Bent kartą per metus namų interjero pokyčius inicijuoja 30 proc. šalies gyventojų, o pirmenybę teikia skandinaviškam interjero stiliui. Tokius rezultatus atskleidė parodos „Baldai. Dizainas. Interjeras“ lankytojų apklausa. Specialistų teigimu, tai rodo, kad vis dažniau namus įsirenkame ir įsirengiame ne visam gyvenimui, tampame mobilesni ir jaučiamės ekonomiškai saugesni.
Vieni namai ne visam gyvenimui
Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau 24-tą kartą vykstančioje parodoje surengta apklausa atskleidė, kad interjero pokyčius dažniau linkusios inicijuoti moterys. 17 proc. jų teigia norinčios interjerą atnaujinti ir keisti bent kartą per metus. Tuo tarpu vyrai teigia, kad pokyčių jiems norisi gerokai rečiau – kas 5 ar 10 metų.
„Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje situacija nedaug skiriasi nuo Europoje vyraujančių tendencijų. Čia žmonės teigia vidutiniškai namų interjerą keičiantys kas 5–7 metus. Ši tendencija siejasi tiek su atgautu ekonominiu saugumu, tiek ir su moderniu gyvenimo būdu, įsitvirtinančiu supratimu, kad gyvenamąją vietą renkamės ne vieną kartą visam gyvenimui. Tiesiog tapome gerokai mobilesni, būstą keičiame ir „išaugame“ dažniau, todėl ir į namų įrengimą, interjerą žiūrime lanksčiai, kūrybiškai, esame nusiteikę jį keisti“, – sako interjero dizainerė Lina Kalinauskaitė-Forsman.
Specialistės teigimu, stebima ir dar viena tendencija – į baldus vis dažniau žvelgiama kaip į ilgalaikę investiciją, todėl ieškoma sprendimų, kurie leistų juos atnaujinti minimaliomis pastangomis, o priežiūra būtų paprasta ir draugiška aplinkai.
„Įsigijus kokybiškus, patvarius, gero dizaino lengvai prižiūrimus baldus poreikis juos dažnai keisti labai sumažėja. Be to, stiprėja pirkėjų orientacija į aplinkos tausojimą, tvarumą, tad ieškoma sprendimų, kurie būtų ilgaamžiai. Lengvai prižiūrimos medžiagos, nuvelkami minkštų baldų gobelenai, vien vandeniu valomos medžiagos – tai leidžia užsitikrinti, jog baldas tarnaus ilgai, ir dėl jo nereiks sukti galvos, o tai šiuolaikiniam žmogui yra vienas svarbiausių kriterijų“, – pasirinkimo subtilybes aiškina dizainerė.
Svetainė su sofa – namų širdis
Apklausos duomenimis, namų širdimi daugelis (35 proc.) parodos lankytojų laiko svetainę, o svarbiausiu namų baldu įvardija sofą. Pasak specialistų tokios tendencijos atspindi, jog gyvename skubos laikais ir daug dalykų darome vienu metu.
„Tai, kad dominuoja sofa, o ne, pavyzdžiui, stalas, mano galva, reiškia kelis dalykus. Viena vertus, tai rodo, kad būstai yra santykinai maži, erdvės virsta multifunkcinėmis ir ant sofos praleidžiama daug laiko ne tik ilsintis, bendraujant, bet ir valgant ar net dirbant. Kita vertus, tai rodo, kad stalas, kaip namų širdis ir visą šeimą telkianti vieta dar neprigijo, o valgymo prie bendro stalo kultūra dar turi daug potencialo augti“, – įsitikinusi L. Kalinauskaitė-Forsman.
Jos teigimu, virtuvė daugeliui taip pat asocijuojasi su darbu, tuo tarpu svetainė – su poilsiu ir laisvalaikiu.
„Klasikiniame būste nuo senų laikų visi kambariai ir patalpos būdavo atskirtos, kiekviena iš jų turėjo aiškiai apibrėžtą savo funkciją. Virtuvė buvo ta vieta, kurioje gaminama, valgomasis – kambarys, kuriame valgoma, o štai svetainė buvo socialiausia erdvė, kurioje priimami svečiai, leidžiamas laisvalaikis. Dabar tokių griežtų perskyrų nebelikę, viską visose erdvėse darome ko ne vienu metu. Tačiau panašu, kad virtuvė vis dar turi tą ko ne archajinę sąsają su darbu ir užimtumu, o svetainė suvokiama kaip poilsio erdvė“, – aiškina specialistė.
Nesikeičiantis lietuvių favoritas – skandinaviškas stilius
Paklausus, koks interjero stilius parodos lankytojų favoritas – daugiausiai simpatijų sulaukė skandinaviškas interjeras (24 proc.). Taip pat daug gerbėjų turi ir klasikinis interjeras – jį mėgstamiausiu įvardijo 23 proc. respondentų.
Pasak dizainerės, toks nuomonių pasiskirstymas atspindi ilgametes tendencijas – iš tiesų žavimės skandinavišku funkcionalumu ir ergonomiškumu, o klasikinis interjeras suprantamas kaip saugus sprendimas.
„Klasikinis interjeras daugumai patrauklus tuo, kad yra saugus, patikrintas, be to, dažnai suvokiamas kaip lengviausias būdas aplinkai parodyti, jog gyvenimas nusisekė. Tai kone lengviausiai suvokiama prabangos išraiška. Rinkdamiesi klasikinio stiliaus interjerą ar detales žmonės paprastai įvertina, kad tai gera investicija, ilgam laikui“, – populiarumo priežastis vardija L. Kalinauskaitė-Forsman.
Tuo tarpu skandinaviškas stilius lietuviams imponuoja praktiškumu, ergonomiškumu ir funkcionalumu.
„Save labiau suvokiame kaip šiauriečius, mums tokia stilistika iš esmės artima. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad skandinaviško stiliaus interjeras yra orientuotas į funkcionalumą, ergonomiką, kas ypač aktualu nedideliuose būstuose gyvenantiems lietuviams. Kita vertus, iš pažiūros paprasti, stilingi skandinaviški baldai iš tiesų yra labai kokybiški, apgalvoti, jų dizainas reikalauja labai daug žmogiškųjų išteklių, o tai nulemia ir jų kainą“, – sako dizainerė.
Iki šeštadienio vakaro vykstančioje parodoje „Baldai. Interjeras. Dizainas“ visose penkiose „Litexpo“ salėse pristatomos naujausios įvairios paskirties baldų kolekcijos, autorinio dizaino baldai, interjero tendencijos ir sprendimai, medžiagos, detalės ir įrengimai baldų gamybai. Parodoje šiemet dalyvauja daugiau nei 100 baldų gamintojų, interjero specialistų, dizaino įmonių, kūrėjų, įrengimus, komponentus ir technologijas baldų pramonei pristatančių lyderių iš Lietuvos bei užsienio valstybių.
Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]