Kas antras lietuvis simpatizuoja praėjusio amžiaus baldams ir interjero detalėms. Praėjusių dešimtmečių interjerais labiau žavisi jaunesnė auditorijos dalis, kuri atsigręžia į savo senelių ir tėvų laikus. IKEA Lietuva užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad dviejuose iš trijų lietuvių namų bus bent vienas praėjusių dešimtmečių daiktas ar baldas. Švęsdama savo 75-metį IKEA pristato ribotą baldų kolekciją, kurioje atkurti legendiniai praėjusių dešimtmečių baldai.
„Kuriant šiuolaikiškus naujus namus, nostalgija ir prisiminimai apie mūsų tėvų ir senelių namus, nulemia šiandienos baldų, šviestuvų ir interjero aksesuarų pasirinkimą. Tačiau net kai kalbame apie ilgesį praėjusio amžiaus baldams, mes nenutolstame nuo Lietuvai artimo skandinaviško dizaino idėjų. Mat net mūsų senelių butai, namai miestuose ar kaimo trobos dažnai būdavo apstatytos skandinavams artima dvasia“, – sako architektūrologė dr. Lina Preišegalavičienė. Ji teigia, kad skandinaviško dizaino principai kaip – racionalumas, taupumas ir estetiškas spalvų derinimas yra taip pat ir lietuvių istorinio interjero bruožai.
Senieji baldai – iš tėvų namų arba specialių kolekcijų
Savo namuose daiktų iš praėjusių dešimtmečių turi net du iš trijų apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Dažniausiai randamos knygos (65 proc.), namų apyvokos reikmenys ir indai (58 proc.), smulkios interjero detalės ir senos nuotraukos (po 54 proc.).
Gerokai rečiau lietuviai savo interjere yra išsaugoję baldus. Praėjusių dešimtmečių lovas turi tik 15 proc. apklaustųjų, skrynias 19 proc. apklaustųjų, tiesa, dauguma jų – aukščiausias pajamas gaunantys respondentai. Visgi, bent jau keturiuose iš dešimties namų galima rasti kelių dešimtmečių senumo stalų (43 proc.), spintų (45 proc.), kėdžių (40 proc.). Dažniausiai senieji baldai atkeliavo iš tėvų namų (66 proc.), dar pusė daiktų atkeliavo iš senelių namų. Mažiausiai praėjusių laikotarpių daiktų pas respondentus namuose atsirado iš antikvariatų (11 proc.). Visgi, beveik trečdalis 18–34 m. gyventojų teigia, kad jie vintažinius baldus įsigijo sendaikčių turguose.
„Pastaruoju metu baldų, interjero detalių su istorija paieškos sendaikčių krautuvėlėse, forumuose ar tam skirtose socialinių tinklų grupėse tapo pramoga ir laisvalaikio leidimo būdu. Norime išsiskirti, parodyti savo individualumą ne tik apranga, bet ir kurdami namų interjerus su istorija. Sekdama šią tendenciją, legendinius praėjusių dešimtmečių baldus specialioje riboto leidimo kolekcijos pristato 75 metų veiklą švenčianti IKEA. Rugpjūtį visame pasaulyje ir Lietuvoje bus pristatyti 6–7 dešimtmečio populiariausi baldai. Spalį pasirodys 8–9 dešimtmečių kolekcija, o metų pabaigoje – amžių sandūros baldai“, – pristato Eimantė Nemanė, IKEA Komunikacijos ir interjero skyriaus vadovė.
Daugiau nei keturios dešimtys skirtingų laikotarpių daiktų nuo indų, pagalvėlių iki lempų ir sofų grįžta atnaujinti, pritaikyti šių dienų gyvenimui bei už geresnę kainą, nei atitinkami modeliai įprastose kolekcijose. Pavyzdžiui, ikoniškasis fotelis „Strandmon“ dabar apvilktas turkio spalvos aksomu, o „Knasjo“ šviestuve – tik LED lemputės.
Niekas nesiilgi kilimų ant sienų
Emocinis prisirišimas – bene pagrindinė praėjusių dešimtmečių baldų populiarumo priežastis. 60 proc. respondentų atskleidė, kad šie daiktai jiems primena šeimos narius, artimus žmones, šiek tiek daugiau nei trečdalis vertina senųjų baldų autentiškumą, ketvirtadalis teigė, kad jiems patinka derinti įvairių laikotarpių ir stilių baldus. Visgi, kiek mažiau 30 proc. gyventojų tvirtino, jog senieji baldai jiems atrodo tvirtesni ir patikimesni, tiesa, dažniausiai tuo įsitikinę vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai.
Į kai kuriuos senųjų laikų interjero sprendimus respondentai žvelgia ir su ironija. Paklausti, kurie praėjusių dešimtmečių sprendimai jiems atrodo kaip didžiausi nesusipratimai, dauguma minėjo ant sienų kabinamus kilimus (75 proc.), gėrimų skardinių ir panašių daiktų kolekcijas virtuvėse (53 proc.), sekcijas svetainėse (42 proc.).
