
Būstų vagystes tiriantys policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, jog pastaruoju metu didžioji dalis tokio tipo vagysčių būna suplanuotos. Nusikaltėliai stebi aplinką ir pasirenka konkrečius turtingesnius būstus, o ne eina į pirmus pasitaikiusius, į kuriuos gali patekti.
Ilgapirščiai keičia „kvalifikaciją“
Vilniaus apskrities kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Sigitas Šemis teigia, jog didžiąją dalį būsto vagysčių nusikaltėliai kruopščiai planuoja: jie renkasi namus, stebi šeimininkų įpročius, nagrinėja kelius, kaip patekti bei kaip saugiai pasitraukti. Pastebima, kad didžiausia grėsmė kyla individualių namų gyventojams – ilgapirščiai keičia „kvalifikaciją“ ir iš butų persiorientuoja į namus, į kuriuos yra daugiau galimybių patekti.
„Namai turi ne tik duris, bet ir langus, garažų vartus, juose nėra laiptinių, į kurias netikėtai gali išeiti kaimynai. Be to, namuose paprastai gyvena labiau pasiturintys žmonės, o jų kvartalai pastaruoju metu labai išaugo“, – pasakoja S. Šemis.
Kaip pastebi turto draudikai, vagystės sudaro dešimtadalį būstui padarytų žalų. „10 proc. turto draudimo išmokų yra dėl vagysčių. Jų metu patiriami dideli nuostoliai, kurie neretai siekia ir keliolika tūkstančių eurų, o moralinius nuotolius apskritai sunku įvertinti“, – sako „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo bendrosios žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Pasak S. Šemio, šiuo metu gyventojai gali šiek tiek atsipūsti, mat profesionaliai veikusių nusikaltėlių gaujų nariai šiuo metu izoliuoti nuo visuomenės. Tai buvo nusikaltėliai, kurie ne vieną dieną stebėdavo būstus, nusikaltimus kruopščiai planuodavo, sekdami savininkus net tvirtindavo buvimo vietos sekimo prietaisus prie jų automobilių, kad tiksliai žinotų, kur šeimininkai yra nusikaltimo metu.
Draudikai ir policija vieningai tvirtina, jog visiškai patikimos apsaugos nuo vagių nėra, todėl rekomenduoja itin vertingus daiktus laikyti specialiose saugyklose, turtą drausti, kad vagystės atveju būtų atlyginta žala bei vadovautis patarimais, padėsiančiais išvengti vagysčių.
Apie saugios šeimos programą „Be rūpesčių“
Draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ vykdo edukacinę-prevencinę saugios šeimos programą „Be rūpesčių“. Bendradarbiaudama su įvairių sričių specialistais, bendrovė rengia įvairių prevencinių priemonių, padėsiančių išvengti galimų rizikingų situacijų. Iniciatyva skirta visiems šeimos nariams, jos tikslas – šviesti visuomenę apie prevenciją bei sumažinti rizikos galimybę.
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]