Į 2017 m. įsigaliojusį privalomą reikalavimą turėti statybų draudimą dalis rangovų vis dar žiūri pro pirštus neapdrausdami net realiai vykstančių statybos darbų. Tuo tarpu draudikai sako, kad statybose mažų žalų nebūna, o nepamatuota rizika kai kam jau virto apčiuopiamais nuostoliais.
Anot draudimo įmonės BTA turto draudimo produktų vadovės Dalios Strazdienės, vis dar gajus požiūris, kad draudimas reikalingas tik dėl draudimo, o į draudimo poliso apiforminimą žiūrima kaip į mokestį „už popieriuką“. Pasak specialistės, reikia žinoti, kad statybų sektoriuje paprastai mažų žalų nebūna, nebent tai būtų pavienė vagystė, tačiau kai įsijungia ugnis, gamtos jėgos ar kiti nenumatyti pavojai – baigties nuspėti neįmanoma.
„Nekilnojamojo turto rinkai esant tokiai aktyviai, padidintos rizikos zonoje atsiduria ir dar nepastatytų, pagal brėžinius perkamų butų savininkai. Jeigu statybų darbai neapdrausti, nelaimės atveju finansinės pasekmės gali būti labai skausmingos, o kartais ir nepakeliamos. Todėl tuo turėtų rūpintis tiek užsakovas, tiek turto savininkai – klausti, domėtis, tikrinti, ar draudimas tikrai yra ir kur kreiptis tokiu atveju“, – tvirtina D. Strazdienė.
Nuosekli, visų šalių interesus ir rizikas subalansuojanti veiksmų seka, jos teigimu, turėtų būti tokia: statybų leidimas, draudimas, statybų pradžia.
„Jei veiksmų nuoseklumas nėra išlaikytas, tikėtina, kad įvykio atveju galite susidurti su finansiniais nuostoliais, jei jie bus per dideli darbus atliekančiai įmonei. Paradoksalu, tačiau smulkios ir vidutinės įmonės, kitaip nei didžiosios, turi mažiau žmogiškųjų resursų sekti visus teisės aktų pakeitimus ir diegti juos praktikoje, tačiau kartu būtent joms nenumatyti įvykiai smogia skaudžiausiai“, – teigia D. Strazdienė.
Jos teigimu, situaciją apsunkina ir aplaidus požiūris.
„Nuo 2017 metų pradžios įsigaliojusio reikalavimo turėti statybos „Kasko“ laikomasi, nes jis būtinas priduodant statinį: anksčiau ar vėliau jį nekilnojamojo turto statytojai, plėtotojai apiformina. Tačiau kol kas pilkojoje zonoje atsiduria laikotarpis, kai net ir neturint statybų leidimo pradedami ir atliekami tam tikri statybų darbai, o atsakomybę už juos galima prilyginti tik statybų įmonės finansiniam pajėgumui. Ar turto savininkai yra tikri, kad rangovas ar rangovai patirtą žalą galės ir pajėgs kompensuoti?“, – svarsto D. Strazdienė.
Dėl išskirtinai lietingos 2017-ųjų vasaros buvo daug atvejų, kuomet dėl smarkaus ir intensyvaus lietaus per dalinai nudengtą arba nespėtą uždengti stogą prilijo į statinio vidų.
Jeigu tai visiškai nauja statyba ir plikos sienos – yra viena, tačiau jei tuo metu vyksta stogo atnaujinimo darbai, o apačioje yra įrengti gyvenamieji butai, žalos gali šoktelėti iki kelių ar net keliolikos tūkstančių eurų.
„Prievolė drausti statybų objektus atsirado iš skaudžios praktikos ir turėjo nuo jos bent iš dalies apsaugoti pirmiausia pirkėjus. Tačiau net ir praėjus metams rangovai, ypač mažesni, ne visada būna susipažinę su taisyklėmis, o kai kurie į jas žiūri pro pirštus. Tačiau šiuo atveju raginčiau ir pirkėjus nelikti abejingais, įsitikinti, ar turtas, kurį įsigyjate yra draustas pagal reikalavimus, o atsitikus įvykiui jie turėtų žinoti, kad gali kreiptis tiesiai į draudimo bendrovę“, – pataria draudimo bendrovės ekspertė.
Pranešimą paskelbė : Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]