Vilniaus Balsių rajone jau metus veikiančiam 6,5 mln. eurų vertės prekybos ir paslaugų centrui „Žali“ suteiktas BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) galutinis sertifikatas.
„Žali“ vystytojos ir valdytojos UAB „Baltisches Haus“ direktoriaus Audriaus Masionio teigimu, tai yra pirmasis pastatas Baltijos šalyse gavęs „very good“ (angl. „labai gerai“) lygio BREEAM įvertinimą pagal „BREEAM New Construction“ sertifikavimo schemą prekybinės paskirties nekilnojamojo turto segmente.
Taršą mažina nauji projektai
„Europos Sąjungoje pastatai vidutiniškai sunaudoja 40 % energijos ir generuoja apie 36 % išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekio, taigi yra vieni didžiausių energijos vartotojų. Suprasdami klimato krizės keliamus iššūkius, pakankamai neįvertinamą pastatų poveikį aplinkai ir savo atsakomybę, kryptingai siekėme Lietuvoje pastatyti aukštos energetinės klasės ir tvarų prekybos centrą. Tai, kad šiuo požiūriu jis yra unikalus ir Baltijos šalyse, yra malonus papildomas pliusas“, – sako A. Masionis.
Skaičiuojama, kad ES trečdalis pastatų yra senesni nei 50 metų, o jų renovavimo sparta – žema ir priklausomai nuo šalies, siekia 0,4–1,2 % per metus. Būtent nauji pastatai kol kas pasižymi didžiausiu potencialu mažinant poveikį klimatui.
„Mums ypač svarbu, kad ekspertai aukščiausiai įvertino prekybos centro „Žali“ taršos suvaldymo, atliekų tvarkymo bei tausaus energijos vartojimo aspektus, nes jie yra kritiškai svarbūs statinio tvarumui. Nors toks pastatas, įskaičiuojant ir aplinkos sutvarkymą, reikalauja didesnių investicijų nei įprastas, siekiame keisti požiūrį ir įtvirtinti aukštesnę kokybės kartelę, nes manome, kad būtent toks ir yra ateities prekybos centras“, – teigia A. Masionis.
Draugiškas žmonėms ir gamtai
Urbanizuota aplinka, sumažinti žalieji plotai, papildomas triukšmas ir transporto srautai – paprastai būtent taip gyventojai įsivaizduoja prekybos centro kaimynystę. Tačiau gausiai iš išorės apželdintame prekybos centre „Žali“, naudojančiame geoterminę energiją, iki minimumo buvo sumažintas ir triukšmo sklidimas į aplinką.
„Sudėtingi kompleksiniai inžineriniai sprendimai leido sukurti vietos bendruomenei reikalingą socialinę infrastruktūrą bei užtikrinti draugišką kaimynystę. Prekybos centro skleidžiamas triukšmas yra minimalus, o tai labai svarbu ne tik šalia gyvenantiems žmonėms, bet ir gyvajai gamtai. Iš esmės kiekvienas naujas pastatytas pastatas daro įtaką aplinkai, tačiau akivaizdu, kad įtaka gali būti visiškai minimali. Tai – nekilnojamojo turto vystytojo požiūrio klausimas“, – sako A. Masionis.
Į tvarų prekybos centrą „Baltisches Haus“ investavo apie 6,5 mln. eurų, iš jų į parduotuvę – 4,6 mln. eurų. Šalia prekybos centro „Žali“ įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, skatinama naudotis automobilių dalinimosi paslauga, įrengtos naujos viešojo transporto stotelės, neįgaliųjų vedimo takai, jungiantys pastatą su viešojo transporto infrastruktūra, išplėsta arba pratęsta dviračių takų sistema ir papildomi patogumai dviratininkams.
Prekybos centro „Žali“ projektas buvo įgyvendintas drauge su „Iki“, „Eikos statyba“, „Baltic Engineers“, „JP Architektūra“, „COWI“, „EE plius“, „Viaprojektu“, „AGA CAD“, „Akustika plius“, „Senasis ežerėlis“ ir kitais partneriais.
Apie „Baltisches Haus“:
UAB „Baltisches Haus“ – viena didžiausių komercinio nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovių Lietuvoje, šiuo metu valdanti daugiau kaip 260 000 m2 komercinės paskirties ploto 39 Lietuvos miestuose.
Apie BREEAM:
BREEAM, angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method, yra naujų pastatų vertinimo sistema, naudojama tarptautiniu mastu. BREEAM vertinimas apima 9 pagrindinius pastato vertinimo faktorius, tarp kurių yra energijos ir kitų išteklių naudojimas, taršumas, valdymas ir 1 papildomo faktoriaus – inovacijų.
Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, UAB „Idea Prima”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]