Vilniaus miesto bendrojo plano naujovė: smulkiojo verslo plėtra daugiabučių pirmuose aukštuose

Vilniaus miesto bendrojo plano naujovė: smulkiojo verslo plėtra daugiabučių pirmuose aukštuose

Vilniuje pastebima nauja tendencija – į gyvenamuosius rajonus ateina senamiesčiams būdinga tradicija pirmuosius daugiabučių pastatų aukštus skirti komercinei ar kitai ūkinei veiklai. Šį pokytį lemia tiek naujas miesto bendrasis planas, tiek plėtotojų noras kurti darnesnį ir gyventojams patogesnį miestą.

Senamiestyje ir miesto centre įprasta pirmuosiuose namų aukštuose regėti parduotuves, kavines, galerijas, viešąsias ir privačias įstaigas. Ši tradicija miestuose formavosi šimtmečius. Tačiau sovietmečiu, panaikinus privačius verslus ir individualią statybą bei pradėjus plėtoti išskirtiniai daugiabučių rajonus, tokia miesto projektavimo tendencija buvo beveik sunaikinta. Tačiau dabar Vilniuje jaučiama padidėjusi tokių erdvių pasiūla, o plėtotojai į tai vis dažniau atsižvelgia naujuose projektuose.

Viena iš tai lemiančių priežasčių – šios vasaros pradžioje patvirtintas naujasis miesto bendrasis planas, pagal kurį sostinė bus plėtojama ateinančius 10–15 metų. Plane nurodoma, kad nekilnojamojo turto vystytojai gali pretenduoti į padidintą projektų užstatymo intensyvumą, jeigu daugiabučių pirmuosiuose aukštuose įkuriamos erdvės paslaugoms ar socialinei veiklai.

„Daugelyje sostinės teritorijų užstatymo rodikliai, priiminėjant naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą, buvo sumažinti, tačiau vystytojams suteikiame galimybę padidinti  projekto užstatymo intensyvumą net iki 10 proc., jeigu daugiabučių pirmuose aukštuose yra numatomos patalpos ūkinei ar socialinei veiklai vykdyti“, – aiškina Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Taip, pasak M. Pakalnio, siekiama toliau naikinti sovietinio planavimo pasekmes, kai vakarinėje miesto dalyje buvo statomi vien būstai, o darbo vietos kurtos centre ir pramonės rajonuose.

„Matome, kad pastatų, kurių pirmieji aukštai skiriami komercinei veiklai, vystoma vis daugiau. Vilniuje turėjome keletą projektų, kai pirmieji daugiabučių aukštai išskirti garažams, o ne verslui. Tokie projektai nesukūrė jaukaus užstatymo, aktyvumo, o gatvės aplink ištuštėjo“, – sako M. Pakalnis.

Siekiant, kad naujuose Vilniuje vystomuose daugiabučiuose komercinės patalpos būtų kuo universalesnės ir patogesnės įvairesnei ūkinei veiklai, naujajame Vilniaus miesto bendrajame plane reglamentuojama, kad tokios patalpos turi būti daugiafunkcinės: joms taikomi kiti reikalavimai nei gyvenamosios paskirties patalpoms – didesnis aukštingumas, kitokios vėdinimo, šaldymo inžinerinės sistemos ir t.t.

Gyventojai nori jaukumo ir patogumo

Vienos didžiausių sostinės gyvenamojo nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Omberg“ NT plėtojimo direktorius Romanas Stoliarenko teigia, kad gausėjantys daugiabučiai su komercinėmis patalpomis rodo socioekonominį visuomenės pokytį.

„Matome, kad populiarėja ir paklausą įgauna ne pliki miegamieji rajonai, o bendruomeninės gyvenvietės, kuriose didelis dėmesys skiriamas tiek smulkiajam verslui, tiek bendroms kultūrinėms ir poilsio erdvėms. Galima teigti, kad sostinės gyventojai vis daugiau kokybiško laisvalaikio nori praleisti savo artimojoje aplinkoje ir būti aktyvios bendruomenės dalimi. Tuo pačiu metu verslas, miestui plečiantis, ieško daugiau būdų ateiti kuo arčiau žmonių“, – sako R. Stoliarenko.

Pasak „Omberg“ NT plėtojimo vadovo, priklausomai nuo vietos, kurioje plėtojamas projektas, pirmieji aukštai daugiabučiuose gali būti ne itin patrauklūs būsto pirkėjams. Todėl negyvenamosios paskirties patalpų įrengimas juose yra visokeriopai naudingas sprendimas visiems: miestui, vystytojui ir gyventojui.

„Gyvenimas pirmame aukšte į gatvę orientuotuose butuose ypač judriuose rajonuose ar centre gali reikšti mažesnį privatumą, didesnę oro ir triukšmo taršą. Todėl tokios patalpos žymiai naudingesnės verslams. Be to, kai gyventojai turi galimybę gauti kuo daugiau paslaugų ar net dirbti kuo arčiau savo namų, jiems reikia mažiau judėti su autotransportu po miestą. Tai gyventojams sutaupo laiko, o tuo pačiu padeda kurti tvaresnį ir švaresnį miestą. Be to, verslai ir kitos organizacijos, besikuriančios gyvenamuosiuose daugiabučiuose, padeda atgaivinti miegamuosius rajonus“, – pasakoja R. Stoliarenko.

