Lietuviai taupo namų erdvę: vienos baldų funkcijos nebegana

Populiariausio Lietuvoje baldo-transformatoriaus titulą, be abejonės, laimėtų dar nuo sovietinių laikų gerai žinomas stalas-knyga, kurio paviršiaus plotas išskleidus padidėja daugiau kaip 5 kartus. Ekspertai pastebi, kad lietuvių noras taupyti namų erdvę nesikeičia ir tik stiprėja, todėl jiems baldų išmanumas pirmiausiai prilygsta jų funkcionalumui.

Pagrindinės šiuo metu stebimos tendencijos: baldas turi ne tik susipakuoti ir išsipakuoti, bet ir būti minimalistinis dizaino prasme.

Išmanus baldas turi daryti daugiau

Skandinaviško dizaino mada sustiprino supratimą, kad būsto ar biuro erdvė turi būti švari, neperkrauta. Būtent todėl paprasčiausi pufai virsta daiktadėžėmis, o batų dėžės – pufais, atramų neturinčių sofų kraštai gali būti pakeliami arba nuleidžiami pagal poreikį.

„Dizainerių prašome visko, ką tik jie sugalvoja, bet šiais laikais jau nė vienas baldas negali turėti tik vienos funkcijos – kad ir kas tai bebūtų, turi būti įmanoma baldą panaudoti kūrybiškai, jį pakeisti ar perdėlioti“, – teigia lietuviškos išmaniųjų baldų gamybos įmonės „Emko“ įkūrėja Erika Markovska-Mikulskienė.

„Emko” vizitine kortele tapo Inesos Malafej sukurtas originalus rašomasis stalas, kurio paviršių pratęsia daiktams bei dokumentams susidėti skirti laikikliai, atkartojantys stalo kraštines ir leidžiantys daiktus laikyti vertikaliai, gerai matomoje padėtyje.

„Ar tai, kad gali šalia laikyti žymiai daugiau daiktų, yra geras dalykas ar ne, nežinau, bet faktas, jog prie tokio dirbti patogiau, nes vienu metu turi ant stalo žymiai daugiau reikalingų daiktų, o stalas vis tiek atrodo tuščias“, – sako „Emko“ vadovė.

Įvairių išmanių ir ergonomiškų baldų bei interjero sprendimo pavyzdžių bus galima išvysti jau šią savaitę parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėsiančioje parodoje „Baldai“. Čia spalio 5-8 d. architektai, dizaineriai bei interjero kūrėjai pristatys naujausias išmaniųjų baldų tendencijas bei sprendimus, pritaikytus tiek itin mažoms erdvėms, tiek tiems, kuriems svarbiausia novatoriškumas.

Pasak „Emko“ vadovės, išmanus, protingas baldas reiškia, kad jis patogus ergonomiškai ir dažniausiai bent iš dalies gali būti individualizuotas.

Savo ruožtu baldo daugiafunkciškumas verčia ieškoti ir kaip jį patį tiksliau pavadinti. Dizainerio Daliaus Razausko sukurta balta apvali spintelė, kurios iš viršaus atsidaranti dalis virsta kabančiu darbastaliu, buvo pavadinta „Pill“, arba Tablete. Šį baldą įmonė tiesiog priskyrė darbo vietos erdvei.

„Kabantis darbastalis yra apvalus, minimalistiškas, baltas, juodas arba kombinuotų spalvų, todėl net ir nenaudojamas jis praktiškai neužpildo namų erdvės. Tuo pačiu jis gali būti ir baras, ir damų tualetinis stalelis. Tai tarsi save paslepianti darbo vieta“, – koncepciją aiškina „Emko“ vadovė.

Veidrodis vietoj išmaniojo telefono – tai jau įmanoma

Pasaulio baldų rinkoje jau kurį laiką ryškėja baldų su integruotomis informacinių technologijų (IT) funkcijomis populiarumas, tačiau Lietuvoje tokio tipo baldai dar sunkiai skinasi kelią. Baldų dizaino ir gamybos bendrovės „Kitaip“ direktorius Marcelinas Sorkinas atviras: paprastas klientas nori mažiau protingų dalykų.

„Į pačius baldus kol kas retas ryžtasi integruoti kažką tikrai technologiškai sudėtingo, bet net jei žiūrėtume į buitinę techniką, pavyzdžiui, viryklę su Wi-fi, kažkodėl žmonės sako „ne, duokit man geriau paprastesnę“. Pasaulyje tendencijos yra kiek kitokios, nes visos reikalingos technologijos šiuo metu atpigusios ir daug labiau prieinamos“, – teigia jis.

Įmonės „Blulita“ vadovas Vytautas Dailidė pripažįsta, kad IT technologijų integravimas į baldus tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas klausimas.  

„Turime pavyzdžių, kai inovatyvus sprendimas per kelis mėnesius apkeliauja visą pasaulį, bet dažniau nutinka atvirkščiai ir įpročiai laikosi ilgai, nors juos jau būtų galima keisti. Kol kas tokie išmanūs baldai užima labai siaurą dalį rinkos – galbūt 5-7 proc. Kita vertus, šis skaičius tikrai kils, tačiau kažin, ar kilimas bus labai staigus – tam visų pirma turi keistis kainos ir kokybės santykis bei pačių žmonių prioritetai“, – tvirtina jis.  

Sorokinas taip pat įsitikinęs, kad protingi baldai prigis ir Lietuvoje, tačiau net jei juos ir kursime, nebūtinai būsime atkaklūs vartotojai.

„Pavyzdžiui, veidrodžiai, kurie ryte tau gali parodyti ir el. paštą, ir orų prognozes, ir naujienas, jau yra išbaigti ir visiškai įperkami. Anksčiau ar vėliau tokios tendencijos pasklis po visą pasaulį, įskaitant Lietuvą“, – sako M. Sorkinas.

Spalio 5-8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje  „Baldai“  po vienu stogu sutelkia baldų ir interjero detalių kūrėjus ir gamintojus, interjero dizainerius, architektus, projektuotojus bei visus besidominčius, kaip susikurti grožį savo namuose.  Tai vienintelė paroda Lietuvoje, kuri išsamiai pristato lietuviško dizaino industriją, identitetą bei sėkmingai apjungia baldų ir interjero dizaino, gamybos bei verslo sektorius.

Pranešimą paskelbė : Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima”