Įdėti skelbimą

Architektai pristato pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą projektinius pasiūlymus

1

Architektai pristato pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą projektinius pasiūlymus

Centrinė miesto dalis ir Aleksotas priešinguose Nemuno krantuose praeiviams bei dviratininkams gali būti pasiekiami greičiau ir patogiau – pėsčiųjų tiltais. Kauniečiai kviečiami iš arčiau susipažinti su architektūriniais pasiūlymais, kaip galėtų atrodyti tiltai, jungiantys Karaliaus Mindaugo prospektą bei H. ir O. Minkovskių gatvę su Nemuno sala.

Kauno architektūros ir urbanistikos taryba surengė Pėsčiųjų tiltų per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo prospekto atvirą projekto konkursą. Taip siekiama suartinti abu Nemuno krantus ir dar labiau paskatinti pietinės miesto dalies plėtrą.

Pasak architektų, naujasis tiltas padidintų Nemuno salos integralumą su centrine Kauno miesto dalimi ir taptų rimtu postūmiu kairiajame Nemuno krante veikiančioms įmonėms, pastūmėjant jas keistis ir puoselėti plačiai atsiveriantį kraštovaizdį.

„Tai unikalus projektas. Šis dvigubas tiltas apjungs istorinį ir šiuolaikinį miesto centrą su kitais reikšmingais objektais. Nemuno sala – ne vien rekreacinė erdvė, bet ir būsimo Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro vieta. Kitame krante turime įspūdingą M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą. Taigi patogus susisiekimas tarp jų svariai prisidės prie tolesnės miesto plėtros ir vystymo“, – sakė Kauno miesto tarybos narys architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Konkursui pateikti 7 projektai, kurie nuo liepos 18 d. iki rugpjūčio 14 d. eksponuojami Architektų namų palėpėje (Vilniaus g. 22-1A, Kaune). Viešas projektų pristatymas visuomenei įvyks ten pat liepos 30 d. 15 val. Renginyje dalyvaus recenzentai – architektai Gediminas Jurevičius ir Martynas Marozas bei ekspertai – hidrologas Antanas Dumbrauskas ir tiltų konstruktorius Saulius Zadlauskas.

Liepos 31-ąją projektus vertins specialiai sudaryta komisija, kurios sudėtyje – pripažinimą pelnę žinomi Lietuvos architektai. Pagrindiniai vertinimo kriterijai – urbanistinis integralumas ir originalios architektūrinės idėjos, o taip pat inovatyvumas bei statinio atitiktis darnaus vystymosi principui. Ne paskutinėje vietoje ir projektavimo paslaugų kaina.

Konkurso laureatams numatytos premijos. Pirmos vietos laimėtojui – 8 tūkst. eurų, o 2-5 vietas užėmusių darbų autoriams bus skirta atitinkamai nuo 6 iki 1 tūkst. eurų. Su konkurso nugalėtoju bus sudaryta sutartis dėl projektavimo paslaugų pirkimo.

Kauno savivaldybė konkurso sąlygose buvo numačiusi, kad projektavimo paslaugų kaina, įskaitant statinio projekto priežiūrą, negali viršyti 400 tūkst. eurų, o bendras abiejų tiltų ir jiems skirtų takų per Nemuno salą projektavimo ir statybos biudžetas gali siekti iki 8 mln. eurų.

Visus pėsčiųjų tiltų projektavimo konkurso pasiūlymus galima pamatyti Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus interneto svetainėje: http://bit.ly/salostiltai

Pranešimą paskelbė: Tomas Jarusevičius, Kauno miesto savivaldybės administracija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]


Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.  Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]