Vilniaus stoties teritorijoje – nauji dviračių takai: kuriamas tinklas sujungs keturis sostinės rajonus 

1

Vilniaus stoties teritorijoje – nauji dviračių takai: kuriamas tinklas sujungs keturis sostinės rajonus 

Vilniaus dviračių mėgėjai netrukus galės išbandyti naujus maršrutus – įgyvendinant Stoties rajono konversijos projektą jau artimiausiu metu šioje miesto dalyje planuojama pradėti tiesti dviračių ir pėsčiųjų takus. 

Anton Nikitin, Vilniaus m. savivaldybės vyr. inžinieriaus ir administracijos vyr. patarėjo, teigimu, Stoties rajonas yra vienas svarbiausių miesto ir visos šalies susisiekimo objektų, tad jo pertvarka orientuota į visus eismo dalyvius.  

„Pėstiesiems skirtos patogios jungtys turi būti užtikrintos tiek Stoties teritorijos ribose, tarkime, persėdant iš miesto viešojo transporto į traukinį, tiek susisiekiant su Senamiesčiu, Naujamiesčiu ar Naujininkais. 

Kalbant apie judumą dviračiu, turime atsižvelgti į kasdieniam susisiekimui ar laisvalaikiui patogiausias ir tiesiausias jungtis tarp miesto rajonų bei kelionių multimodalumą. Siekis, kad patogiai atvykus dviračiu ar paspirtuku galima būtų juos palikti ir traukiniu ar autobusu vykti į kitą miestą, atvykus iš kito miesto – lygiai taip pat patogiai nukeliauti į Vilniaus centrinę dalį. Taip yra daugelyje Europos miestų“, – sako A. Nikitin.

Takus „iš niekur“ ketinama sujungti į tinklą

Paversti Stoties rajoną daugiafunkciniu mobilumo centru yra vienas iš „Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus m. savivaldybės inicijuoto Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projekto „Vilnius Connect“ tikslų. Planuojama, kad Stoties teritorijoje taip pat atsiras daug naujų viešosios paskirties, paslaugų ir darbo erdvių, o šis rajonas taps integralia miesto dalimi.

„Šiuo metu sostinės dviračių mėgėjai turi nemažai galimybių derinti keliavimą traukiniu ir dviračiais – „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo maršrutų, kur vos išlipus iš traukinio atsiduriama pažintiniame take ir galima kelionę tęsti toliau. Pradedama pertvarka Stoties rajoną padarys dviratininkams lengviau pasiekiamą ir dar labiau prisidės prie ekologiško ir sveikesnio keliavimo dviračiais populiarinimo“, – sako A. Nikitin.

Dviračių takų tinklo plėtros Stoties ir aplinkiniuose rajonuose darbus ketinama pradėti artimiausiu metu – tiesti takus Algirdo (2 km ilgio taką), Geležinkelio (0,9 km), Dariaus ir Girėno (1 km) gatvėse. Naujininkų pusėje, Pelesos g., taip pat planuojama apie 1,4 km ilgio dviračių trasa, šiemet jau pradėti darbai ir Šaltkalvių g., ją pertvarkant į ramesnio eismo gatvę, kad būtų saugu ja važiuoti dviračiu. 

Vakarinėje Stoties teritorijos dalyje numatoma projektuoti rekreacinio tipo viaduką per geležinkelį, sujungsiantį Šv. Stepono gatvę ir skverą su pėsčiųjų taku Naujininkų pusėje bei naujai formuojama viešąja erdve ties Dzūkų ir Pelesos gatvių sankirta. 

Šios su teritorijos pertvarka atsirasiančios jungtys sudarys bendrą pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, kurio dalimi bus ir ramaus eismo Naujamiesčio ar Naujininkų gatvės, kuriose saugu ir patogu keliauti be atskirų takų.

Vienos seniausių sostinės dviračių nuomos įmonių vadovas Frank Kulikauskas-Wurft šiuos pokyčius vertina itin teigiamai. Jo nuomone, dabartinė situacija su dviračių takais Vilniaus Stoties ir aplinkiniuose rajonuose yra labai liūdna ir ją būtina keisti kuo skubiau. 

