Gaisrinės saugos ir statybų rinkos ekspertai pripažįsta: privalomi autonominiai dūmų signalizatoriai gali užkirsti kelią pavienėms nelaimėms, tačiau ši priemonė nepakankama siekiant iš esmės sumažinti gaisrų aukų skaičių ir ugnies žalą gyventojų turtui. Tai parodė ir praėjusią savaitę Vilniuje 23 aukštų gyvenamojo namo 7 aukšto bute kilęs gaisras. Nors buvo sumontuota priešgaisrinė signalizacija, ji tiesiog nesuveikė, todėl galėjo pasikartoti pernai Londono dangoraižyje „Grenfell Tower“ kilusi tragedija.

„Gaisrą Londono daugiabutyje sukėlė užsiliepsnojęs šaldytuvas, ugnis išplito per pravertą langą, nesuveikė priešgaisrinė signalizacija. Vilniuje 23 aukštų pastate esančiame bute taip pat užsidegė šaldytuvas ir buvo pravertas langas. Laimei, šis incidentas kilo dieną, o ne naktį – gyventojai laiku pastebėjo pro langą besiveržiančius dūmus ir pranešė gelbėtojams“, – teigia Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Giedrius Jasionis.

Pasak G. Jasionio, daugiaaukščiuose pastatuose gaisrai yra labai pavojingi.

Tai patvirtina gaisrinės saugos ekspertai ir statybinių medžiagų gamintojai.

„Apie 80 proc. senos statybos Lietuvos daugiabučių gaisro atvejais gali virsti kalėjimais. Beveik visuose devynaukščiuose daugiabučiuose yra tik viena laiptinė, o kilus gaisrui paprastai dūmai kyla į viršų, todėl uždūminta laiptinė gali kliudyti evakuoti žmones iš pastato. Be to, dar ir nupjautos evakuacinės kopėčios, užsandarintos angos iš aukšto į aukštą, užrakintos durys ar langai, avarinių išėjimų erdves užverčiantis inventorius – visa tai apsunkina evakuacijos galimybes“, – sako bendrovės „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Gaisrinės saugos specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir renovuotų daugiabučių atsparumas ugnies rizikai ne visada yra pakankamas – tai lemia renovacijos metu panaudotų medžiagų kokybė.

Pasak Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos tarybos nario, sertifikuoto auditoriaus ir gaisro rizikos vertintojo Martyno Matulevičiaus, pastatų fasadų šiltinimui Lietuvoje dažnai naudojamos pigios ir degios medžiagos.

M. Matulevičius primena, kad žemos degumo klasės medžiagos yra ne tik degios, bet ir labai toksiškos: „Kilus gaisrui ir medžiagoms ėmus stipriai degti, o patalpai prisipildžius dūmų, ugnis ima plisti toksiškomis dujomis. Žmonėms jos labai pavojingos: 3–4 pilni įkvėpimai ir prarandama sąmonė, tad naktį kilus gaisrui daugiabutyje miegantys žmonės, esant papildomoms pavojingoms aplinkybėms, gali taip ir neprabusti, nepamatyti atvirų liepsnų“.

Praėjusiais metais Gaisrinių tyrimų centro ir lydinčių kokybės patikrinimo organizacijų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kai kuriais atvejais ant pastatų fasadų montuojamos medžiagos neatitinka deklaruojamų degumo savybių. Dar pavojingiau, kai didelio degumo medžiagos naudojamos šiltinimui iš vidaus. Tyrimų duomenimis, tokiu atveju 20 m² patalpa ugnimi ir dūmais gali visiškai užsipildyti per pusantros minutės.

„Kažkodėl dažnai manoma, kad ugnis įsižiebia sunkiai, o plinta kontroliuojamu greičiu. Tačiau realiai yra visiškai priešingai, todėl renkantis medžiagas jų gaisrinė klasifikacija yra itin svarbi. Nedegių medžiagų naudojimas nedidina gaisro apkrovų bei neleidžia ugniai greitai išplisti, tuo suteikiant papildomą laiką išsigelbėjimui. Uolieninės kilmės akmens vata yra atspari 1000 laipsnių pagal Celsijų karščiui – naudojant tokias izoliacines medžiagas, galima sumažinti tragiškas kylančių gaisrų pasekmes“, – primena „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. A. Buska.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM duomenimis, per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5073 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 28,6 proc. Gaisruose žuvo 50 žmonių (2017 m. per tą patį laikotarpį – 49).

Pranešimą paskelbė: Marius Deksnys, UAB „Idea Prima”