Praėję metai, pasižymėję naujų butų pardavimų ir pasiūlos rekordu sostinėje, išsiskyrė pirkėjų dėmesiu patiems naujausiems projektams – butų naujausiuose projektuose nupirkta daugiausiai nuo 2012 m. Vidutinės klasės butų paklausa pernai viršijo pasiūlą, tai rodo, jog gali formuotis vidutinės klasės būsto pasiūlos trūkumas. O štai prestižinės klasės butų „sandėlis“ per praėjusius metus dar labiau išsipūtė.
2019 metais Vilniuje buvo parduota apie 5540 naujų butų, o tai yra 43 proc. daugiau nei 2018 metais ir 28 proc. daugiau nei iki šiol rekordiniais 2007 metais. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai net neprisivijo paklausos, nors taip pat pasiūlė rinkai rekordinį naujų butų skaičių – 5200. Tai yra apie 13,5 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir 8 proc. daugiau negu iki šiol buvęs rekordas 2014 m.
„Viena pagrindinių tokio būsto rinkos aktyvumo priežasčių yra daugiausiai per nepriklausomybės istoriją gyventojais oficialiai pasipildęs Vilnius. Statistika rodo, kad per 2019 metus Vilniuje gyventojų oficialiai padaugėjo 10.000 – tiek pat, kiek per 2015-2018 metų periodą. Įtakos turėjo ir nuosaikus – apie 6-7 proc. – butų kainų augimas bei ženkliai sparčiau nei būsto kainos augantys atlyginimai ir įperkamumas. 2019 m. III ketvirčio pabaigoje, lyginant su 2018 metų pabaiga, atlyginimų „į rankas“ augimas sostinėje siekė 11,2 proc. Didelė butų pasiūla taip pat lėmė pirkėjų aktyvumą“, – kalba Robertas Žulpa, NT plėtros bendrovės „GALIO GROUP“ (anksčiau „M.M.M. projektai“) atstovas.
Iš 5540 pernai parduotų naujų butų, apie 40% arba 2200 butų buvo parduota pačiuose naujausiuose, t. y. 2019 metais pasirodžiusiuose projektuose.
„Tai geriausias rezultatas nuo 2012 metų. Bet tuo metu NT rinka stojosi ant kojų po krizės ir apie pusę pasiūlos sudarė projektai, statyti prieš ar per krizę. Tokie butai nebeatitiko pokrizinių pirkėjų poreikių, todėl žmonės ryždavosi pirkti naujausiuose projektuose iš brėžinių – nepradėtuose statyti arba statomuose daugiabučiuose. Dabar nuotaika rinkoje visai kitokia. Pirkėjai nori būti pirmi naujausiuose projektuose, kad turėtų didžiausią patraukliausių butų pasirinkimą. Butai iš brėžinių perkami/rezervuojami drąsiai, kartais net projektui dar neturint statybų leidimo, ir tai rodo labai pozityvius pirkėjų lūkesčius“, – pasakoja R. Žulpa.
Ką rinkosi butų pirkėjai ir ar pataikė plėtotojai?
Jeigu reikėtų apibūdinti patį perkamiausią butą Vilniuje praėjusiais metais, ekonominės klasės segmente jis būtų toks – 2 kambarių, 47 kv. m ploto butas Pašilaičiuose, kainuojantis apie 65 tūkst. eurų.
„Vidutinės klasės segmente tai būtų 2 kambarių, 50 kv. m ploto butas Šnipiškėse už 90 tūkst. eurų. O prestižinių butų segmente populiariausiu galima įvardinti 2 kambarių, 53 kv. m ploto butą už maždaug 147 tūkst. eurų kainą Žirmūnų dalyje tarp Žirmūnų tilto ir Rinktinės gatvės“, – praėjusių metų paklausą apibūdina „GALIO GROUP“ projektų plėtros vadovas R. Žulpa.
Žvelgiant bendriau, daugiausiai naujų butų pernai buvo nupirkta Šnipiškėse, Pašilaičiuose ir Pilaitėje – daugiau nei NT plėtotojai pasiūlė naujuose projektuose. Paklausa ryškiau viršijo naują pasiūlą Pašilaičiuose (virš 300 butų) bei Pilaitėje (virš 200 butų).
Vertinant pagal klases, pirkėjai daugiausiai įsigijo ekonominės klasės butų – jie sudarė 45 proc. visų pardavimų. Trečdalis parduotų butų buvo vidutinės klasės, o prestižinės – penktadalis.
„Jeigu su nauja ekonominės klasės butų pasiūla NT plėtotojai „pataikė“, tai vidutinės klasės butų paklausos nepavijo. Vidutinės klasės butų pardavimai ženkliai – 500 butų – viršijo naujai atsiradusią pasiūlą. Beje, šios klasės butų likutis – neparduoti butai, yra pats mažiausias sostinėje. Panašu, kad formuojasi vidutinės klasės pasiūlos trūkumas. Jeigu pirkėjų aktyvumas išliks tokiame pačiame lygyje, o NT plėtotojai nesukurs naujos pasiūlos, gali susiformuoti prielaidos spartesniam šio segmento butų kainų augimui“, – kalba p. Žulpa.
Prestižinės klasės butų segmente situacija priešinga – pirkėjai jų įsigijo apie 300 vienetų mažiau, nei per 2019 metus jų pasiūlė NT plėtotojai. „Dėl aukštesnės kainos prestižinės klasės butų pardavimo procesas visada būdavo lėtesnis. Tačiau, jeigu vystytojų ir pirkėjų elgesys nesikeis, kai kuriuose projektuose galime pamatyti kainų korekcijų į pirkėjams palankesnę pusę“, – komentuoja R. Žulpa.
Visose butų klasėse, pernai populiariausi buvo 2 kambarių, 40-50 kv. m ploto butai ir plėtotojai jų pasiūlė daugiausiai. Pagal suminę butų kainą, ekonominės klasės butų daugiausiai nupirkta 60-70 tūkst. eurų kainų ribose. Vidutinės klasės segmente populiariausi buvo 80-120 tūkst. eurų kainuojantys butai, o prestižinės klasės – 120-200 tūkst. eurų.
„Žvelgiant į bendrą pasiūlą, plėtotojai daugiausiai pasiūlė butų, kurių suminė kaina – 60-100 tūkst. eurų. Tokie butai sudarė beveik pusę visų pardavimų. Apibendrinant – pernai nebuvo didelių „žirklių“ tarp plėtotojų kainų lūkesčių ir to, už kiek butus pirko pirkėjai. Šia prasme rinka buvo subalansuota, tačiau žvelgiant į ateitį, toliau augančios statybų sąnaudos, sklypų statyboms trūkumas ir pervertintos jų kainos gali turėti įtakos disbalansų atsiradimui ir besiplečiančioms kainų „žirklėms“ tarp paklausos bei pasiūlos.“, – sako R. Žulpa.
„M.M.M. projektai“ tapo „GALIO GROUP“
14 metų Vilniaus rinkoje veikianti NT plėtros bendrovė „M.M.M projektai“ pakeitė pavadinimą bei prekės ženklą ir tapo „GALIO GROUP“.
„Ilgą laiką specializavomės plėtoti tvarius komercinius biurų pastatus. Tačiau bendrovės veikla sparčiai plečiasi, žengiame į sostinės gyvenamojo būsto rinką, kur pagal investicijas ir butų pasiūlą būsime dideliu žaidėju. Be to – rengiamės plėtoti didelius multifunkcinius projektus Latvijoje ir Ukrainoje. Naujasis vardas yra logiškas žingsnis, atspindintis pokyčius tiek įmonės veikloje, tiek mūsų kolektyve“, – sako Diana Dominienė, „GALIO GROUP“ valdybos pirmininkė.