„Žinoma, kai kurie praeities interjero elementai gali būti sunkiai suprantami, tačiau ir interjero mados yra cikliškos, todėl neturėtume nustebti po kelerių metų vėl pamatę sienas puošiančius kilimus, gal kita forma, kitos stilistikos, tačiau sprendimai kartojasi“, – sako E. Nemanė. Pasak jos, norint moderniame interjere įkomponuoti praėjusių laikų baldus, patartina laikytis vieno esminio principo.
„Eklektika, kai namuose derinami skirtingi stiliai, laikotarpiai dabar yra labai madinga. Tačiau svarbiausia yra nepadauginti skirtingų spalvų, faktūrų. Pavyzdžiui, itin moderniame interjere kaip akcentas gerai „suskambės“ klasikinio modelio „Strandmon“ fotelis – daugiau nieko maišyti ir nebereikėtų. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir derinant spalvas, medžiagas“, – pataria interjero dizainerė.
Pirmoji IKEA 75-erių metų kolekcijos dalis IKEA parduotuvėje Vilniuje jau pasirodė. Ją sudarys šiek tiek daugiau nei 10 skirtingų 6–7 dešimtmečių baldų bei indų elementų.
Nuotraukų galerija:
https://we.tl/9GDp3cqlyu
Apie tyrimą:
IKEA užsakymu, reprezentatyvią apklausą internetu liepos mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrime dalyvavo 500 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
Apie IKEA:
IKEA yra tarptautinis mažmeninės baldų ir namų įrengimo prekių prekybos tinklas, veikiantis 49 valstybėse ir valdantis daugiau nei 400 parduotuvių. Lietuvoje IKEA valdo parduotuvę Vilniuje bei prekių užsakymo ir atsiėmimo vietas Kaune bei Klaipėdoje. 2017 m. IKEA parduotuvė Vilniuje buvo išrinkta geriausia IKEA tinklo parduotuve pasaulyje.
Pranešimą paskelbė: Kotryna Dzikaraitė, UAB „INK agency“
Viena didžiausių šalies rangos AB Panevėžio statybos trestas (PST) sutarė dėl medinių padėklų ir jų apvadų „JPackaging“ gamyklos statybos darbų. Panevėžio statybos trestas pasirašė beveik 14 mln. Eur (su PVM) vertės sutartį su „TMV Capital“ įmonių grupės bendrove „JPackaging“ ir Šeduvos pramoniniame parke, Radviliškio rajone, statys gamyklą. 21 ha sklype bus statomas vieno aukšto su […]
Trečiadienį Vilniuje vykstančioje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core” aplinkos ministras Povilas Poderskis pristatė būsimas reformas ir planus mažinti biurokratines kliūtis statybų sektoriuje. „Būsimus darbus planuosime pagal aiškius duomenis ir skaičius. Galima ginčytis dėl idėjų ir nuomonių, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Jeigu, pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po praėjusių metų lapkričio 1 d. nė vienas statybą leidžiantis […]
Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai svarbių statinių mini Kultūros infrastruktūros centro (KIC) direktorius Šarūnas Šoblinskas, aptardamas pagrindinius 2024 metų […]
Sutelktinio finansavimo platformos „Estateguru“ pajamos neaudituotais duomenimis 2024 metais siekė 8,4 mln. eurų, o pelnas pirmą kartą fintech bendrovės istorijoje perkopė 100 000 Eur. Platformos investuotojai pernai uždirbo 12,6 mln. eurų. 2024 m. platformos investuotojams sugrąžinta daugiau kaip 128 mln EUR paskolų, iš kurių 12,6 mln. eurų sudarė uždirbtos palūkanos. Vidutinė investicijų grąža siekė 10,61 […]
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ tęsia gyvenamojo kvartalo „Baltupis“, įsikūrusio Vilniaus Baltupių rajone, plėtrą. Iš pirmuoju etapu statomų 155 butų daugiau nei trečdalis jau yra parduota. Antrojo etapo metu, adresu Didlaukio g. 45B, bus pastatyta dar 200 gyvenamosios paskirties butų ir komercinių patalpų su daline apdaila. Planuojama, kad šio etapo statybos bus baigtos iki […]
Verslo bankas „OP Corporate Bank“ ir nekilnojamojo turto plėtros UAB „Merko būstas“ susitarė dėl 30 mln. Eur paskolos. Lėšos bus skirtos finansuoti šešių daugiabučių kvartalo „Šnipiškių URBAN“ statybas Vilniaus Šnipiškių mikrorajone. „Gyvenamojo būsto paklausa atsigauna – esame ant dar vienos nekilnojamojo turto pakilimo bangos ir didžiausios sėkmės gali tikėtis tie vystytojai, kurie sugebės rinkai operatyviai […]