2018 m. balandžio 16 d. vykusiame antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, veikiančios prie Kultūros paveldo departamento, posėdyje priimtas nutarimas suteikti Vaižganto g. 13D, Kaune esančiam Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui (u. k. 42710) apsaugą įrašant į Kultūros vertybių registrą. Jau kitą dieną po posėdžio planuojamas aukcionas, kuriame ketinama pastatą parduoti.
Radijo stoties pastato įrašymas buvo vykdomas skubos tvarka, nes pastatui gali iškilti realus pavojus, jeigu bus parduodamas 2018 m. balandžio 17 d. organizuojamame aukcione su galimybe nugriauti. Taip pat visuomenė išreiškė susirūpinimą ir aktyviai teikė raštus dėl šio pastato apsaugos suteikimo, lėmusius spartesnį procesų vykdymą.
„Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatas buvo strateginis objektas ir pirmoji veikianti radijo stotis. 1926 metais iš šios stoties pirmą kartą radijo bangomis nuskambėjo lietuviški žodžiai. Ši stotis reikšminga tiek Lietuvos modernizmo istorijai, tiek valstybingumo formavimosi procesuose“, – komentavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kauno tvirtovėje buvo pradėti diegti moderniausi to laiko inžinerinės technikos pasiekimai, o 1912 m. ant aukščiausio Žaliakalnio šlaito buvo pradėti nuolatinės radijo stoties pastato–bunkerio statybos darbai. Siekiant apsaugoti brangią ryšio įrangą nuo artilerijos pabūklų grėsmės, įrengtos iki 4 m storio sienos, kurias dengė žemių pylimas. 1915 m. radijo stotį užėmė Vokietijos kariuomenė, kuri Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 m. liepos 9 d. pastatą perdavė besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.
Po 1923–1926 m. prancūzų bendrovės „Societe Francaise Radioelectrique“ įvykdytos rekonstrukcijos radijo stoties pastatas įgavo dabartinį vaizdą – nukastas žemių pylimas, užstatytas antras aukštas, suformuoti fasadai, pertvarkytos vidaus patalpos. 1926 m. birželio 12 d. 19 val. į eterį išskriejo pirmieji lietuviško radijo žodžiai „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“. Pirmosios transliacijos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų citatos, muzika. Transliacijos iš Žaliakalnio tęstos iki 1950 m. Iki šiol pirmosios radijo stoties pastatas priklausė Lietuvos radijo ir televizijos centrui.
Pastatas jau buvo pripažintas kultūros paveldo vietovės – Miesto istorinės dalies, vad. Kauno Žaliakalnio 1-oji (u.k. 31280) vertingąja savybe, tačiau nebuvo įrašytas kaip atskiras objektas. 2018 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo kultūros paveldo antrosios vertinimo tarybos nutarimu pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip atskiras objektas, kuriam suteiktas unikalus kodas – 42710.
Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, o nustatytų vertingųjų savybių pobūdis yra unikalus architektūrinis bei unikalus istorinis. Saugotinos vertingosios savybės yra pastato kompaktinis tūris, mišrus aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinio sprendimo visuma bei kiti konstrukcijos elementai. Saugotinos yra ir pastato viduje nuo Kauno tvirtovės radijo stoties laikų išlikusios storos metalinės kniedytos durys.
Pranešimą paskelbė : Dovilė Bielevičiūtė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]