Šiemet izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ mini 80 metų jubiliejų. Tai labai svarbi data, svarbus riboženklis visai kompanijai, kuri šiandien yra energiškai efektyvių ir nedegių statybinės, techninės bei akustinės izoliacijos sprendimų sektoriaus lyderė regione.
Savo veiklą „Paroc“ kompanija pradėjo 1937 metais Švedijoje. Didžiausias proveržis įvyko pasibaigus antrajam pasauliniam karui, kai Švedijoje pagaminta akmens vata tapo prieinama masiniam vartotojui, o gerai izoliuoti, apšiltinti namai – labai paklausūs. 1952 metais buvo pradėta akmens vatos gamyba Suomijoje. Po penkerių metų pristatyti pirmieji techninės izoliacijos gaminiai, skirti pramonės įmonėms.
Nuo 1970 metų „Paroc“ kompanija jau tapo atpažįstama kaip baltai-raudonai dryžuota izoliacijos iš akmens vatos gamintoja.
1986 metais Suomijos ir Švedijos pajėgos susijungė į vieną kompaniją. Tais pačiais metai prekyboje pasirodė „Paroc“ kompozicinės plokštės, dar vadinamos „sandwich“ plokštėmis, – tuo metu visiškai nauja šiltinimo medžiaga statybos pramonei.
1993 metais buvo įkurtos „Paroc“ įmonės Baltijos šalyse ir Rusijoje.
Lietuvoje akmens vata pradėta gaminti 1997 metais. 2012 metais Vilniuje buvo įkurtas „Paroc Group“ finansinių paslaugų centras, kuris teikia finansines paslaugas visoms „Paroc Group“ kompanijoms įvairiose šalyse.
„Lietuvos statybų pramonės sektoriuje „Paroc“ jau paliko labai ryškią savo žymę. Ši kompanija į Lietuvą atnešė ne tik visiškai naujos kartos šiltinimo medžiagas ir inovacijas pastatų izoliavimo sprendimų srityje, bet ir aktyviai švietė rinką, organizavo mokymus statybininkams ir projektuotojams, skleidė naujausias statybos technologijas ir sprendimus“, – pasakoja dr. Audronė Endriukaitytė, „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims.
Lietuvos rinkoje „Paroc“ kompanija yra vertinama už kompetenciją ir inovatyvumą, už nepriekaištingą reputaciją bei aukštus verslo etikos standartus.
Iš viso, 2016 metų duomenimis, „Paroc Group“ kompanijoje 14-oje šalių dirba 1835 žmonės. Lietuvoje „Paroc“ įmonėse nuolat dirba 275 darbuotojai, o vasaros metu – beveik 300.
Namų šilumą saugo deivės Pele plaukai
Mineralinės vatos atsiradimo istorija apipinta legendomis, kurios centre yra deivė Pele ir ugnikalnis Kilauea.
Ugnikalnis Kilauea yra Havajų salyne. Jo aukštis siekia 1247 metrus, dar apie 5000 metrų aukščio kalno dalis stūkso po vandeniu. Kilauea laikomas vienu iš aktyviausių planetos ugnikalnių.
Havajiečių mitologijoje Kilauea laikomas ugnikalnio deivės Pele buveine. Jos vardu pavadintos kai kurios lavos formacijos: Pele ašaros – ore ašaros formomis sustingstančios lavos kruopelės; Pele plaukai – ploni trapūs vulkaninio stiklo pluoštai. Vietiniai salos gyventojai tikėjo, kad plonas ir trapus lavos pluoštas arba deivės Pele plaukai yra gamtos dieviškumo įrodymas – stebuklas.
Legendai keliaujant iš lūpų į lūpas, ji patraukė smalsius protus: vadinamieji deivės Pele plaukai tapo tyrimų objektu.
Edward Perry buvo pirmasis pramonininkas, kuris bandė kurti mineralinę vatą, nusižiūrėjęs į deivės Pele plaukus, kaip buvo vadinami ploni trapūs vulkaninio stiklo pluoštai. 1840 metais savo gamykloje Anglijoje jis bandė atkurti procesą ir išgauti pluoštą iš išlydyto aukštakrosnių šlako.
Tačiau mokslininkas pamiršo elementarias atsargumo priemones. Visi eksperimento etapai buvo atviri, tad dalis pluošto išsklido aplink visą gamyklą. Edward Perry atsisakė minties gaminti mineralinę vatą.
Vokietijos įmonė „Georgsmarienhütte“, išstudijavusi Edward Perry gamybos procesą ir klaidas, 1871 metais pradėjo pirmąją pramoninę mineralinės vatos gamybą.
Praėjo dar daugiau negu 60 metų, kol verslą, siūlydama pasauliui savo akmens vatos gaminius, pradėjo kompanija „Paroc“. Panašiai kaip ir gamtoje, „Paroc“ akmens vata gaminama iš vulkaninės kilmės uolienų: bazalto, gabro, olivino ir dolomito, jas išlydant aukštoje 1500 laipsnių temperatūroje. Akmens vatoje oras uždaromas mažytėse porose, sudarytose iš akmens vatos plaušo, todėl iš ilgaamžio ir nedegaus akmens pagaminama nedegi, ilgai tarnaujanti ir puikiai šilumą izoliuojanti akmens vata, kurios 95–99 proc. tūrio sudaro porose uždarytas oras.
Pranešimą paskelbė : Genė Drungilienė, VšĮ „Propagandos ministerija”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]