Naujausiame Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime keletą kartų akcentuota mintis, kad „namai – ne vien keturios sienos ir stogas (…), tačiau šiuo metu dėl namų priversti nerimauti per daug europiečių. Namai jiems gali reikšti skolą ir nežinią“.
Pranešime akcentuojama, kad nuo 2015 metų būsto kainos padidėjo penktadaliu, tiek pat sumažėjo statybos leidimų. Pabrėžiama, kad tai ne tik būsto, bet ir socialinė krizė. Ji silpnina sanglaudą ir kelia grėsmę konkurencingumui. Slaugytojai, mokytojai, ugniagesiai neišgali gyventi ten, kur dirba. Studentai meta mokslus, nes nepajėgia mokėti nuomos mokesčio, o jaunimas delsia kurti šeimas.
Būtent šiomis dienomis buvo pristatytas Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos inicijuotas pirmasis Europos įperkamo būsto planas, kad būstai taptų įperkamesni, tvaresni ir kokybiškesni. Ši europinė iniciatyva bus grindžiama vietos realijomis. Tam turi būti peržiūrėtos valstybių taikomos pagalbos taisyklės. Siekiama, kad naujų namų ir studentų bendrabučių statybos procesas supaprastėtų. Be statybų planuojamos ir iniciatyvos, susijusios su trumpalaike nuoma. Tačiau kad situacija pradėtų gerėti, pečius turėtų suremti visuomenė ir įstatymų leidėjai. Jau planuojamas ir pirmasis aukščiausio lygio ES susitikimas būsto klausimais.
Iš Europos Sąjungos (ES) aukštumų nusileiskime į Lietuvą. Pas mus nuolat akcentuojama, kad savivaldybės gali skirti pinigų socialinio būsto statybai, tačiau sąvoka „municipalinis būstas“ taip ir lieka neapibrėžta. Iki šiol neturime susitarimo, kas nacionaliniu lygmeniu kuruoja municipalinio būsto statybą. Kai ir tai nėra aišku – natūralu, kad nėra ir juo besirūpinančių institucijų. Dažniausiai municipalinis būstas traktuojamas kaip socialinis būstas, skirtas socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Šį dažnai kiek nugyventą turtą valdo savivaldybės, o eilės jį gauti neretai didelės.
Labiau pažengusiose ES šalyse municipaliniuose būstuose įsikuria gydytojai, policininkai ar aukščiausios prabos inžinieriai, kurių paslaugų gyvybiškai reikia regionuose. Tam tikra prasme tai būtu lyg tarnybiniai butai, kurie prieš 15–20 metų Lietuvoje buvo išnaikinti. Dažniausiai juose apsigyvendavo kadencijų principu dirbę statutiniai pareigūnai. Prieš maždaug 20 metų šių butų buvo atsisakyta mainais į pareigūnams mokamus nuompinigius.
Turėtume įsisąmoninti, kad municipalinis būstas privalo būti regionų ekonomikos variklis, o ne vien tik socialinės pagalbos forma nepriteklių patiriantiems gyventojams.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vertinimu, šalyje iki šiol nėra suformuota aiški nacionalinė būsto politika. Tokios politikos parengimas leistų mums pereiti nuo fragmentiškų sprendimų prie ilgalaikės, nacionalinės būsto strategijos, apimančios ir nuomos, ir municipalinio būsto segmentą. Tuo pačiu savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau finansinių ir teisinių instrumentų plėtoti nuomos būsto fondą. Jis galėtų būti formuojamas atsižvelgiant į vietos darbo rinkos poreikius – butai galėtų būti suteikiami mokytojams, medikams bei viešojo sektoriaus darbuotojams, kuriuos savivaldybė būtų suinteresuota pasikviesti ar pervilioti iš kitų regionų.
Tarp LNTPA pasiūlymų – ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystė. Savivaldybės galėtų rūpintis žemės nuoma, nutiesti elektros, vandentiekio bei nuotekų trasas, įrengti gatves ar šaligatvius, o privatus sektorius rūpintųsi projektavimu, statyba bei visų procesų valdymu. Partnerystė leistų sumažinti finansinį krūvį savivaldybėms ir paspartintų municipalinio būsto pasiūlą.
Akivaizdu ir tai, kad municipalinio būsto plėtra turėtų būti siejama su vaikų darželiais, pradinėmis mokyklomis, automobilių parkavimu ar net jų pakrovimu elektra. Tam turėtų pasitarnauti ES struktūrinių fondų pinigai.
Ir pabaigai nedidelis reziumė – mums nereikia išradinėti dviračio, užtektų pasidomėti pažangiomis patirtimis iš Danijos, Austrijos ar Prancūzijos bei pritaikyti jas lietuviškoms realijoms. Tuomet galėsime drąsiai sakyti, kad toliau nuo didmiesčių esančios savivaldybės yra patrauklios šimtams aukšto lygio profesionalų bei jaunoms šeimoms, ieškančioms savo pirmojo būsto.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) narys
https://www.socialistsanddemocrats.eu/lt
Pranešimą paskelbė: Živilė Čepaitė, UAB „Komunikaciniai projektai”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]