Įdėti skelbimą

Pergalės kovoje su šešėliu statybų sektoriuje dar teks palaukti?

1

Pergalės kovoje su šešėliu statybų sektoriuje dar teks palaukti?

Spalio 23 d. Vyriausybės iniciatyva surengta konferencija „Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?”, kurioje siekta pristatyti ir aptarti šešėlinės veiklos įtaką įvairiems ekonomikos sektoriams. Statybos sektorius ir vėl buvo įvardintas kaip vienas iš tų, kuriame atlyginimai vokeliuose vis dar labai paplitę. 

Atlyginimų vidurkiai skiriasi kelis kartus

Peržvelgus Sodros pateikiamus atlyginimų vidurkius įvairiose statybinėse bendrovėse matoma, kad šie skirtingose įmonėse kartais skiriasi net penkis kartus. Tyrimui pasirinktos įmonės, besispecializuojančios vamzdynų, ryšių ir elektros tiesimo, žemės kasimo ir infrastruktūros tvarkymo darbuose.

Pavyzdžiui, jei Klaipėdoje veikiančioje UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ vidutinis atlyginimas 2017-ųjų rugsėjį siekė 1833,41 Eur (neatskaičiavus mokesčių), tai analogiška veikla užsiimančioje „Ukmergės inžinerijoje“ – tik 344,74 Eur. Vargu, ar tokį ženklų skirtumą galima paaiškinti vien tuo, jog viena įmonė dirba trečiajame pagal dydį mieste, antra – periferijoje.

Internetiniai darbo skelbimai, skirti įvairaus profilio statybų sektoriaus darbuotojams, taip pat byloja apie gerokai aukštesnius atlyginimų vidurkius. Suvirintojui Lietuvoje siūlomas vidutinis atlyginimas – 975 Eur, šaltkalviui – 813 Eur, krano operatoriui – 987 Eur,  betonuotojui – 899 Eur (visi vidurkiai pateikti neatskaičiavus mokesčių). Žinoma, patyrę darbuotojai gali tikėtis gerokai daugiau, pvz. ekskavatorininkui siūlomas atlygis svyruoja nuo 700 iki 2000 Eur.

Šiuos skaičius patvirtina ir dalies apžvelgtų įmonių rezultatai, kuriose vidutiniai atlyginimai atitinka arba viršija šalies vidurkius (pvz. įmonėje UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ vidutinis atlyginimas 2017-ųjų rugsėjo mėnesį – 1454,66 Eur, UAB „Inti“ – 1171,24 Eur, AB „Požeminiai darbai“ – 1118,85 Eur). Vis dėlto dalyje įmonių šie vidurkiai – gerokai mažesni (UAB „Darstamas“ – 477,50 Eur, UAB „Vigatas“ – 499,22 Eur, AB „Utenos melioracija“ – 569,75 Eur, UAB „Rimgauda“ – 586,78 Eur).

Kas lemia šiuos skirtumus? Ir ar realu, kad pvz. Vilniuje dirbantis specialistas, renkasi tris kartus mažesnį atlygį, nei gautų konkurentų firmoje, veikiančioje tame pačiame mieste ir siūlančioje analogišką darbo poziciją?

Mažiausios algos – didžiausios skolos?

Lietuvos policijos duomenimis, statybų sektoriuje šešėlis yra didesnis nei 700 mln. eurų. Vis dėlto, didžiausia dalis šios sumos „paslepiama“ tuomet, kai būstas parduodamas su daline apdaila, kuri vėliau užbaigiama samdant darbuotojus su verslo liudijimais ir mokant jiems grynaisiais. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad apžvelgtosios statybų įmonės, kuriose atlyginimų vidurkiai mažesni už šalies vidurkį, yra nesąžiningos – mažesnius atlyginimus gali lemti ir mažesnė įmonių apyvarta, dažnesnė darbuotojų kaita, kiti veiksniai.

Paradoksalu tai, kad įmonėse, kuriose fiksuojami mažiausi atlyginimai – skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priešingai – didžiausios (pvz. kauniečių UAB „Magistralė“, kurioje vidutinis atlyginimas rugsėjį buvo 689,08 Eur, skola VSDFV – 5 645,51 Eur, o Šiaulių UAB „Akmens takas“, kurioje vidutinis atlyginimas 684,40 Eur, įsiskolinimas siekia net 16 681,62 Eur).Vis dėlto sezoniškumas turi įtaką ir tokioms įmonėms – pavasarį bei vasarą visose apžvelgtose įmonėse fiksuotas didesnis ar mažesnis vidutinio atlyginimo augimas.

Vienas sprendimų – apriboti dalyvavimą konkursuose

Vyriausybės rengtoje konferencijoje kaip vienas svarbiausių argumentų darbuotojams netoleruoti šešėlio akcentuotas tas, kad tokiu atveju jie paprasčiausiai nesukaups būtinojo darbo stažo, todėl ir ateities pensija bus itin maža.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos pirmininkės Editos Janušienės, net trečdalis visų Lietuvos įmonių yra priskirtinos prie rizikingų, t.y. tokių, kuriose gali būti vietos šešėliui. Kiek iš šių įmonių iš statybų sektoriaus, tikslūs skaičiai nepateikiami, bet atsižvelgiant į tai, kad šis sektorius įvardijamas kaip vienas iš trijų, kuriuose šešėlis pastebimas dažniausiai, abejonių, kad tokių įmonių ne viena, nekyla.

Vienas iš galimų problemos sprendimų, taikomas skirtinguose pramonės sektoriuose kai kuriose Europos šalyse: įstatymiškai apriboti tokių įmonių, kurios moka mažesnį, nei šalies vidurkis, atlyginimą, dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose. Ne paslaptis, kad tokie konkursai užima didelę dalį vamzdynų, ryšių ir elektros tiesimo veikla užsiimančių įmonių pajamose.

Pranešimą paskelbė : Živilė Masytė, Visetas

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]