspėja, kad nusprendusiems rinktis senos statybos, perplanuotus būstus ar ketinantiems gyvenamąją erdvę persiplanuoti pagal savo poreikius be patyrusių specialistų pagalbos, neplanuoti nuostoliai gali siekti ir penkiaženkles sumas.

„Matome, kad esant aktyviai nekilnojamojo turto rinkai stiprėja tendencijos maksimaliai išnaudoti visą būsto erdvę, taip pat ir keisti iš anksto numatytų patalpų paskirtį. Ne paslaptis, kad ir patogumo sąvoka pasikeitė: vis dažniau norima vientisų, atvirų erdvių. Tiesa, mes, kaip draudikai, apie padarinius dažniausiai sužinome tik tada, kai prasideda problemos ir nutinka įvairios nelaimės: darbų metu pažeidžiami inžineriniai tinklai, elektros instaliacija ar net laikančios namo konstrukcijos, o dėl to nukenčia ne tik pats savininkas, bet ir kaimynai“ – aiškina draudimo bendrovės BTA Turto draudimo speicalistas Gintaras Gurskis.

Nestandartinis būstas – nestandartinės ir rizikos

Įsigijus butą senos statybos name, kuriame prieš tai gyveno keli skirtingi savininkai ir, galbūt, kiekvienas iš jų erdves adaptavo pagal savo poreikius, būtina išsiaiškinti, kokie pakeitimai buvo atlikti.

„Gerai, jei visi pokyčiai vyko iš anksto parengus projektą ir darbų metu jo buvo laikomasi. Tokiu atveju bus aiški visų inžinerinių komunikacijų vieta, matysime kaip buvo keičiamas busto išplanavimas. Realybė dažnai būna kitokia – būstai perplanuojami savo nuožiūra, pasitelkiant pažįstamus meistrelius, nebūtinai naudojant pačias kokybiškiausias medžiagas ir pokyčių niekur oficialiai neužfiksuojant. Būtina žinoti, kad įsigijus tokį būstą, jame ir minimalus remontas, jau nekalbant apie rimtesnius būsto erdvės perplanavimus, gali baigtis dideliais neplanuotais nuostoliais”, – sako G. Gurskis.

Pasak specialistų, dažnai pasitaiko atvejų, kai naujakuriai aptinka paslėptus elektros instaliacijos laidus, kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžius tam neskirtose vietose. Neretai tokie atvejai gali baigtis labai liūdnai – gaisru arba pastato užpylimu. Prieš griaunant pertvaras būtina pasitikrinti ar tai tikrai galima daryti, nes taip galima pažeisti ir viso namo laikančiąsias konstrukcijas.  

Atsekti, kokie pakeitimai buvo daryti gali padėti specialistai, taip pat bent iš dalies savivaldybės atstovai ar net kaimynai.

„Jei tikrai matote, jog būstas sename daugiabutyje, o išplanavimas nestandartinis, pamėginkite gauti buto planą, kreipkitės į savivaldybės specialistus, net apsilankykite pas kaimynus. Tai puiki galimybė naujakuriams ne tik susipažinti, bet ir pasiteirauti, kaip pas juos bute išvedžioti inžineriniai tinklai, išsiaiškinti, ar anksčiau yra buvę kokių gedimų. Tokių vizitų metu paprastai ir pasimato, kiek ir kaip buvo pakeistas būsto planavimas“, – pataria specialistas.

Aklinai paslėpti vamzdžiai ar laidai – papildomos problemos

Dar viena sunkiai naujakuriams pastebima rizika – paslėpti vamzdžiai ar „modernūs“ šildymo būdai, kurių iš pirmo žvilgsnio pastebėti neįmanoma.

„Anksčiau buvo gana paplitusi praktika daugiabučiuose nelegaliai po grindimis „prasitęsti“ vadinamąjį „gyvatuką“ ir išvedžioti karšto vandens vamzdžius. Žinoma, tokie pakeitimai nebuvo niekur užfiksuoti ir dokumentuoti. Įsigyjant tokį būstą vasarą turbūt net nepastebėsite šio pokyčio, tačiau suplanavus rimtesnius darbus ir pradėjus ardyti grindis galite netikėtai užlieti viską aplink”, – aiškina Gintaras Gurskis.

Draudikai taip pat nerekomenduoja estetikos ir patogumo vardan bute paslėpti inžinerinių tinklų.

„Pagrindiniai magistraliniai vamzdžiai ne veltui įrengiami lengvai prieinamose vietose ir niekada nėra aklinai paslėpti. Tai svarbu tiek dėl profilaktinės patikros, tiek ir tais atvejais, jei įvyktų sistemos avarija. Jei rekonstruodami būstą vamzdžius nuspręsite paslėpti, ateityje rizikuojate ne tik laiku nepastebėti užliejimo pavojaus, bet ir patirti nuostolių dėl to, kad norint prieiti prie jų teks ardyti ir visą apdailą“ – galimus pavojus vardina BTA specialistas.

Jei patys planuojate pokyčius

Patiems planuojant pokyčius būtina bendradarbiauti su specialistais, o jei keisite kažką daugiau nei sienų spalvą, reikia gauti ir statybos leidimą.

„Planuojant rimtesnius remonto darbus, rekonstruojant būstą, reikia kreiptis į projektuotoją, paruošti rekonstrukcijos projektą ir darbams gauti statybų leidimą. Tik nuo leidime nurodytos dienos galima pradėti statybos darbus, o prieš tai būtina pasirūpinti statybos darbų draudimu. Žinokite, kad rekonstrukcijos, atnaujinimo, modernizavimo ir visiems kitiems statybos darbams, kuriems reikalingas statybos leidimas, statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas.“, – primena specialistas.

Jei samdote įmonę, kuri visus darbus atliks už jus – įsitikinkite ar ji apsidraudusi. Tais atvejais kai visus darbus atlieka rangovas draudimu turi pasirūpinti jis pats.

„Reikia nepamiršti, kad atsakomybė krenta ant buto savininko pečių ir kaimynai pretenzijas reikš būtent jums, todėl būtina pasitikrinti, ar rangovas tikrai yra apsidraudęs ir nelaimės atveju galės padengti žalą ne tik Jūsų kaimynams už įskilusias ar užlietas buto sienas, tačiau ir Jums, už darbų metu netyčia apgadintas grindis“, – sako G. Gurskis.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2017 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko per 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta beveik 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 38 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”