Per artimiausius 3-4 metus Vilkpėdėje planuojama pastatyti tiek pat butų, kiek iki šiol buvo pastatyta per 17 metų. Šiuose suplanuotuose ir jau statomuose projektuose galės apsigyventi apie 3 tūkst. gyventojų. Plėtotojų investicijos per pastaruosius dvejus metus iš šiaurinės miesto dalies ėmė labiau telktis pietiniuose – pietvakariniuose Vilniaus rajonuose – pagal naujų butų pasiūlą pastaruosius dvejus metus dominavo Naujamiestis, Vilkpėdė, Lazdynai ir Lazdynėliai, Naujininkai, Burbiškės. Tai nauja tendencija sostinės butų rinkoje.
Eglė Šimkienė, nekilnojamojo turto bendrovės „Galio Group“ pardavimų vadovė, pastebi, jog iki 2021 m. pagal naujo būsto pasiūlą dešimtmetį dominavo šiaurinės ir centrinės miesto dalys kaip Pašilaičiai, Bajorai, Santariškės, Žirmūnai, Šnipiškės.
„Per minimą laikotarpį beveik pusė visos naujo būsto pasiūlos išplėtota Vilniaus šiaurinėje ir centrinėje dalyse. Čia buvo didelė pasiūla sklypų, tinkamų plyno lauko investicijoms, be to, geriau išplėtota socialinė infrastruktūra, investicijas skatino ir projektų sinergijos efektas. Palyginimui, pietinėje sostinės dalyje pasiūla sudarė vos apie šeštadalį Vilniaus pasiūlos, o projektai iki 2020 m. daugiausia plėtoti kaip plyno lauko investicijos. Ilgainiui laisvų ir neužstatytų sklypų pasiūla reikšmingai susitraukė visame mieste. Šiaurinės ir centrinės miesto dalies būsto rinka prisisotino, socialinė bei susisiekimo infrastruktūra tapo perkrauta, patrauklumas sumažėjo, todėl investicijos persikėlė į plėtotojams sudėtingesnę pietinę Vilniaus dalį“, – poslinkio priežastis pasakoja E. Šimkienė.
2022-2023 m. didžiausią naujo būsto pasiūlos kąsnį sudarė Vilniaus pietiniai bei pietvakariniai rajonai – Naujamiestis, Vilkpėdė, Lazdynai ir Lazdynėliai, Naujininkai, Burbiškės.
Pasak E. Šimkienės, po keleto metų štilio, pastaraisiais metais būsto rinka vėl tapo itin aktyvi Naujamiestyje, tačiau sklypų potencialas traukiasi, o jų kainos tampa sunkiai įkandamos, todėl plėtotojų investicijos slenkasi toliau į pietus. Pavyzdžiui, Vilkpėdėje šiuo metu statomi du, o netolimoje ateityje suplanuoti 8 nauji būsto projektai, kuriuose iš viso bus įrengta apie 1400 butų ir galės apsigyventi apie 3 tūkst. gyventojų.
„Per artimiausius 3-4 metus Vilkpėdėje planuojama pastatyti tiek pat naujų butų, kiek iki šiol buvo pastatyta per 2007-2024 metų laikotarpį. Įdomu tai, jog nuo 2020 m. visi čia plėtojami ir planuojami nauji būsto projektai yra buvusių pramoninių zonų konversija į modernias gyvenamąsias bei komercines miesto erdves. Tokių teritorijų pietinėje miesto dalyje apstu, tad čia yra turbūt vienas didžiausių ateities potencialų mieste konversijai į gyvenamas bei komercines teritorijas“, – kalba „Galio Group“ pardavimų vadovė.
E. Šimkienė pastebi, kad gyvenamieji-komerciniai projektai neišvengiamai vis labiau stums pramonės zonas tolyn į miesto pakraščius arba iš miesto, tačiau procesas nebus toks spartus ir sparčiau vystysis arčiau miesto centro esančios teritorijos, kur jau yra išplėtota ir miesto savivaldybės naujai plėtojama ar planuojama plėtoti socialinė infrastruktūra.
