Lietuvos gyventojų apklausa: kokių kaimynų norime ir kokie patys esame?

Jei atsikraustytumėte į naują daugiabutį, tai su jumis sveikintųsi tik kas ketvirtas kaimynas, tuo metu daugiau kaip pusė elgtųsi abejingai jūsų atžvilgiu. Tai atskleidė nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ užsakymu „Spinter“ tyrimų bendrovės atlikta apklausa. Net 69 proc. didžiųjų miestų gyventojų ypač svarbu gyventi draugiškoje kaimynų bendruomenėje, tačiau tik 24 proc. ryžtasi pirmieji užkalbinti ar susipažinti su kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis.

„Lietuviai vis dažniau atkreipia dėmesį į bendruomenę. Natūralu, kad įsigyjant naują būstą, labai svarbu ir tai, kas gyvens šalia tavęs ar tavo šeimos, ar kaimynai bus draugiški ir patikimi. Apie tai iš pirkėjų sulaukiame tikrai nemažai klausimų. Vis dėlto nors bendruomenės svarba įsigyjant būstą didelė, bet patys Lietuvos gyventojai yra uždari nepažįstamųjų atžvilgiu, todėl tik nedaugelis imasi iniciatyvos užmegzti naujas pažintis savo gyvenamojoje aplinkoje. Todėl šioje vietoje mes kaip NT projektus įgyvendinanti kompanija matome galimybę paskatinti bendruomenes kurtis, susipažinti ir, galima sakyti, tiesiog „sulipti“, – sako „MG Valdos“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad draugiškos kaimynų bendruomenės svarba didžiųjų miestų gyventojams didelė – tai jie vidutiniškai įvertino 8,2 balo iš 10 galimų. Net trečdalis (31 proc.) respondentų nurodė, kad draugiška kaimynų bendruomenė ypač svarbi, įvertindami šį kriterijų 10 balų. Tuo metu labai svarbu tai atrodo 14 ir 24 proc. gyventojų – jie šį kriterijų įvertino atitinkamai 9 ir 8 balais iš dešimties.

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad tik 24 proc. respondentų pirmieji užkalbintų naujai atsikrausčiusį kaimyną. 63 proc. nurodė, kad susitikę pasisveikina, tačiau į artimesnį bendravimą nesileidžia, tuo metu 10 proc. tikisi, kad iniciatyvą susipažinti parodys pats kaimynas. Vyrai dažniau teigė pasisveikinantys susitikę, tačiau nesileidžiantys į artimesnį bendravimą. Tuo metu moterys linkusios pirmos užkalbinti, susipažinti ir susidraugauti.

Misija – suformuoti bendruomenę

Anot M. Umbraso, remiantis ilgamete NT projektų plėtros patirtimi – naujos daugiabučio bendruomenės formavimas užtrunka bent keletą metų, o pačiam bendruomenės atsiradimo procesui didelę įtaką gali tūrėti nekilnojamojo turto plėtotojas. Anot jo, „MG Valda“ jau aštuonerius metus padeda kurti bendruomenes savo plėtojamuose projektuose, taip pat imasi būsto administratoriaus pareigų, siekiant gyventojams užtikrinti komfortišką įsikėlimą į naujus namus.

„Pirmaisiais gyvenimo naujame būste metais gyventojams kyla daugiausiai klausimų, todėl vystytojui juos išspręsti lengviausia, o žmonės gali mėgautis naująja gyvenamąja erdve. Administruodami daugiabutį mes prižiūrime tiek aplinką, tiek pačius namus, stengiamės operatyviai spręsti iškilusius klausimus, o vėliau, gyventojams „įsigyvenus“, padedame jiems išsirinkti geriausiai paslaugas teikiančią administravimo bendrovę“, – sako M. Umbrasas.

Anot M. Umbraso, įsikėlus naujiems gyventojams organizuojamos ne tik įkurtuvių šventės, bet ir kaimynų dienos renginiai, gyventojai buriami „Darom“ akcijai, inicijuojamos Kalėdų šventės. Gyventojai, apsipratę su naujuoju būstu bei susipažinę renginių ar iniciatyvų metu, vėliau patys imasi burtis bendroms veikloms.

„Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų projektų naujakuriai išsiskiria savo aktyvumu ir yra tikrai iniciatyvūs, labai noriai prisideda prie bendrų švenčių ar renginių sėkmės. Su trupučiu paskatinimo – naujuose projektuose susikuria labai stiprios bendruomenės“, – tvirtina M.Umbrasas.

Apklausą atlikto tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausos metu apklausta 511 respondentų didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Pranešimą paskelbė : Žilvinas Bružas, Integrity PR