Anot pašnekovo, vienas tokių atsigaunančių Vilniaus rajonų pavyzdžių – Viršuliškės, kur naujuose gyvenamuosiuose namuose pastebima vis daugiau komercinių patalpų.

„Pavyzdžiui, Viršuliškėse mūsų plėtojamuose projektuose „Skylum“ ir „Viršuliškių stogai“ pirmuosius aukštus skyrėme komercinėms patalpoms siekdami, kad jose įsikurtų gyventojams aktualių paslaugų tiekėjai. „Viršuliškių stogų“ projekte komercinėse patalpose įsikurs restoranas, vaikų raidos centras, turizmo agentūra, grožio salonas, odontologijos kabinetas“, – sako R. Stoliarenko.

Pranešimą paskelbė: Monika Besevičiūtė, UAB „Gravitas Partners“

Rekomenduojame

Trečdalis Baltijos šalių gyventojų būstą perka, nes nebenori jo nuomotis ar gyventi su tėvais

Trečdalis Baltijos šalių gyventojų būstą perka, nes nebenori jo nuomotis ar gyventi su tėvais

Kokios priežastys skatina gyventojus įsigyti nuosavą būstą? „Luminor“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis (28 proc.) gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nekilnojamąjį turtą (NT) pirko tuomet, kai jiems atsibodo gyventi nuomojamame arba tėvams ar kitiems giminaičiams priklausančiame būste. Beveik penktadalis (16 proc.) lietuvių mano, kad ilguoju laikotarpiu nuosavo būsto įsigijimas tiesiog apsimoka […]

Ar ginčus dėl garantinių įsipareigojimų irgi reikės nagrinėti arbitraže?

Ar ginčus dėl garantinių įsipareigojimų irgi reikės nagrinėti arbitraže?

Please scroll down for the English version. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-09-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2021, išsklaidė bet kokias abejones dėl to, ar ginčas dėl rangovo pareigos įvykdyti savo garantinius įsipareigojimus ir / ar atlyginti dėl netinkamo šių įsipareigojimų vykdymo užsakovui sukeltus nuostolius patenka į šalių sudarytos arbitražinės išlygos apimtį, ar toks ginčas visgi turi būti […]

Geriausias metų projektuotojas Tomas Strazdauskas – savo profesijos ambasadorius

Geriausias metų projektuotojas Tomas Strazdauskas – savo profesijos ambasadorius

Lietuvos statybos inžinierių sąjunga kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus. Statybininkų dienos šventėje UAB „CSD Inžinieriai“ Belgijos konstrukcijų padalinio vadovas Tomas Strazdauskas buvo pripažintas geriausiu metų projektuotoju. Šį įvertinimą inžinierius Tomas Strazdauskas vadina ilgo, atkaklaus ir nuoseklaus darbo rezultatu ir pabrėžia, kad laimėjimas nebūtų įmanomas be visapusiško ir absoliutaus žmonos palaikymo profesiniame gyvenime bei ypatingai […]

Investuotojų akys krypsta į mažiausios kvadratūros NT

Investuotojų akys krypsta į mažiausios kvadratūros NT

Rinkos analitikai kalba apie aukso amžių sostinės NT rinkoje. Tiesa, išaugusios būsto kainos užduoda daug klausimų ne tik svajojantiems apie pirmąjį būstą, bet ir investuotojams. Jei anksčiau Vilniuje įsigytas ir išnuomotas butas investuotojui vidutiniškai nešdavo 6-7 proc. metinę grąžą, tai šiandien – būsto kainoms augant greičiau už nuomos kainas – tokios grąžos gali tikėtis tik […]

Aštuntą kartą vykstantis konkursas „Išmanusis miestas“ bus atidarytas Seime

Aštuntą kartą vykstantis konkursas „Išmanusis miestas“ bus atidarytas Seime

Rugsėjo 22-ąją startuojantis jau aštuntą kartą žurnalo „Structum“ organizuojamas nacionalinis architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkursas „Išmanusis miestas“ bus atidarytas oficialioje ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seime. Konkursas kaip ir kasmet sutrauks geriausius Lietuvos architektus, urbanistus, kraštovaizdžio, infrastruktūros ir miestų planavimo specialistus bei dar kylančius talentus. Specialų renginį moderuos ir savo įžvalgomis dalinsis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta […]

„Caverion Lietuva“ įrengs švarias patalpas naujajame „Light Conversion“ mokslinių tyrimų centre

„Caverion Lietuva“ įrengs švarias patalpas naujajame „Light Conversion“ mokslinių tyrimų centre

Statybų inžinerijos bendrovė „Caverion Lietuva“ pasirašė sutartį su lazerinių technologijų gamintoja „Light Conversion“ dėl švarių patalpų (angl. Cleanrooms) įrengimo naujajame lazerių mokslinių tyrimų centre. „Naujai suplanuotų švarių patalpų įrengimo rangovu pasirinkome „Caverion Lietuva“ įmonę. Pasirinkimą lėmė anksčiau šios įmonės „Light Conversion“ patalpose įdiegtas panašus techninis sprendimas, konkurencinga kaina ir puiki rangovo reputacija“, – teigia įmonės […]