Geoterminis šilumos siurblys gali sutaupyti daug pinigų energijos sąnaudoms padengti (tuo pačiu tausojant aplinką) ir jūs norėsite kuo greičiau jį nusipirkti. Tačiau sužinoję pradines šilumos siurblio įrengimo investicijas galite greitai atsisakyti šios minties. Šiame straipsnyje rasite šilumos siurblio privalumus ir trūkumus.

Jūsų šaldytuvas šalina šilumą iš savo vidaus ir perduoda ją jūsų virtuvei.Geoterminis šilumos siurblys naudoja tokį patį principą, tik šilumą perduoda iš žemės į Jūsų namus (arba atvirkščiai). Jis tai atlieka per ilgas po žeme įrengtas vamzdyno kilpas pripildytas neužšalančio skysčio. Šios kilpos yra prijungtos prie šilumos siurblio jūsų namuose, kuris veikia kaip šildymo katilas arba oro kondicionierius.
Šildymo sezono metu, skystis ištraukia šilumą iš žemės ir tiekia ją šilumos siurbliui, o vėliau ir namo šildmo sistemai. Vasara procesai veikia atvirkščiai. Šilumos siurblys šilumą iš namų perduoda į žemę. Dauguma šilumos siurblių ruošia ir karštą vandenį.
Geoterminiai šilumos siurbliai yra žymiai efektyvesni už kitas šildymo sistemas, nes nedegina kuro ir nesukelia šiluminio efekto. Šilumos siurbliai tiesiog perkelia egzistuojančią šilumą iš vienos vietos į kitą. Kadangi žemės temperatūra giliai po žeme išlieka gana pastovi (apie 10oC), vasaros sezono metu sistema reikalauja gerokai mažiau energijos vėsinti namus lyginant su oro kondicionieriais.
Įrengti geoterminį šildymą nėra pigu. Įrengimo kaina svyruoja nuo 10 iki 15 tūkstančių eurų, priklausomai nuo grunto savybių, namo ploto ir kt. Geoterminio šildymo įrengimo kaina yra maždaug 40% didesnė už alternatyvių šilimo sistemų. Atsiperkamumas per eksplotacines išlaidas gali siekti nuo 5 iki 15 metų priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Žymiai mažesnės eksplotavimo sąnaudos lyginant su kitomis sistemomis. Geoterminis šildymas jums iškart sutaupys 30-60% šildymo ir 20-50% vėsinimo išlaidų lyginant su kitomis šilimo sistemomis.
Naudoją švarią ir atsinaujinančią energiją – saulę. Veikiant šilumos siurbliui nevyksta jokie degimo procesai ir dėl to neišskiriamas anglies dioksidas ar kiti teršalai. Tiesa šilumos siurbliui veikti reikalinga elektra, kuri gali būti gaminama deginant kurą.
Gali būti įrengta naujoje statyboje arba renovacijoje. Tačiau renovuojant šilymo sistemą gali būti susiduriama su papildomomis išlaidomis.
Žymiai tylesnis nei kitos vėsinimo sistemos. Nereikalingi kondicionieriai ir išoriniai ventiliatoriai. Šilumos siurblys skleidžia tokį triukšmą kaip šaldytuvas.
Pigi eksplotacija ir ilgaamžiškumas. Šilumos siurblys tipiškai tarnauja iki 25 metų, lauko kolektorius virš 50 metų.
Sudėtingas projektas. Projektavimas, galios nustatymas ir montavimas reikalauja profesionalių specialistų, norint turėti maksimaliai efektyvią sistemą.
Vis dar pakankamai nauja sistema. Todėl nėra tiek daug montuotojų, maža konkurencija ir kainos gali būti gana aukštos.
Montavimo kaina priklauso nuo sklypo prie namo ir grunto savybių. Jei sklypas prie namo nėra didelis gali tekti įrenginėti vertikalius gręžinius lauko kolektoriui. Esant nepalankioms grunto savybėms gręžinių gręžimo kaina gali būti didelė.
Yra keturi galimi lauko kontūro tipai. Lauko kontūro tipas stipriai įtakoja geoterminio šildymo įrengimo kainą. Brangiausiai lauko kolektoriaus tipas yra vertikalūs gręžiniai. Pigiausias – horizontalus kolektorius.
Tinkamiausias lauko kolektoriaus tipas ir ilgis kiekvienam namui priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip klimatas, grunto savybės, sklypo plotas, reikalinga šildymo ir vėsinimo galia ir vietinių rangovų siūloma kaina.
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]