„Pagal Vilniaus miesto bendrajame plane numatytus pokyčius, Vilkpėdės gyventojų turėtų padaugėti apie 10 tūkst., tad čia numatytas ir socialinės infrastruktūros kūrimas, planuojamos naujos viešosios eismo infrastruktūros jungtys, kurios padidins mikrorajono susisiekimą su gretimomis miesto dalimis. Tai, jog miesto savivaldybė užtikrino, jog pietinės Vilniaus dalies konversija yra tarp miesto prioritetų, yra svarbus veiksnys, pritraukiantis vis daugiau NT plėtotojų investicijų į būsto ir multifunkcinius projektus“, – sako E. Šimkienė.
Pranešimą paskelbė: Inga Razmaitė, UAB Headline Agency
Pastaraisiais metais Lietuvos prekybinio nekilnojamojo turto rinka regionuose išgyvena naują etapą – čia aktyviai plečiasi didesni verslai, mažesni miestai tapo patrauklūs tarptautiniams prekės ženklams, verčiantys pasitempti vietinius prekybininkus. Atitinkamai verslo plėtrą regionuose tęsė ir komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“, praėjusiais metais investavusi 7 mln. eurų į du projektus Prienuose ir Kėdainiuose. […]
Aplinkos ministras Povilas Poderskis penktadienį Kaune vykusioje konferencijoje „GERVĖ 2025“ pristatė dar šiemet planuojamus svarbius pokyčius statybų sektoriuje. Šioje konferencijoje dalyvavo investuotojai, statytojai, nekilnojamo turto vystytojai, pramonės sektoriaus atstovai. Joje buvo aptariami aktualūs statybų reglamentavimo klausimai, pokyčiai nekilnojamo turto rinkoje, aukštųjų technologijų taikymas. Anot aplinkos ministro, nuo 2024 metų lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo […]
„COBALT“ tapo vienu didžiausių „Hero“ verslo centro nuomininkų – 3000 kv. m. išsinuomojusi advokatų kontora įsikurs viršutiniuose aukštuose. Šis susitarimas – didžiausias šių metų pirmojo ketvirčio biurų nuomos sandoris sostinėje. „Darbo aplinka yra svarbi darbo kokybei. Mūsų teisininkai – jauni ir ambicingi profesionalai bei aktyvūs žmonės. Todėl ieškojome gražių, šiuolaikiškų ir kokybiškų naujų namų. „Hero“ […]
Nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ valdomas „Paupio turgus“ pristato naujus vardus – prie maisto gurmanų pamėgtos erdvės jungiasi trys restoranai. Vieną iš jų – pagal Meksikos ir Lotynų Amerikos virtuvės koncepciją kuriamą „Padre duos pipirų“ – vysto pati gastronominės erdvės valdytoja. Anot „Darnu Group“ restoranų veiklos ir plėtros vadovės Anželikos Šiško, trijų naujų vardų įsiliejimas […]
Rūdninkų karinio miestelio statybos ir jų projektavimas – neeilinis projektas, reikalaujantis aukščiausios kompetencijos ir itin atsakingo pasiruošimo. Vien pirmojo etapo statyboms vienu metu yra projektuojami 29 statiniai. Tam, kad visi darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku, „EIKA Construction“ kartu su partneriais subūrė didesnę kaip 130 architektų, konstruktorių, projekto vadovų, statybos vadovų inžinierių ir kitų reikalingų […]
Prekybos centro „Mada“ rekonstrukcijos projektas žengia į kitą etapą – komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ praneša apie su SEB banku sudarytą 44 mln. eurų vertės finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas kaip žalioji, į tvarią miestų plėtrą orientuota paskola. „Šis finansinis susitarimas įgalina mus įgyvendinti ambicingą, didelės apimties projektą. Vertiname partnerystę su SEB […]