Pateikė įžvalgas, kaip išsaugoti urbanistinį miestų išskirtinumą

Kauno centre vykstantys gatvių remontai, dygstantys nauji verslo centrai, pjaunami ir sodinami medžiai bei kiti nesibaigiantys pokyčiai vienus džiugina, o kitus erzina – netyla diskusijos ir ginčai. Būtent apie urbanistinės plėtros įtaką aplinkai ir bendruomenėms buvo kalbama Kauno technologijos universitete (KTU) vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Ekologiška architektūra“ metu.

Į ketvirtą kartą KTU Statybos ir architektūros fakultete (SAF) organizuotą renginį atvyko urbanistai, architektai ir kiti mokslininkai ne tik iš įvairių Lietuvos universitetų, bet ir užsienio mokslo ir studijų institucijų.

Susirinkę tyrėjai dalijosi patirtimi ir atradimais, sprendžiant su klimato atšilimu bei tvaria miestų plėtra susijusias problemas. Mokslininkai pristatė savo tyrimus, įžvalgas bei kuriamus įrankius, kurie turėtų padėti išlaikyti sinergiją projektuojant naujus statinius, kuriant vietos planus ir įtraukiant vietos bendruomenę.

Genius loci – įsiklausymo į vietą svarba

Itin daug palankių įvertinimų sulaukusios Kauno autobusų stoties autorius Gintaras Balčytis atkreipė dėmesį, kaip kuriant ar renovuojant pastatą yra svarbu atsižvelgti į aplinkos, istorijos reikšmę, ją išsaugoti ir nauju pastatu ne sugriauti, o praturtinti.

„Įsivaizduokite, kas supa Kauno autobusų stotį. Iš vienos pusės istorinės kapinės ir parkas, iš kitos pusės stovi didžiulė alkoholio gamykla, dar kitoje pusėje rasime turgų, geležinkelio stotį, vieną iš pagrindinių gatvių, daugybę skirtingų dydžių, stilių namų ir galiausiai keletą viešbučių. Tokioje chaotiškoje erdvėje reikėjo rasti veidą naujai stočiai. Ir tikiu, kad mums pavyko stotį padaryti vienijančiu komponentu, atnešančio tvarkos į šį chaosą“, – sakė architektas, SAF dėstytojas.

Susirinkusiems G. Balčytis pateikė ir kitus pavyzdžius. Pavyzdžiui, Kačerginėje statomas namas, kurį teko įsprausti tarp kelių dešimčių pušų ir suprojektuoti taip, kad pro kiekvieną langą jos matytųsi. Įrengiant gyvenamąjį namą nebuvo nukirstas nei vienas medelis. Tai, pasak architekto, yra puikus pavyzdys, kad galima ir reikia išsaugoti vietos išskirtinumą.

Kokybė padeda išsaugoti architektūrinį vieningumą

Architektūrologas Vaidas Petrulis priminė, kad Kauno miestui skirtas Europos dizaino miesto titulas yra puiki proga atrasti savo architektūrinį identitetą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno tarpukario modernizmo stilius buvo tiek stiprus, kad jį kopijavo ir sovietmečiu.

„Galime tik pasidžiaugti, kad sovietmečio pradžioje bent centre statomi nauji pastatai imitavo tarpukario architektūrą ir tai darė kokybiškai. Tarpukariu Kaune buvo statomi kokybiški pastatai ne tik iš architektūrinės, bet ir iš medžiagų pusės. Jie stovi ir dar ilgai stovės be didesnio poreikio renovuoti. Kitas iššūkis: kaip į šią paveldo erdvę įkomponuoti naujos statybos pastatus ir rekonstruoti senus“, – tikino mokslininkas.

Jis taip pat įvertino, kad tik kokybiški ir gerai apgalvoti pastatai nedaro žalos centrui, o jį praturtina ir padeda kurti savitą miesto veidą, išlaiko tolygų augimą.

Kuria programinę įrangą saugumui matuoti

Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas Kęstutis Zaleckis pristatė savo kuriamą skaičiavimo sistemą, kuri padės nustatyti nesaugias zonas mieste, ir pademonstravo Kauno centre gautus rezultatus.

„Kiekvienas langas ir durys mieste padeda kurti saugią zoną. Žinodami, kad šalia kažkas gali stebėti ar bet kuriuo momentu išeiti pro duris, žmonės yra linkę mažiau nusikalsti, blogai elgtis. Tad siekiame pasitelkdami programinę įrangą apskaičiuoti nesaugias zonas, išsiaiškinti, kur yra juodosios dėmės mieste ir paskatinti miesto planuotojus į tai atsižvelgti“, – rodydamas programinės įrangos skaičiavimus pasakojo tyrėjas.

Jis tikisi, kad ši sistema padės miestus padaryti saugesnius.

Pranešimus skaitė ir ispanai

Iš Ispanijos atvykę tyrėjai Enkarni Gomez Genua ir Alexas Mitxelena skaitė pranešimą „Nuo ekologiškos link biomimetinės architektūros“.

„Gamtoje vyrauja perdirbimo dėsniai. Viskas yra iš naujo panaudojama, perdirbama ar pritaikoma kitiems tikslams. Kodėl šių dėsnių nepritaikius ir architektūroje?“, – klausė mokslininkai ir pasidalijo savo patirtimi, kuriant iš antrinių žaliavų.

KTU mokslininkų Ingos Gurauskienės, Jolantos Dvarionienės, Dainos Kliaugaitės ir Francesco Scorza bei LCC tarptautinio universiteto tyrėjų Ingos Urbonaitės ir Gerdos Antanaitytės pranešimai skirti tvariam visuomenės įtraukimui į aplinkos formavimo procesus.

Evaldas Ramanauskas ir Gintė Jonkutė iš KTU Statybos ir architektūros instituto kalbėjo apie tvarų Ukmergės savivaldybės teritorijos planavimą. Savo patirtimi įveiklinant vietos bendruomenes urbanistinių sprendimų priėmime pasidalijo mokslininkai Martynas Marozas bei Vytautas Petrušonis.

Pranešimų aprašymus anglų kalba galite rasti čia: http://bit.ly/2n7eWRT

Pranešimą paskelbė : Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas