Spalio 26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje išdalinti apdovanojimai už geriausią architektūrą. Baigėsi aštuntoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda konkursas „Žvilgsnis į save“ – tradicinis Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys, skirtas šalies architektams ir visuomenei, propaguojantys architektūros kūrėjų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą bei kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią kultūros dalį.
Iš beveik dviejų šimtų pretendentų atrankos komisija tolesniam vertinimui atrinko 80, o toliau darbo ėmėsi tarptautinė žiuri. Šio konkurso ypatybė – Lietuvos architektų darbus vertina kolegos iš kitų šalių. „Ši tradicija sena kaip ir pats konkursas“ sako Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė, „ir mums svarbu ne vien objektyvumas, bet ir galimybė pažvelgti į architektūros situaciją šalyje kitomis akimis, kitu kampu“ sako ji. 2017-2018 metų darbus, suskirstytus į Projektų, Konkursinių projektų ir Realizacijų kategorijas, vertino Anne Marie Galmstrup iš Danijos, Piotr Smierzewski iš Lenkijos ir Saimir Kristo iš Albanijos.
Konkurso vertinimo kriterijai skamba kaip pastraipos iš architektūros vadovėlio: aiški architektūrinė idėja, harmoningas objekto santykis su aplinka, adekvatus medžiagų panaudojimas, funkcionalumas, novatoriškumas, originalumas, objekto reikšmė miestui, sprendimų profesionalumas, realumas, idėjų įgyvendinimo kokybė.
Atsižvelgdama į juos, vertinimo komisija atsirinko 11 objektų ir skyrė dvi dienas jiems aplankyti ir apžiūrėti. Tai dar viena konkurso ypatybė: organizatorių įsitikinimu, architektūros iš paveikslėlių vertinti neįmanoma. Šiemet kelionė, nepaisant nuolatinio lietaus ir pavojaus įklimpti nuošaliuose vieškeliuose, pavyko sėkmingai, ir komisija galėjo ramiai priimti galutinį sprendimą. Koks jis? Komisijos išskirti penki lygiaverčiai objektai:
Vilnius Tech Parkas („A2SM architektai“: Aurimas Sasnauskas, Sla Malenko, Joris Šykovas, Eglė Židonytė, Greta Frišmantaitė, Paulius Venckūnas) – buvusios XIX a. ligoninės patalpose Sapiegų parke įkurtas kūrybinių industrijų erdvių ir biurų kompleksas.
Darželis „Vaikystės sodas“ („Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“: R. Pučka, A. Rimšelis, G. Natkevičius) – asketiškos išorės ir šilto interjero vaikų erdvė.
Mo muziejus – Studio Libeskind: D. Libeskind, G. Blengini, S. Blach; architektai Lietuvoje: „DO Architects“: A. Baldišiūtė, S. Daugėlienė, D. Lukšėnas, N. Tukaj, D. Skrupskelienė. Modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcijos „namai“ – senamiesčio kiemo interpretacija su paliktais vartais stebėti miestą.
„Mirksintis namas“ – „Aketuri architektai“: M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė, G. Bardauskaitė, N. Tukaj, L. Rekevičius. Santūrių formų ir subtilių detalių medinė vila ant ežero kranto.
Galerija be sienų – „Office de Achitectura“: J. Bernotaitė, A. Ropolas, P. Vaitiekūnas. Paviljonas yra naujoji Kauno paveikslų galerijos kultūrinė ašis ir pirmoji erdvė Kaune, išskirtinai dedikuota performansams, parodoms ir kitoms kultūrinėms veikloms atviroje lauko erdvėje.
Trečioji nepajudinama konkurso tradicija – nugalėtojai pasidalija simbolinį architektūros metrą – masyvią plieno siją, padalintą į penkias dalis. „Šis prizas, kurio forma nesikeičia nuo pirmojo konkurso 2003-iaisiais, simbolizuoja ir tai, kad architektūroje ne visos svarbios detalės yra matomos, o besibaigiant aštuntajam konkursui – ir tai, kad jis turi didelį svorį architektų tarpe“ šypsosi R. Leitanaitė.
Sekantis „Žvilgsnis į save“ laukia 2020-aisiais, kuomet bus vertinama 2019-2020 metais sukurta architektūra.
Geriausios Lietuvos architektūros apdovanojimus „Žvilgsnis į save“ remia Lietuvos kultūros taryba. Organizatoriai dėkingi kompanijoms „Velux“, „Schüco“ ir Danske bankui.
Pranešimą paskelbė: Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjunga
Lietuvoje būstą įsigyja vis jaunesni žmonės. Šiuo metu didžiausią būsto pirkėjų dalį sudaro Y kartos (angl. millennials) atstovai, gimę 1981–1996 m. Nepaisant nuolat pamažu augančių nekilnojamojo turto (NT) kainų, lietuviai vis dar išlieka tarp pirmaujančiųjų Europoje pagal nuosavo būsto rodiklius ir jį įsigyja anksčiau nei daugelis europiečių. Lietuvoje nuosavas būstas vis dar išlieka vienu svarbiausių […]
Karutis – tai vienas svarbiausių ir universaliausių įrankių, kuris palengvina įvairius darbus tiek sode, tiek statybose. Nesvarbu, ar norite pervežti žemę, trąšas, akmenis ar medžiagas statyboms, tinkamai pasirinktas karutis užtikrins, kad darbai vyks greičiau ir efektyviau. Taigi, kaip išsirinkti karutį, kuris geriausiai atitiks jūsų poreikius? Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra karučių tipai ir kaip pasirinkti […]
Aplinkos ministerija nuo 2025 m. gegužės 1 d. perduoda Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro informacinės sistemos (TPDR) priežiūrą viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai (SSVA). Iki šiol šias funkcijas vykdė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Perdavusi šią informacinę sistemą, Aplinkos ministerija užbaigs 2024 m. gruodžio 1 d. pradėtą statybos ir teritorijų planavimo IT […]
Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje šiandien prasidėjo jubiliejinė, didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė statybos ir būsto sprendimų paroda RESTA. „Džiaugiamės, kad paroda vyksta jau trisdešimtą kartą ir išlieka viena svarbiausių mūsų centre. Šių metų akcentai – skaitmenizacija, tvarumas, inovacijos statybų sektoriuje, ateities miestų bei namų interjero vizijos“, – atidarymo renginyje sakė LITEXPO vadovas Vilius […]
Valstybinėje žemėje nelegaliai pastatytos tvoros, sandėliukai, gyvatvorės ir kiti objektai neliks nepastebėti. Nuo metų pradžios visame mieste užfiksuoti keli šimtai galimų pažeidimų, privačių sklypų savininkams išsiųsti prašymai neteisėtai įrengtus statinius pašalinti. Susiduriama su atvejais, kuomet pažeidėjai užima skvero erdvę ar pėsčiųjų zoną. Išsiųsti įspėjimai Per pastarąjį mėnesį seniūnijos potencialiems pažeidėjams išsiuntė apie 400 įspėjimų pašalinti […]
„Via Lietuva“, atsakingai įvertinusi pirkimo dokumentus ir realias aplinkybes, nusprendė nutraukti 2021 m. paskelbtą elektroninės kelių rinkliavų sistemos (EKRIS) sukūrimo viešąjį pirkimą. Artimu metu bendrovė iš esmės peržiūrės EKRIS projekto reikalavimus ir spręs dėl tinkamiausio būdo užtikrinti šios sistemos įdiegimą. „Šį pirkimą vertinome labai atidžiai, ieškodami geriausio įmanomo ir šiai dienai aktualaus sprendimo bei siekdami […]