Rinkdamiesi būstą Lietuvos didmiesčių gyventojai vis dažniau žvalgosi į užmiestį ir toliau nuo centro nutolusius rajonus. Būstui toliau nuo centro nutolusiuose rajonuose pirmenybę teiktų 40 proc. didmiesčiuose gyvenančių lietuvių, o dar 31 proc. rinktųsi gyventi priemiestyje ar už miesto ribos – 3 proc. daugiau nei pernai. Visgi vilniečiai ir aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai prioritetą ir toliau teikia būstui miesto centre – tokius duomenis atskleidė tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta šalies gyventojų apklausa.
Gyvenimui miesto širdyje pirmenybę teikia didžiausia dalis (41 proc.) aukščiausias pajamas gaunančių gyventojų. Tarp gyventojų, kurie galėdami rinktųsi gyventi arti miesto centro ar jame – du trečdaliai vilniečių. Be to, reikšmingai didesnę dalį norinčių gyventi miesto centre ar arti jo sudaro moterys (57 proc.).
Toliau nuo miesto centro ar priemiestyje lietuviai labiausiai norėtų gyventi dėl ramesnės aplinkos (78 proc.), supančių žaliųjų erdvių (66 proc.) ir, jų manymu, geresnės būsto kainos (52 proc.). Dažniausiai gyventojų įvardinti būsto miesto centre privalumai – didesnis tokio NT likvidumas (59 proc.), patogesnė viešojo transporto infrastruktūra (50 proc.) ir lengviau prieinamos pramogos bei paslaugos (46 proc.).
„Nors vis didesnei daliai lietuvių tampa patrauklus gyvenimas užmiestyje ar toliau nuo miesto centro, gyventojams, kuriuos mažiau riboja finansai, būstas miesto centre su visais savo privalumais išlieka prioritetu. Projektai miesto centre toliau susilaukia didelio būsto pirkėjų susidomėjimo – gyventojams aktualu būti miesto įvykių centre. Visgi net ir įsigyjantys būstą centre nori gauti su gyvenimu užmiestyje siejamus privalumus – privatumą, ramybę, žaliąsias erdves“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
K. Vanagas pažymi, kad šiuos poreikius bendrovės vystomuose projektuose siekiama atliepti ypatingą dėmesį skiriant namų kiemams ir žaliosioms erdvėms, o taip pat projektuojant erdvias butų terasas ir balkonus, kuriuose gyventojai gali mėgautis poilsiu po atviru dangumi. Namų kiemuose pasirūpinama šiuolaikiškais apželdinimo sprendimais ir rekreacijos infrastruktūra, taip pat išskirtinėmis vaikų žaidimų aikštelėmis. Siekiant, kad namų kiemai būtų skirti pirmiausiai žmonėms, o ne automobiliams, dauguma jų parkavimo vietų įrengiama požeminėse stovėjimo aikštelėse.
„Sąlygas kokybiškam poilsiui ir privatumą suteikiantys namų kiemai ir sutvarkyta projektų aplinka yra vieni iš privalumų, kuriuos mūsų būsto pirkėjai itin vertina. Be to, jeigu yra galimybė, savo projektams pasirenkame tokias miesto centro vietas, kurios suteikia gamtos užuovėją. Pavyzdžiui, Vilniuje esame įgyvendinę itin sėkmingus projektus ant Neries kranto. Neries suteikiama gaiva ir ramybe yra įpratę mėgautis ir Kaune vystomo „Piliamiesčio“ kvartalo gyventojai, kurie sutvarkytoje krantinėje mėgsta rengti piknikus, leisti laiką su knyga, vaikščioti ar važinėti dviračiais. Nuolat ieškome galimybių, kaip priartinti gamtą prie žmogaus“, – pasakoja K. Vanagas.
K. Vanago manymu, prie su būstu užmiestyje siejamų privalumų reikšmės didėjimo galėjo prisidėti pandemija, kurios metu gyventojai daugiau laiko praleisdavo namuose ir ėmė labiau vertinti tokius būsto aspektus kaip, pavyzdžiui, privati terasa ar šalia esančios žaliosios erdvės. Nors gyvenimas po pandemijos, regis, grįžo į savas vėžias, pasikeitęs gyventojų santykis su namais turi išliekantį poveikį būsto pirkėjų prioritetams bei poreikiams.
Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko šių metų liepą. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25-65 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų.
Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę
Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektu ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.
Pranešimą paskelbė: Paula Zlatkutė, UAB „INK agency“
Pasaulyje gerai žinomas SIKA prekinis ženklas, kuriuo žymimos specifinės cheminės medžiagos, skirtos statybai, turi 113 metų patirtį, kuri prasidėjo Šveicarijoje. Šimtametė kompanijos istorija yra pagrindas, ant kurio kuriami modernios rinkos produktai ir kuris liudija šimtmečio patikrintą patikimumą. Produktai, kuriuos vietos rinkai pristato SIKA Baltic SIA (Lietuva), nėra naujiena pasaulyje. Tačiau Lietuvoje šie produktai naudojami retai arba iki […]
Statyba tradiciškai laikoma inertiška, ją sunku įsivaizduoti be sunkiasvorės technikos, kalno medžiagų. Bet statyba taip pat įgyja vis daugiau lankstumo, kurio jai suteikia naujos technologijos. Viena tokių – geopolimerų injekcijų technologija. Įmonė „URETEK Baltic“, naudodama pažangią URETEK technologiją, efektyviai sprendžia grunto smegimo problemą, ir daro tai nepaprastai lanksčiai, prisitaikydamas prie esamų sąlygų. URETEK technologijos istorija siekia […]
Žmonėms, turintiems gyvenamąjį žemės sklypą, tačiau neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, reikia pasirūpinti individualia kanalizacijos sistema. Dažniausiai individualia kanalizacija turi rūpintis tie, kurie vasaroja arba nuolat gyvena sodų bendrijose ar nutolusiose kaimų vietovėse. Tad jeigu domina buitinių nuotekų valymo įrenginių montavimas, žemiau pateikiami ir ekspertų atsakomi 5 DUK. 1. Kaip veikia nuotekų […]
Kas seniau buvo tik profesionalių meistrų amatas, dabar jau nebėra, nes tiek didesnius namų remonto darbus, tiek ir mažesnės apimties būsto atnaujinimo projektus vis dažniau žmonės renkasi atlikti patys. Viena to priežasčių – platus nebrangių ir kokybiškų įrankių pasirinkimas, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai. Bent kartą per metus – tokiu dažnumu statybos ir remonto įrankius perka […]
Lietuvoje kylantys nauji verslo centrai įprastai atitinka tarptautinius tvarumo standartus, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – kur kas didesnę nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalį sudaro senesni, energetiškai mažiau efektyvūs pastatai. Identiška situacija ir gyvenamosios paskirties daugiabučių sektoriuje. Pasak tvarumo ekspertų, senuosius pastatus prikelianti renovacija ar rekonstrukcija taip pat gali juos priartinti prie aukštesnių tvarumo standartų […]
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo rugpjūtį šėlusios stichijos nukentėjusiems žmonėms jau atlygino daugiau 1,3 mln. eurų už jų būstui, automobiliams ir kitam turtui padarytus nuostolius. Statistika rodo, kad didžiausią žalą visose Baltijos šalyse padarė krušos ledėkai ir gūsingas vėjas. „Didžiąją dalį klientų jau pasiekė draudimo išmokos už audros metu padarytą žalą. Nukentėjo […]