Gyventojų skaičius šalies savivaldybėse sparčiai mažėja – statistiniais duomenimis, per du pastaruosius dešimtmečius dėl emigracijos ir žemo prieaugio gyventojų praretėjo daugiau kaip 20 proc. Tokia padėtis ne tik kelia rimtų socialinių ir ekonominių problemų, bet ir atveria vieną šalies žaizdą – investicijos į miestų ir miestelių plėtrą tik auga, o mokestį už jas pasidalija vis mažesnis dirbančiųjų skaičius.
Vis dėlto, neigiami demografiniai duomenys nesustabdo nuolatinio vidutinio atlyginimų kilimo, vienam gyventojui tenkančio BVP augimo. Tai lemia sparčią Vilniaus plėtrą – šis miestas yra vienintelis iš didžiųjų, kuriame gyventojų skaičius auga. Jų taip pat daugėja Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse – vadinamosiose žiedinėse, apsupusiose didmiesčius. Ilgą laiką tokią miestiečių migraciją lėmė ekonominės priežastys – užmiestyje pigiau pasistatyti namą, o reikiama inžinerine infrastruktūra galiausiai priversta pasirūpinti vietos valdžia.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas atkreipia dėmesį į dalies tokių gyventojų negarbingą elgesį: „Nemaža dalis individualių namų statytojų statybos leidimą gauna pareikšdami, kad jiems infrastruktūra nėra reikalinga. Taip jie pasistato namus, kurie nėra prijungti prie vandentiekio, nuotekų sistemų, nėra išgrįstų kelių ir šaligatvių. Vėliau tokių taupių gyventojų gausėja ir jie iš savivaldybių ima reikalauti spręsti jų problemas – atvesti reikalingas sistemas, išasfaltuoti kelius, galiausiai kurti ir kitą, socialinę, infrastruktūrą – statyti darželius, praplėsti viešojo transporto tinklą“.
Šiuo metu jokie teisiniai mechanizmai nekontroliuoja miestų bei rajonų plėtros, ji tapusi nevaldoma ir dažnai – neracionali. Pavyzdžiu galėtų būti Kaunas, kuriame yra sukurta tiek inžinerinių sistemų, nutiesta kelių, sukurtas platus patogaus gyvenimo tinklas, kad jame puikiai sutilptų pusė milijono miestiečių. Tačiau visą šią sistemą turi išlaikyti jau mažiau kaip 300 tūkst. kauniečių. Be to, net du milijonai paryžiečių gyvena vos ketvirtyje Vilniaus užimamo ploto.
„Vakarų Europoje analogiškų situacijų nerasime – miestai žino, kurios teritorijos turi būti vystomos, kur turi telktis gyventojai, ten ir keliauja savivaldos investicijos. Lietuvoje mokesčių mokėtojų pinigai, deja, dažnai tarnauja individualiems poreikiams, – teigia M. Narmontas. – Turime suprasti, kad kiekvienas išgrįsto ar asfaltuojamo kelio, vandentiekio, šaligatvio ar dviračių tako kilometras reikalauja didžiulių pinigų, vėliau kainuoja ir jų išlaikymas. Mes nesame tokie turtingi, kad bendrai suneštomis lėšomis pajėgtumėme apstatyti ištisas dykynes“.
Pranešimą paskelbė : Marius Gorochovskis, LR Aplinkos ministerija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]