Vilniaus TV bokšte įrengta inovatyvi apledėjimo stebėsenos sistema

Vilniaus TV bokšte įrengta inovatyvi apledėjimo stebėsenos sistema

Praėjusią savaitę Vilniaus televizijos bokšte buvo įrengta ir išbandyta apledėjimo stebėsenos sistema. Sistemos paskirtis – stebėti aukščiausio Lietuvos statinio konstrukcijų apledėjimą ir laiku informuoti apie ledų kritimo rizikos lygį.

TV bokšto apledėjimo sistema susideda iš įvairiuose TV bokšto lygiuose įrengtų temperatūros, vėjo krypties ir stiprio sensorių, vaizdo kamerų, o ledo dangos storiui matuoti naudojamas 260 m aukštyje įrengtas lazerinis matuoklis.

Stebėsenos sistemą suprojektavo ir įdiegė Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) inžinieriai. Į ją integruoti ne tik daviklių perduodami duomenys, bet ir Lietuvos hidrometeorologijos centro teikiamos orų prognozės, kurios leidžia tiksliau prognozuoti ledo formavimosi ir, ypač, atodrėkio periodus.

„Ši žiema buvo santykinai švelni, tačiau šaltas vasaris vis tik suteikė galimybę pilnai išbandyti sistemą, ją tiksliau sukalibruoti. Rezultate turime novatorišką ir, bent jau Lietuvos kontekste, unikalią apledėjimo stebėsenos priemonę, kuri jau veikia Vilniaus TV bokšte, o ateityje, tikiu, ras gerokai platesnį pritaikymą rizikų, susijusių su ledų susidarymu ant aukštuminių statinių, valdymui Lietuvoje ir už jos ribų“, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

Apledėjimo stebėsenos sistemos projektas gimė iš poreikio turėti tikslesnę ir operatyvesnę informaciją apie susiformavusią ledo dangą TV bokšto viršutinėje dalyje. Ši dalis yra metalinė, todėl esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms prie jos gali prišalti net kelios tonos ledo. Atodrėkių metu įvairaus dydžio ledo gabalai atplyšta nuo metalinių konstrukcijų ir krenta iš didelio aukščio, keldami riziką žmonėms, transporto priemonėms ir kitiems objektams, esantiems bokšto prieigose (maždaug 100 m spinduliu). Ledokryčio rizikos lygis skirstomas į žemą, vidutinį ir didelį.

„Dėl metalinės dalies apledėjimo jau statant TV bokštą buvo suprojektuota požeminė galerija, kuri šaltuoju metų laiku yra vienintelis kelias patekti į TV bokštą“, – teigia TV bokšto paslaugų departamento direktorė Žaneta Bereznojienė. – „Tačiau atodrėkio metu esant stipriam vėjui dalis ledo gali būti nupūsta ir toliau už 100 m ribos. Tuo atveju, kad apsaugotume lankytojus, išstatome  įspėjamuosius stendus, o kartais tenka iš viso laikinai uždaryti patekimą į TV bokštą. Tad kuo tiksliau mes žinome ledo dangos būklę metalinėje dalyje, tuo operatyviau galime imtis įspėjimo ir kitų adekvačių rizikos valdymo priemonių“. 

PRANEŠIMO PRIEDAS: Vilniaus TV bokšto apledėjimo nuotraukos.

Pranešimą paskelbė: Valdas Kaminskas, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pasaulinėje parodoje „MIPIM“ – dėmesys pažangiems Vilniaus plėtros projektams

Pasaulinėje parodoje „MIPIM“ – dėmesys pažangiems Vilniaus plėtros projektams

Kovo 10–14 d. Kanuose, Prancūzijoje įvyko viena didžiausių nekilnojamo turto parodų „MIPIM“. Tarptautinėje arenoje inovatyvius sprendimus, investicinius projektus ir sostinės plėtros planus pristatė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „MIPIM“ parodoje, į kurią susirenka įtakingiausi NT plėtotojai, architektai, urbanistai ir investuotojai, sostinė dalyvauja nuo 2003 m. Šiais metais svarbiausiame nekilnojamo turto rinkos renginyje Vilnius, kartu su partneriais, […]


O – sala, dar neatrasta gamtos oazė šalia Kauno.

O – sala, dar neatrasta gamtos oazė šalia Kauno.

O – sala – taip savo projektą Nemuno pakrantėje vadina jo kūrėjai. Kruopščiai puoselėjamas kvartalas Kauno marių regioninio parko apsuptyje jau sulaukė pirmųjų  gyventojų, tarp kurių bus ir artimi projekto „O sala“ bičiuliai.    Patiko nesavanaudiškas požiūris „Jei ieškotumėte panašios vietos pagrindiniam būstui ar vasarnamiui, Kauno regione tokios tikrai nerastumėte. O ir visoje Lietuvoje tokią […]


Tyrimas: gyventojai nemano, jog šie metai bus kitokie – skolintis neskubės, daug sutaupyti nesitiki

Tyrimas: gyventojai nemano, jog šie metai bus kitokie – skolintis neskubės, daug sutaupyti nesitiki

Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų […]


Kaune atidaroma pirmoji „HalfPrice“ – pasaulyje garsių prekės ženklų parduotuvė

Kaune atidaroma pirmoji „HalfPrice“ – pasaulyje garsių prekės ženklų parduotuvė

AB „Baltic Shopping Centers“, Kaune valdanti prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“, tęsia šalia esančiame sklype, Islandijos pl. 30, kuriamo daugiafunkcio nekilnojamojo turto projekto plėtrą. Šiuo metu teritorijoje veikia didžiausio pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald‘s“ restoranas, vokiečių mažų kainų parduotuvių tinklo „Lidl“ parduotuvė, vienintelė prancūzų sporto milžinės parduotuvė Kaune „Decathlon“, o kovo 15 d. čia […]


Baltijos šalių paskolų rinka: 2025-ieji prasideda optimistiškai, tačiau rizikos išlieka

Baltijos šalių paskolų rinka: 2025-ieji prasideda optimistiškai, tačiau rizikos išlieka

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Tačiau nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas. Būsto paskolų rinka įsibėgėja Viena […]


Pastatų tvarumo sertifikavimas Baltijos šalyse: kas formuoja rinką ir kokios tendencijos laukia ateityje?

Pastatų tvarumo sertifikavimas Baltijos šalyse: kas formuoja rinką ir kokios tendencijos laukia ateityje?

Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tęsiasi tvarumo sertifikavimo banga – 2024 metais sertifikuotų pastatų kiekis išaugo 15 proc. iki 278 pastatų. Tvaraus NT lydere išliko Lietuva, kur pernai sertifikuotų NT objektų portfelis pagausėjo 18 vnt. iki 142 pastatų. Latvijoje jų skaičius atitinkamai augo 13 vnt. iki 70, Estijoje – 5 vnt. iki 66 sertifikuotų […]