" Žvilgsnis į save 2018". Už geriausią architektūrą – apdovanojimai kūrėjams

1

" Žvilgsnis į save 2018". Už geriausią architektūrą – apdovanojimai kūrėjams

Spalio 26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje išdalinti apdovanojimai už geriausią architektūrą. Baigėsi aštuntoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda konkursas „Žvilgsnis į save“ – tradicinis Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys, skirtas šalies architektams ir visuomenei, propaguojantys architektūros kūrėjų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą bei kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią kultūros dalį.

Iš beveik dviejų šimtų pretendentų atrankos komisija tolesniam vertinimui atrinko 80, o toliau darbo ėmėsi tarptautinė žiuri. Šio konkurso ypatybė – Lietuvos architektų darbus vertina kolegos iš kitų šalių. „Ši tradicija sena kaip ir pats konkursas“ sako Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė, „ir mums svarbu ne vien objektyvumas, bet ir galimybė pažvelgti į architektūros situaciją šalyje kitomis akimis, kitu kampu“ sako ji. 2017-2018 metų darbus, suskirstytus į Projektų, Konkursinių projektų ir Realizacijų kategorijas, vertino Anne Marie Galmstrup iš Danijos, Piotr Smierzewski iš Lenkijos ir Saimir Kristo iš Albanijos.

Konkurso vertinimo kriterijai skamba kaip pastraipos iš architektūros vadovėlio: aiški architektūrinė idėja, harmoningas objekto santykis su aplinka, adekvatus medžiagų panaudojimas, funkcionalumas, novatoriškumas, originalumas, objekto reikšmė miestui, sprendimų profesionalumas, realumas, idėjų įgyvendinimo kokybė.

Atsižvelgdama į juos, vertinimo komisija atsirinko 11 objektų ir skyrė dvi dienas jiems aplankyti ir apžiūrėti. Tai dar viena konkurso ypatybė: organizatorių įsitikinimu, architektūros iš paveikslėlių vertinti neįmanoma. Šiemet kelionė, nepaisant nuolatinio lietaus ir pavojaus įklimpti nuošaliuose vieškeliuose, pavyko sėkmingai, ir komisija galėjo ramiai priimti galutinį sprendimą. Koks jis? Komisijos išskirti penki lygiaverčiai objektai:

Vilnius Tech Parkas („A2SM architektai“: Aurimas Sasnauskas, Sla Malenko, Joris Šykovas, Eglė Židonytė, Greta Frišmantaitė, Paulius Venckūnas) – buvusios XIX a. ligoninės patalpose Sapiegų parke įkurtas kūrybinių industrijų erdvių ir biurų kompleksas.

Darželis „Vaikystės sodas“ („Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“: R. Pučka, A. Rimšelis, G. Natkevičius) – asketiškos išorės ir šilto interjero vaikų erdvė.

Mo muziejus – Studio Libeskind: D. Libeskind, G. Blengini, S. Blach; architektai Lietuvoje: „DO Architects“: A. Baldišiūtė, S. Daugėlienė, D. Lukšėnas, N. Tukaj, D. Skrupskelienė. Modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcijos „namai“ – senamiesčio kiemo interpretacija su paliktais vartais stebėti miestą.

„Mirksintis namas“ – „Aketuri architektai“: M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė, G. Bardauskaitė, N. Tukaj, L. Rekevičius. Santūrių formų ir subtilių detalių medinė vila ant ežero kranto.

Galerija be sienų – „Office de Achitectura“: J. Bernotaitė, A. Ropolas, P. Vaitiekūnas. Paviljonas yra naujoji Kauno paveikslų galerijos kultūrinė ašis ir pirmoji erdvė Kaune, išskirtinai dedikuota performansams, parodoms ir kitoms kultūrinėms veikloms atviroje lauko erdvėje.

