Finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ duomenų analizė rodo, kad populiariausias metas remontuoti būstą – pavasaris ir vasara. Tuo tarpu statybų sektoriaus atstovai teigia, kad tai yra pats prasčiausias metas imtis atnaujinti namus.

Aktyviausias – balandis

„Pastebime, kad dabar paskolas būsto remontui vienodai ima tiek vyrai, tiek moterys. Analizuojant šio tipo paskolos demografinius pjūvius, ryškus atotrūkis matosi tik skirstant pagal gyvenamąją vietą – aktyviausi yra miestiečiai“, – sako bendrovės „Mokilizingas“ regiono vadovas Donatas Mickus.

Remiantis „Mokilizingas“ pirmojo šių metų pusmečio veiklos duomenimis, vidutinė paskolos būsto remontui suma siekia 3000 eurų. Aktyviausiai šio tipo paskolos imamos pavasarį bei pirmą vasaros mėnesį. Didžioji dalis „Mokilizingo“ klientų paskolas remontui paėmė balandį, tačiau vasarą imama didesnės sumos paskola:  birželį vidutinė paskolos suma siekė 4 132 eurus, ir šį mėnesį paimtų paskolų suma buvo didesnė nei kitais mėnesiais.

„Pavasaris ir vasara tradiciškai laikomas patogiausiu metų laiku būsto remontui. Tikėtina, kad daug kas nori sutvarkyti namus atostogų metu, šiltuoju metų periodu vykstant darbams galima išsikelti pagyventi į sodą ar sodybą. Tačiau mūsų specialistai atkreipia dėmesį, kad atšilus orams rinkoje jaučiamas specialistų stygius, tad remontuodamiesi žiemą ar rudenį turėsite ne tik didesnį specialistų pasirinkimą, bet, tikėtina, darbai jums kainuos pigiau“, – sako D. Mickus.

Nenorite streso – remontuokite rudenį

Pasak statybų bendrovės „NUX LT“ direktoriaus Egidijaus Matusevičiaus, statybų sezono metu, kuris prasideda pavasarį, paprastai susiduriama su dviem problemomis – išaugusi statybų darbų kaina ir statybininkų trūkumas.

„Pavasarį pradedami statyti didieji objektai, kurie sutraukia didelę dalį specialistų, tad jų trūksta, darbų įkainiai pakyla apie 20 proc. Šiuo metų laiku privatus asmuo, net ir susitaręs su statybininkais, negali būti garantuotas, kad darbai prasidės. Juos bet kada gali nuvilioti didesnį ir pelningesnį užsakymą pateikęs rangovas. Tad istorijų apie statybininkus, kurie pažada, bet paskui net neatsiliepia telefonu, vasarą apstu“, – sako E. Matusevičius.

Dar viena problema – medžiagos. Sezono metu gamintojai dirba išsijuosę ir susikoncentravę į didžiuosius užsakymus, rugpjūtį daug Europos gamintojų apskritai atostogauja. Tad šiuo metu užsakius, pavyzdžiui, itališkas plyteles, jas gausi geriausiu atveju rugsėjo viduryje.

„Jei norite išvengti nereikalingo streso ir taupote pinigus, geriausia remontą daryti nuo lapkričio iki pavasario. Bus pigiau, statybininkai ir medžiagų tiekėjai bus dėmesingi, vykdys įsipareigojimus, tikėtinos nemenkos nuolaidos. Išimtis – prieškalėdinis laikotarpis, kai yra labai daug norinčiųjų pasidaryti remontą prieš šventes. Tai labai bloga mintis, nes gali tekti šventes švęsti remontuojamoje patalpoje, o paskui dar ilgai taisyti per skubėjimą paliktą broką“, – sako E. Matusevičius.

Didžiausias paskolas ima moterys

Dar viena ryški paskutinių metų būsto paskolų tendencija – mažėja statistiniai demografiniai skirtumai. Jei anksčiau paskolas būsto remontui dažniau imdavo moterys, o vyrai buvo linkę remontuotis patys, dabar šis skirtumas beveik nejuntamas. Pirmąjį 2018 metų pusmetį moterys paėmė 55 proc. būsto paskolų, jų imta vidutinė paskola siekė 2979 eurus, kai vyrų paskolos vidurkis buvo 3038 eurai.

Didžiausias paskolas ima 18-30 metų moterys, kurių vidutinė paskolos suma siekia 5393 eurus, mažiausias – 40-50 metų vyrai, vidutiniškai imantys 1825 eurus siekiančias paskolas.

Pasak „Mokilizingo“ regiono vadovo, iki šiol išlieka didelis skirtumas tarp miesto ir kaimo. 2018-aisiais 74 proc. paskolų būsto remontui paėmė miestų gyventojai.

„Sprendžiant pagal sumas, didžioji dalis paskolų imama gana smulkiam remontui, baldams, santechnikai pasikeisti. Būsto remontui galime suteikti paskolas iki 15 tūkst. eurų, tačiau tokias ima vienetai. Taip pat pastebimas noras paskolas grąžinti kuo greičiau – vidutinis paskolos terminas siekia 45 mėnesius, kai suteikiama galimybė skolintis iki 72 mėnesių”, – pasakoja D. Mickus.

Pranešimą paskelbė: Jolita Macelytė, UAB „Publicum”