„Aplink stotį beveik nėra dviračių takų, išimtis yra takas per tiltą, jungiantį Švitrigailos bei Dariaus ir Girėno gatves, tačiau ir jis prasideda „iš niekur“. Pėsčiųjų tiltas per geležinkelį dviratininkams nepritaikytas. Stoties rajonas ir netoliese esanti Naujamiesčio dalis šiuo metu nėra patraukli norintiems pasivažinėti ar kažkur nukeliauti dviračiu ir dėl čia dominuojančio automobilių eismo. Iš bėdos galima važiuoti lėtesnio eismo Naujamiesčio gatvėmis – Algirdo, Ševčenkos ir pan., tačiau ir jos ne itin patogios“, – pastebi F. Kulikauskas-Wurft. 

Dviračiais – beveik dešimtadalis kelionių

Dviračių nuomos bendrovės direktoriaus teigimu, apskritai dviračių takų tinklo situacija Vilniuje nėra pavyzdinė, tačiau optimistiškai nuteikia pastaruoju metu vykstantys senų takų atnaujinimai ir naujų tiesimas. Dviratis laikytinas tiek laisvalaikio praleidimo, tiek transporto priemone, kuria vykstama, pavyzdžiui, į darbą.  

„Pažintiniai takai, skirti pasivažinėti vaizdingose sostinės vietose, tokie kaip takai prie Neries, į Vingio parką ir iki Žaliųjų ežerų, yra labai gražūs ir žinomi net tarptautiniu mastu. Problemos kyla, kai bandoma mieste esančius takus išnaudoti susisiekimui: vykimui į darbą, parduotuvę, vaikų vežimui į darželius ir pan. Važinėjantys dviračiu pasakys, kad trūksta jungčių, kai kurios atkarpos nesaugios, ypač važiuojant su mažesniais vaikais, kitur – prasta danga, dažnai takai veda iš „niekur“ į „niekur“, – vardija F. Kulikauskas-Wurft. 

Vilniaus savivaldybės atstovas pritaria, kad kartais gali susidaryti įspūdis, jog takai tiesiami iš „niekur“ į „niekur“, kadangi projektai vykdomi etapais. 

„Labai norėtume turėti galimybę nutiesti visus dviračių takus vienu kartu, tačiau tai – neįmanomas uždavinys. Tad paprastesnės atkarpos įrengiamos greičiau, sudėtingesni projektai dėl įvairių priežasčių, tokių kaip ilgesnis projektavimas, finansavimo ypatumai, viešųjų pirkimų procedūros ir kita, kartais užtrunka ilgiau nei tikimasi. Visgi, jeigu pažiūrėtume į miesto dviračių takų žemėlapį 2015 metais ir dabar, tinklas jau gana ryškus ir yra nemažai nenutrūkstančių jungčių. Netrukus jas papildys jau suprojektuotos ar projektuojamos jungtys, kurios leis dviračiu keliauti dar sklandžiau“, – tikina A. Nikitin. 

Jo teigimu, pagrindinių sostinės dviračių trasų tinklą siekiama sujungti iki 2023 m., darbai planuojami daugelyje miesto rajonų. Kasmet ketinama nutiesti ar atnaujinti bent po keliolika kilometrų dviračių takų, prie patogesnių jungčių prisidės ir ramaus eismo gatvių projektai. Norima, kad per artimiausią dešimtmetį apie 8 proc. visų kelionių mieste vyktų dviračiais.

Šiuo metu Vilniuje skaičiuojama daugiau kaip 120 km kokybiško dviračių takų tinklo, kurio didžiąją dalį sudaro raudonos asfalto dangos takai, anot A. Nikitin, jau spėję tapti miesto dviračių infrastruktūros vizitine kortele. Dviračių takų tinklas labiausiai išplėtotas tankiausiai urbanizuotose miesto teritorijose – vakaruose bei šiaurės vakaruose (Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Justiniškėse, Fabijoniškėse), taip pat didžiausią darbo vietų skaičių generuojančioje centrinėje miesto dalyje (Šnipiškėse, Žirmūnuose).

Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė

Rekomenduojame

HOMA prognozė: sostinės ekonominės klasės būstų segmentas savo piko dar nepasiekė

HOMA prognozė: sostinės ekonominės klasės būstų segmentas savo piko dar nepasiekė

Per 10 šių metų mėnesių nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai Vilniuje pardavė virš 6 tūkst. butų. Pusė jų – ekonominės klasės. Pasak ekspertų, pardavimai šiame segmente auga kurį laiką ir tendencija, panašu, dar išsilaikys. Sostinės Pilaitės rajonas yra tarp populiariausių, kuriame Vilniaus gyventojai noriai perka būstus. Vystytojai čia daugiausiai parduoda butus, kurių plotas 44-58 kvadratai. Tokie […]

„Realco“: naujų būstų pardavimai Vilniuje stabilizavosi, tačiau pigesnio būsto tikėtis nereikėtų

„Realco“: naujų būstų pardavimai Vilniuje stabilizavosi, tačiau pigesnio būsto tikėtis nereikėtų

Šių metų ketvirtąjį ketvirtį pirminė Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka ir toliau mažina apsukas. Bendrovės „Realco“ duomenimis, lapkritį sostinės pirminėje rinkoje parduota 311 būstų, tai yra 46 proc. mažiau nei šių metų vidurkis, kuris siekia 580 būstų per mėnesį. Tačiau vėstanti rinka nereiškia gerų žinių pirkėjams – požymių, dėl kurių galėtų kristi būsto kainos, kol […]

Šilutės miesto istorinę dalį papuošė sutvarkytas  paveldo objektas – Našlaičių globos namai

Šilutės miesto istorinę dalį papuošė sutvarkytas paveldo objektas – Našlaičių globos namai

Kultūros infrastruktūros centras (KIC) gali pasidžiaugti dar vienu sutvarkytu paveldo objektu, esančiu Šilutėje – Našlaičių globos namais. Istorinis pastatas savo išvaizda atkreipia ne tik miesto gyventojų, bet ir atvykstančių miesto svečių dėmesį. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios pastatų kompleksui priklausantis Našlaičių globos namų pastatas, esantis miesto istorinėje dalyje, jau kuris laikas traukė praeivių žvilgsnius apgriuvusiomis, aptrupėjusiomis […]

Tyrimas išryškino mūsų požiūrį į drabužių priežiūrą – tai vargina: ekspertai įvardijo, ką darome ne taip

Tyrimas išryškino mūsų požiūrį į drabužių priežiūrą – tai vargina: ekspertai įvardijo, ką darome ne taip

Jei nepažįstate nė vieno, kuris mėgautųsi paklodžių lyginimu ar medituotų džiaustydamas drabužius, nieko nuostabaus. Neseniai atliktame tyrime paaiškėjo, jog daugybė lietuvių šių iš pažiūros paprastų užduočių negali pakęsti. Instagramo paskyros „Susitvarkyk“ autorė Toma Šokelė kadaise ir pati dalies jų kratėsi, tačiau ilgainiui atrado esminę nemeilės priežastį. Kokia ji ir kokias visiems praversiančias rūpinimosi skalbiniais taisykles […]

Paleidžiamas eismas Lentvario tuneliu

Paleidžiamas eismas Lentvario tuneliu

Gruodžio 1 d., 13 val. vyks eismo paleidimo per Lentvario tunelį po geležinkelio pervaža simbolinis renginys. Dalyvauja susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, Trakų rajono meras Andrius Šatevičius, AB „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius ir rangovų atstovai. Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. […]

Latvijos Konkurencijos taryba leido „Akropolis Group“ įsigyti prekybos centrą „Alfa“ Rygoje

Latvijos Konkurencijos taryba leido „Akropolis Group“ įsigyti prekybos centrą „Alfa“ Rygoje

Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei „Akropole“ Rygoje valdanti bendrovė „Akropolis Group“ gali užbaigti Rygos prekybos centro „Alfa“ įsigijimą. Latvijos konkurencijos taryba lapkričio 25-ą dieną Lietuvos grupei suteikė leidimą užbaigti Latvijos sostinėje įsikūrusio prekybos centro pirkimo-pardavimo sandorį. „Akropolis Group“ per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržą pranešė, kad prekybos centrą „Alfa“ Rygoje valdančios […]