Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT), įvertinusi viešbučių paskirties pastato Vytauto g. 21, Palangoje projektinių pasiūlymų (autoriai T. Jūras ir G. Natkevičius) atitikimą architektūros kokybės kriterijams, teigiamai įvertino architektūrinę idėją, stiliaus vientisumą ir išraiškos estetiškumą, tačiau įžvelgė ir trūkumų dėl kurių pateikė rekomendacijas.
„Architektūriniai sprendiniai inovatyvūs, bendra pastato stilistika yra įdomi ir išskirtinė, tačiau, vertinant kontekstualumo, urbanistinio integralumo bei funkcionalumo požiūriu, projektas tobulintinas“, – teigia Klaipėdos RAT pirmininkas E. Andrijauskas.
RAT ekspertai, neabejodami UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ suprojektuoto statinio bendra architektūrine išraiška, kvestionavo, ar tokios stilistikos pastatas dera konkrečioje aplinkoje, ar koreliuoja su Vytauto gatvės užstatymu, pagaliau, ar konteksto interpretacijos nėra tiek laisvos, kad siūlomų pastatų išraišką keičia į nekontekstualią. Kita vertus, buvo išsakyta nuomonė, kad Palangoje, bent jau miesto dinamiškiausiose architektūrinės–urbanistinės kaitos teritorijose, tradiciškai atsiranda išskirtinės architektūros pastatai ir tai vertintina teigiamai.
Daugiausiai abejonių ir pastabų sulaukęs urbanistinio integralumo (santykio su kontekstu) naratyvas buvo aptariamas tiek statinių padėties gatvių išklotinėje, tiek pastatų mansardinio aukšto sprendinio, tiek apdailos požiūriais.
Ekspertų neįtikino autorių sprendimas perstumti pastatus Vytauto gatvės atžvilgiu, taip keičiant vakarinę gatvės užstatymo liniją, kuri visgi yra nusistovėjusi nuo pat Kęstučio gatvės. Su tuo susijusi ir pagrindinė Klaipėdos RAT rekomendacija projekto autoriams – atsisakyti perstūmimo arba ieškoti subtilesnės reakcijos į Vytauto gatvės linkį, nežalojant gatvės urbanistinio audinio.
RAT rekomendacijose taip pat teigiama, jog komplekso skaidymas į du tūrius yra priimtinas, tačiau jie neturi būti visiškai identiški dėl skirtingo urbanistinio konteksto ties pietiniu tūriu ir šiauriniu korpusu; mansardinis (trečiasis) aukštas neturi kartoti pirmųjų aukštų masyvumo; taip pat turėtų būti tikslinama pirmųjų aukštų planinė struktūra, pašalinant normatyvines klaidas ir aiškiau akcentuojant pagrindinius įėjimus bei vestibiulio reprezentacines erdves. Ekspertai, be kita ko, rekomendavo atsisakyti bent dalies medžių vidiniame kieme kirtimo, tikslinti kiemo planą rekreacijos erdvių didinimo linkme.
Vizualizacijos – UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“.
Pranešimą paskelbė: MIGLĖ ANGELOU , Lietuvos architektų rūmai
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]