VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

1

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją. 

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai.

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal. Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu. Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus.

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas.

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių.

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai.

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi.

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais.

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

Pranešimą paskelbė: Genė Drungilienė, VšĮ „Propagandos ministerija“

Šiauliuose iškils didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras

2020 m. pradžioje Tarptautiniame Šiaulių oro uoste bus pradėtas statyti didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras (angl. MRO) – „Aviatic MRO“, kurio plotas užims 23 tūkst. kv. metrų. Investicijos į projektą sieks iki 20 mln. eurų. Bendrovė teiks techninės priežiūros paslaugas „Airbus A320“, „Boeing 737 Classic“ ir „Boeing 737 Next Generation“ orlaivių tipams, […]

  Straipsniai »
„Citus“ planuoja būsto projektą Šnipiškėse

„Citus“ planuoja būsto projektą Šnipiškėse

Išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui vystymo įmonė „Citus“ viename perspektyviausių Vilniaus mikrorajonų, Šnipiškėse, tarp Linkmenų ir Utenos gatvių gyvenamųjų namų projektą. Sklype planuojami du A+ energinio efektyvumo klasės daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose bus pasiūlyta apie 100-120 butų – viso daugiau nei 5 000 m2 gyvenamojo ploto. Projektuojami 5-6 aukštų namai su komercinėmis patalpomis pirmajame […]

  Straipsniai »

Mažoji renovacija: pratęsiamas paraiškų teikimo terminas

Aplinkos ministro įsakymu pratęsiamas terminas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui – jos bus priimamos iki 2020 m. liepos 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta lėšų suma (5 mln. eurų). Kvietime buvo skelbta, kad paraiškas galima teikti nuo š. m. lapkričio 21 d. iki š. […]

  Straipsniai »

Seimas pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms

  Seimas pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-4078(2), kuriomis fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomas neapmokestinamasis dydis sumažintas nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), […]

  Straipsniai »