„GALIO GROUP“ 2020 m. į NT projektų plėtrą ketina investuoti apie 73 mln. eurų. Didžiausią investicijų dalį sudaro šiuo metu Vilniuje statomi verslo centrai „Wave“, „S7“ (4 etapas) ir „Freedom 36“. Į gyvenamuosius daugiabučių projektus „GALIO GROUP“ šiais metais planuoja investuoti apie 20 mln. eurų ir rinkai pasiūlyti apie 600 butų šešiuose projektuose Vilniuje.
Pranešimą paskelbė: Inga Razmaitė, UAB Headline agency
Naujininkų rajonas Vilniuje, po savivaldybės ir verslo investicijų, sparčiai keičia savo veidą. Gražėjančios viešosios erdvės, visi miesto gyvenimo reikalingi patogumai, galimybė greitai pasiekti miesto centrą tuo pačiu gyvenant šalia gamtos tampa reikšmingais argumentais, dėl kurių vis daugiau žmonių pradeda svarstyti šį rajoną kaip vietą savo svajonių namams. Pramoninės teritorijos virsta gyvenamosiomis Pokyčiai Naujininkuose – akivaizdūs. […]
Vyriausybei skyrus papildomą finansavimą karinio mobilumo projektams šiandien oficialiai atidarytos dvi atnaujintos kelio prie Rūdninkų karinio poligono atkarpos. Tai padės užtikrinti tinkamą bei patogų Lietuvos kariuomenės bei Rūdninkų poligone dislokuoti ketinamos Vokietijos brigados judėjimą. Iš viso šiais metais į dvigubos paskirties kelių infrastruktūros atnaujinimą ketinama investuoti apie 185 mln. eurų bankų solidarumo mokesčio lėšų. Suderinus […]
Rugsėjo 12 d. užtikrintai vartus pakėlė „Nordspace“ verslo boksai Klaipėdoje. Vėjo gatvėje naujai įsikūręs verslo parkas nuo šiol kviečia Vakarų Lietuvos verslininkus prisijungti prie „Nordspace“ verslo bendruomenės. Atidarymo metu 52 verslo boksų projekto korpusams buvo suteikti išskirtiniai vėjų pavadinimai. „Nordspace“ atrado sėkmės formulę ir dabar švenčia jau 8 projekto atidarymą. Iš Skandinavijos kilusi verslo boksų […]
Pasienyje tęsiami kelių infrastruktūros atnaujinimo darbai – šią savaitę baigtas kelio ties Lazdijų pasienio punktu kapitalinis remontas. Kitąmet suplanuota pradėti ir dar vienos, 10 km ilgio atkarpos prie Lietuvos-Lenkijos sienos fizinius atnaujinimo darbus, kurie po ilgos pertraukos bus finansuojami INTERREG programos lėšomis. „Mūsų vizitine kortele turintys būti pasienio keliai bei punktai pagaliau pradėjo keistis iš […]
Ar esate matę kaip dega ličio jonų baterija? Kaip galima užgesinti elektromobilį be lašo vandens? Kaip dega medinis namas? O gal esate matę kaip medinis namas tampa visiškai nedegiu? Lietuvos Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos NGSA vadovas Martynas Matulevičius jau šį ketvirtadienį (rugsėjo 12d) Rygoje vyksiančiame civilinės saugos ir priešgaisrinių technologijų parodoje – konferencijoje „Baltic Fire […]
Nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalioja Vyriausybės įpareigojimas visuomeninius pastatus, skirtus administracinėms, transporto, kultūros, mokslo bei sporto reikmėms, statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Pokyčiai paskatins žaliojo kurso programos įgyvendinimą, antrinių žaliavų naudojimą, mažins statybų pramonės atliekų kiekį bei išskiriamo CO2 pėdsaką. Kokius privalumus mediena suteikia šiuolaikinei architektūrai, kaip iškeltų įpareigojimų pavyks laikytis […]