Trečioji nepajudinama konkurso tradicija – nugalėtojai pasidalija simbolinį architektūros metrą – masyvią plieno siją, padalintą į penkias dalis. „Šis prizas, kurio forma nesikeičia nuo pirmojo konkurso 2003-iaisiais, simbolizuoja ir tai, kad architektūroje ne visos svarbios detalės yra matomos, o besibaigiant aštuntajam konkursui – ir  tai, kad jis turi didelį svorį architektų tarpe“ šypsosi R. Leitanaitė.

Sekantis „Žvilgsnis į save“ laukia 2020-aisiais, kuomet bus vertinama 2019-2020 metais sukurta architektūra.

Geriausios Lietuvos architektūros apdovanojimus „Žvilgsnis į save“ remia Lietuvos kultūros taryba. Organizatoriai dėkingi kompanijoms „Velux“, „Schüco“ ir Danske bankui.

Pranešimą paskelbė: Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjunga

Ekspertai: kelių kambarių butus lietuviai mėgsta labiausiai ir kodėl tai – geras sprendimas

Ekspertai: kelių kambarių butus lietuviai mėgsta labiausiai ir kodėl tai – geras sprendimas

Besikeičiantis gyvenimo būdas keičia požiūrį į būstą ir jam keliamus reikalavimus. Jei kažkada būstas buvo didžiausiu gyvenimo turtu, kurį žmonės stengėsi pirkti tokį, kad jis tiktų visą gyvenimą, šiandien situaciją yra pasikeitusi kardinaliai. Finansavimo galimybės, paprastesnis būsto pirkimo ir pardavimo procesas, pasiūla ir įperkamumas leidžia būstą keisti pagal poreikius: jį išaugame kaip drabužį, o tada […]

  Straipsniai »

Namo statybose svarbiausia ilgaamžiškumas

Namo statybos – sudėtinga, daug laiko ir piniginių investicijų reikalaujanti tema. Tačiau kartu tai svarbus žingsnis kokybiško gyvenimo link, kurį privalu žengti teisinga linkme. Apie namo statybas ir brangiausiai kainuojančias klaidas namų apdailos centre „Unideco“ vykusiame seminare pasakojo „ABC namas“ bendraįkūrėjas Aurelijus Bambalas. Šiandien vartotojams ypač svarbus turto likvidumas, ar ateityje bus lengva būstą parduoti, […]

  Straipsniai »
Laukia NT plėtros sąstingio metas: pramoninių teritorijų vystymas gali būti įšaldytas dešimtmečiams

Laukia NT plėtros sąstingio metas: pramoninių teritorijų vystymas gali būti įšaldytas dešimtmečiams

Prieš kelerius metus iš valstybės išsinuomoję žemę vystytojai, šiuo metu aktyviai dirbantys ties šių teritorijų vystymo klausimais, staiga pasijuto lyg nusipirkę katę maiše. Vos per pastaruosius trejus metus pasikeitęs dvidešimtmetį egzistuojančio teisinio reguliavimo interpretavimas gali akimirksniu jiems virsti milžiniškais nuostoliais, o problemiškų Lietuvos miestų teritorijų vystymą įšaldyti dešimtmečiams. Toks scenarijus, pasak Mindaugo Statulevičiaus, Lietuvos nekilnojamojo […]

  Straipsniai »
Betono armavimas polipropileno fibra – mažesnės darbo laiko ir lėšų sąnaudos, didesnės žaliojo sertifikato galimybės

Betono armavimas polipropileno fibra – mažesnės darbo laiko ir lėšų sąnaudos, didesnės žaliojo sertifikato galimybės

Statyba yra gana inertiškas sektorius. Tačiau klimato kaita ir su tuo susijusios problemos priverčia keisti inertišką mąstymą. Pastatų ir statinių tvarumą, draugiškumą aplinkai įrodantys sertifikatai tapo siekiamybe, todėl statytojai ieško vadinamųjų žalių sprendimų ir tinkamų medžiagų. Kadangi ES valstybėms strategijose nurodyta numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad nuo 2050-ųjų pastatų ūkyje energija būtų vartojama itin efektyviai, […]

  Straipsniai »