Vilnius siūlo priemones sklandesnei konversijai 

Vilnius siūlo priemones sklandesnei konversijai 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę  ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydamas kritiškai įvertinti siūlomas Žemės įstatymo pataisas. Nekilnojamojo turto vystytojams už galimybę naudoti valstybinę žemę gresia papildomi mokesčiai, o tai iš esmės gali paralyžiuoti miestų plėtrą ir pramoninių objektų konversiją, reikšmingai išauginti nekilnojamojo turto kainą.  

Pasak R. Šimašiaus, miestuose valstybinė žemė vis dar tvarkoma atžagaria ranka, Nacionalinė žemės tarnyba priima su miestų plėtra nesuderinamus sprendimus, o dabar dar ir siekiama valstybinę žemę padaryti apskritai nepatrauklią vystytojams. 

„Seimui pateiktame įstatymo projekte numatoma, kad norint jau išsinuomotoje valstybinėje žemėje vykdyti statybas, tektų pakloti papildomą sumą – iki 105 proc. žemės rinkos vertės. Žinome, kiek žemė kainuoja sostinėje, tad tai iš esmės atbaidytų vystytojus, sustotų pramoninių objektų konversija, miesto plėtra, į viršų šautų būsto kainos“, – aiškina R. Šimašius.   

Anot sostinės mero, Vilnius mato keturias pagrindines įstatymo projekto ydas: 

sustos buvusių pramonės zonų konversija, mat vystytojams projektai taps nepatrauklūs. Taip pat, kaip prognozuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ekspertai – tikėtina, kad būstų kainos išaugs ketvirtadaliu. Ekspertų teigimu, taip pat lėtės efektyvumo bei plėtros augimas gamybos ir logistikos srityje, mažės investicijos regionuose, mat įmonės nebus suinteresuotos iškelti gamybą iš miestų centrų. Be visa to, nukentės kraštovaizdis ir gyvenimo kokybė mieste – iškyla ilgalaikių pastatų-vaiduoklių grėsmė

Atsižvelgiant į galimas įstatymo pataisų pasekmes, tačiau siekiant spręsti įsisenėjusias problemas, Vilnius siūlo: 

Nustatyti tokį mechanizmą, kad konversija, ypatingai centrinėse miestų dalyse, būtų skatinama, ir tam arba atsisakyti Nacionalinės žemės tarnybos prieš kelerius metus pradėtos praktikos trukdyti konversiją, arba įstatymo projekte aiškiai įtvirtinti, jog naujai numatomos nuostatos netaikomos miestų dalims, kuriose suplanuota konversija;

Teisėsaugos institucijų veiklą nukreipti į tuos atvejus, kai žemės sklypai buvo suformuoti po to, kai buvo privatizuoti menkos vertės pastatai ar jų fragmentai be žemės sklypų, įvertinant visas sklypų formavimo aplinkybes, jų dydžius ir pan.;

Įstatymo projekte, be jau siūlytų nuostatų, tikslinga nustatyti, kad nebūtų numatomas paskirties ir (ar) būdo keitimo mokestis, jei paskirtis ir (ar) būdas keičiami taip, kad tai atitinka savivaldybės bendrojo plano nuostatas, arba taikyti kuo mažesnį mokestį.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė

Rekomenduojame

„Citus“ ekspertai: Keičiantis karantino sąlygoms, keičiasi ir iššūkiai – jie taip pat kelia būsto kainas

„Citus“ ekspertai: Keičiantis karantino sąlygoms, keičiasi ir iššūkiai – jie taip pat kelia būsto kainas

Pastaruoju metu apie būsto rinką diskutuojama, daugiausia, per pardavimų prizmę – perka viską, todėl vos spėjama pardavinėti vilniečiams butus ar kotedžus. Būsto kainas didina didžiulė paklausa, pasiūlos trūkumas. Na, o statybos nespėja patiekti rinkai pakankamo naujų projektų ir būstų skaičiaus, todėl sandėlis traukiasi pakankamai sparčiai. Apie augančią statybų savikainą, brangstančius darbus ir medžiagas, darbuotojų trūkumą […]

Pastebimai pasikeitė lietuvių požiūris į vonios kambarį

Pastebimai pasikeitė lietuvių požiūris į vonios kambarį

Per pastarąjį dešimtmetį lietuvių požiūris į vonios kambarį pasikeitė bemaž kardinaliai. Specialistų teigimu, ši viena svarbiausių būste patalpų nebevertinama kaip „sanitarinis mazgas“. Todėl vonios kambario interjerui skiriama nemažai dėmesio. Ne mažiau svarbi ir čia montuojamų prietaisų – klozetų, vandens nuleidimo mechanizmų ir kitų kokybė bei išvaizda. Kitokios išraiškos paieškos Architektės, interjero dizainerės Justinos Garbštės teigimu, […]

Vėluojamos grąžinti paskolos – netikėtas laimikis investuotojams: „Nordstreet“ investuotojai uždirbo 21.33% palūkanų

Vėluojamos grąžinti paskolos – netikėtas laimikis investuotojams: „Nordstreet“ investuotojai uždirbo 21.33% palūkanų

Nekilnojamo turto sutelktinio finansavimo platformos „Nordstreet“ investuotojai gali džiūgauti – investavusieji į Vilniuje, Savanorių prospekte, vykdomą NT projektą, uždirbo daugiau nei buvo numatyta – 21.33%. Bendra dviejų investavimo į Savanorių pr. 178 esantį NT projektą etapų finansavimo suma viršijo 500 000 eurų, o numatoma grąža turėjo siekti 13%. Pasibaigus šiems etapams, paaiškėjo, kad „Nordstreet“ klientams […]

Naujamiestyje prasideda inovatyvaus verslo centro „K22“ statybos

Naujamiestyje prasideda inovatyvaus verslo centro „K22“ statybos

UAB „Eigesa“ pradeda verslo centro „K22“, esančio Naujamiestyje adresu Kauno g. 22 Vilniuje, statybos darbus. Generaliniu rangovu pasirinkta viena šiuolaikiškiausių bei sėkmingiausiai dirbančių statybos įmonių Lietuvoje UAB „Conresta“. Bendras verslo centras susidarys iš dviejų – 6 ir 9 aukštų – korpusų, su dviejų lygių požemine automobilių parkavimo aikštele. Bendras pastatų plotas siekia beveik 7 000 […]

Rekordinės „Milsa“ grupės investicijos didins veiklos efektyvumą ir tvarumą

Rekordinės „Milsa“ grupės investicijos didins veiklos efektyvumą ir tvarumą

„Milsa“ įmonių grupės bendrovės veikia 30–60 metų ir užima lyderių pozicijas rinkoje. Tačiau vien praeitis, pasak įmonių grupės vadovo Manto Makulavičiaus, nekuria ateities. Todėl nuolat ieškoma būdų efektyvinti gamybą ir investuojama į gamybines technologijas bei vidinius procesus. Šiemet investicijų suma rekordinė – siekia daugiau nei 8 mln. Eur. „Mūsų produktų paklausa susijusi su infrastruktūros finansavimu. […]

„LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje

„LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje

„Saint-Gobain“ grupei priklausanti „LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje. Nuspręsta iš naujo atidaryti LECA gamyklą Häädemeeste mieste, nes statybų rinkos perspektyvos yra tvirtos ir auga tvariai. Planuojamas gamybos našumas yra apie 350 000 m3, o LECA siekia aprūpinti Baltijos šalių rinką bei sukurti eksporto galimybes. Šiandien Baltijos šalyse veikia dvi „LECA International“ blokų […]