8 iš 10 Lietuvos gyventojų nori, kad jų būsto statybai būtų naudojamos aplinkai draugiškos statybinės medžiagos

Lietuvoje kasmet pastatoma daugiau nei 6 tūkst. gyvenamųjų pastatų – Statistikos departamento duomenimis, juose įrengiama 10-13 tūkst. naujų butų. Augančios nekilnojamojo turto (NT) apimtys nė kiek nemažina pirkėjų lūkesčių naujo būsto statybų kokybei. Net 8 iš 10 apklaustų šalies gyventojų svarbu, kad jų būsto statybai būtų naudojamos aplinkai draugiškos ir kuo mažesnį poveikį gamtai bei sveikatai darančios statybinės medžiagos, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa.

Su teiginiu „man svarbu, ar mano būsto statybai buvo naudotos aplinkai draugiškos ir kuo mažesnį poveikį aplinkai ir sveikatai darančios statybinės medžiagos“ visiškai sutiko 26 proc. respondentų, greičiau sutiko – 53 proc. apklaustųjų.

„NT yra atsakingas už 39 proc. globalaus anglies dvideginio (CO2) išmetimą, trečdalį šio kiekio sudaro statybinės medžiagos ir statybos darbai. Tad kokios medžiagos bus naudojamos pastatų statybai ženkliai prisideda prie viso pastato CO2 ir tuo pačiu prie bendro CO2 išmetimo“, – sako „Vesta Consulting“ Tvarios plėtros konsultantė, nepriklausoma EPD vertintoja dr. Sigita Židonienė.

Pasak jos, svarbus NT statybų aspektas yra žmogaus sveikata. Pastatuose žmonės praleidžia didžiąją savo laiko dalį, tad labai svarbu kokios medžiagos yra naudojamos, ar uždaroje erdvėje nėra pavojingų medžiagų, kurios gali sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Būsto statybų metu naudojamoms statybinėms medžiagoms labiausiai reiklūs buvo vyriausi apklausos dalyviai – 56 m. ir vyresni respondentai. Nuosaikesnį pritarimą aplinkai draugiškų medžiagų naudojimui dažniau išreiškė moterys bei vidutinių ir didžiausių pajamų grupės atstovai. Tai pašnekovė sieja su respondentų turimomis žiniomis apie galimą statybinių medžiagų poveikį.

„Dauguma statybinių medžiagų yra įvairių cheminių medžiagų mišiniai, kai kurios šių medžiagų yra pavojingos tiek žmogui, tiek aplinkai. Dažniausiai tokių medžiagų kiekiai gaminiuose neviršija leistinos ribos, tačiau visada rekomenduojama skaityti gaminių etiketes ir rinktis statybines medžiagas be pavojingų cheminių medžiagų. Pavojingos cheminės medžiagos gali neigiamai veikti žmogaus ir gyvūnų endokrininę sistemą, sukelti vėžinius susirgimus, alergizuoti ir dirginti organizmą, kauptis aplinkoje, būti perduodami toliau mitybos grandine ar būti pernešamos tolimais atstumais ir užteršti ten esančius organizmus“, – aiškina dr. S. Židonienė.

Kaip pavyzdį pašnekovė nurodo Lietuvoje vis dar gausiai matomus senų individualių gyvenamųjų namų stogus, dengtus sveikatai kenksmingo asbesto turinčiais šiferio lapais. Ne taip seniai pastatų apdailai naudoti ir švino turintys aliejiniai dažai, tirpikliai su didelėmis  koncentracijomis lakiųjų organinių junginių, turinčių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai bei aplinkai.

Tvarumas NT tampa norma

Kol didžioji dauguma respondentų pritaria teiginiui, kad būsto statybai turėtų būti naudojamos aplinkai draugiškos ir kuo mažesnį poveikį jai bei sveikatai darančios medžiagos, priešingos nuomonės laikosi vos 13 proc. apklaustųjų – su teiginiu jie greičiau nesutinka (10 proc.) arba visiškai nesutinka (3 proc.).

„Išties statybų proceso priežiūra yra NT vystytojų, rangovų, statybos darbų vadovų ir kitų atsakingų asmenų atsakomybė. Jei eiliniam žmogui yra svarbus statybinių medžiagų draugiškumas aplinkai, poveikis sveikatai ar pačios statybų bendrovės tvarumas, jis turėtų pasidomėti, kokios medžiagos bus naudojamos, peržiūrėti statybų įmonės veiklos ar tvarumo ataskaitas, domėtis, kaip įmonė tvarkys statybos metu susidarančias atliekas ir pan.“, – pastebi „Vesta Consulting“ atstovė.

Tokių atvejų, kai gyventojai skųstųsi NT statytojais dėl statybų metu naudotų kenksmingų statybinių medžiagų – beveik negirdėti. Dažniau pasitaiko skundų dėl nekokybiškų statybų, jų metu niokojamos aplinkos ar daromo neigiamo poveikio teritorijoje jau esančių pastatų gyventojams.

Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad 100 proc. aplinkai ir žmogaus sveikatai draugiškų statybinių medžiagų, statant naujus pastatus, norėtų vos 19 proc. apklaustų šalies gyventojų. Didžioji dauguma – 68 proc. – sutinka, kad statant naujus pastatus būtų naudojama 60 proc. ir daugiau aplinkai bei sveikatai nekenksmingų medžiagų.

„NT sektorius yra viena greičiausiai augančių ir tobulėjančių verslo sričių – aplinkai ir žmogaus sveikatai neigiamą poveikį turinčios statybinės medžiagos tampa nepageidaujamos ne vien NT pirkėjų, bet ir pačių projektų vystytojų. Vis daugiau NT rinkos dalyvių renkasi tvaresnes statybas, laikosi tarptautinių tvarumo standartų bei gerųjų praktikų. Lietuvoje netgi jau turime vieną gyvenamąjį daugiabutį, pirmą kartą Baltijos šalyse sertifikuotą pagal BREEAM standartą“, – sako dr. S. Židonienė.

Pasak jos, aplinkai ir žmogaus sveikatai draugiškų statybinių medžiagų naudojimas naujiems pastatams nėra vien statybų teisinio reguliavimo užtikrinimo klausimas, bet ir NT vystytojų įgyvendinamos tvarumo strategijos dalis: „Atsakingas požiūris į savo veiklos sritį, turinčią tiesioginį poveikį tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai, yra tai, kas tampa nebe išskirtinumu, o įprasta verslo praktika.“

„Spinter tyrimai“ apklausoje gegužės 18-27 d. dalyvavo 1013 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

Pranešimą paskelbė: Eglė Krušinskaitė, UAB „Idea Prima“