Viktorija Vanagė NT įmonėms linki drąsos: net ir didiesiems bankams „užsukus kranelius“ pinigų rinkoje – daugiau nei pakankamai

1

Viktorija Vanagė NT įmonėms linki drąsos: net ir didiesiems bankams „užsukus kranelius“ pinigų rinkoje – daugiau nei pakankamai

Viktorija Vanagė, sutelktinio finsansavimo platformos PROFITUS įkūrėja ir vadovė

Šie metai sutelktinio finansavimo platformoms bus sėkmingesni nei ramūs ir augimo pažymėti pernykščiai. Tokias tendencijas formuoja besitraukiantis bankų finansavimas – kaip mėgstama sakyti, „prisukti kraneliai“ – NT projektams ir kol kas neslūgstantis šios rinkos patrauklumas.

Greičiau nei prognozuota po karantino atsigaunant Lietuvos būsto rinkai ir augant būsto paklausai, verslo poreikis skolintis NT projektų plėtrai taip pat išlieka didelis. Tuo tarpu bankams NT verslą ėmus vertinti kaip padidintos rizikos sektorių, tenka ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Taigi jie vis dažniau kreipiasi į sutelktinio finansavimo platformas, kur projektai net ir karantino metu buvo finansuojami greitai, o platformos visada galėjo pasiūlyti trumpai trunkančias procedūras.

Per aštuonis šių metų mėnesius keturios Lietuvoje veikiančios sutelktinio finansavimo su nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu platformos sutelkė apie 23,3 mln. eurų, rodo PROFITUS ir Lietuvos banko (LB) duomenys. Vien per rugpjūtį verslui ir NT projektų plėtrai per šias platformas buvo paskolinta apie 3,5 mln. Eur: daugiau buvo sutelkta tik vasario (5,3 mln. Eur) ir birželio mėnesiais (3,6 mln. Eur).

  • Grafikas nr. 1: Lietuvos NT sutelktinio finansavimo rinkos dinamika 2019–2020 m. (PROFITUS inf.)

Iš kitos pusės, labai aktyvūs buvo ir investuotojai. Karantino metu, žmonės, turėdami daugiau laiko ir daugiau jo praleisdami internete, dažniau surado galimybę investuoti sutelktinio finansavimo platformose. Tačiau dar svarbesnis aspektas buvo tai, kad tam tikras „spaudimas“ investuoti yra išties didelis: namų ūkių turimas finansinis turtas auga, auga ir infliacija, o galimybė dėti indėlius, dėl mažų palūkanų, yra labai menkai patraukli.

Tai leido rinkai pristatyti net 172 naujus NT projektus – net po 25 rugpjūtį, liepą ir balandį. Tai – vos vienu projektu mažiau nei pernai per visus metus. Tačiau šis rezultatas galėjo būti ir dar geresnis. Kaip minėjau, rinkoje pinigų yra daug, investuotojai nusiteikę skolinti, o potencialo skolintis iš alternatyvių šaltinių netrūksta: kaimynėse Latvijoje ir Estijoje alternatyvaus skolinimo užimama skolinimosi rinkos dalis yra 5–6 kartus didesnė nei Lietuvoje. Taigi, verslas turėtų pasinaudoti šia galimybe.

  • Grafikas nr. 2: Sutelktinio finansavimo platformų finansuotų projektų skaičiaus dinamika 2019–2020 m., (PROFITUS inf.)

LB duomenimis, per 10 pastarųjų metų Lietuvos namų ūkių finansinis turtas (grynieji pinigai ir indėliai, nuosavybės priemonės, investicinių fondų akcijos, pensijų sistemos ir kt.) išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 24,9 mlrd. Iki 50,4 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį suminė infliacija, remiantis Statistikos departamento pateikiama informacija, sudarė net 17,1 proc. Tuo tarpu, namų ūkių indėlių palūkanos, LB duomenimis, per penkerius metus nukrito nuo 0,54 iki 0,17 proc., taigi, yra gerokai mažesnės už infliaciją.

Negana to, verslui pinga ir pačios paskolos: Euro zonoje nekilnojamojo turto (NT) įkeitimo arba hipotekos palūkanos (angl. mortgage interest rate), turinčios didelę įtaką galutinei NT kainai, nuosekliai mažėja. Jos mažėja ir didžiosiose Europos ekonomikose – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir kitose.

Pastebiu, kad pastaruoju metu palūkanas mažina ir Lietuvoje veikiančios sutelktinio skolinimo platformos. Tai geras ženklas, nes didina konkurenciją visoje skolinimosi rinkoje. O investuotojai yra pasiryžę skolinti už mažesnes palūkanas, tačiau su mažesne rizika. Lyginant pirmuosius PROFITUS veiklos metus su antraisiais, palūkanos sumažėjo net nuo 10,3 proc. iki 9, o paskutiniai mūsų finansuoti projektai buvo su rekordiškai mažomis palūkanomis – pvz., 6 ar 7,5 proc.

Palankias rinkos nuotaikas rodo ir PROFITUS rezultatai. Labai džiaugiuosi, kad rugpjūtis tapo absoliučiai rekordiniu mėnesiu: per jį vienuolikai projektų buvo sutelkta 1,82 mln. Eur. Per visą laikotarpį 111 projektų jau esame sutelkę beveik 15,5 mln. Eur. Pirmaisiais veiklos metais (2018–2019 m.) finansavome 31 projektą 5,9 mln. Eur sumai, antraisiais veiklos metais (2019–2020 m.) projektų buvo jau 80, o suma išaugo 61 proc. – iki 9,6 mln. Eur.

  • Grafikas nr. 3: PROFITUS sutelktų sumų pokytis 2019–2020 m. (PROFITUS inf.)

Sutelktinio investavimo platforma PROFITUS šiuo metu yra subūrusi daugiau nei 10 000 investuotojų bendruomenę. Jos augimas buvo labai spartus: per pirmuosius veiklos metus (2018–2019) ji užaugo iki 3 117 narių, o antraisiais (2019–2020) pagausėjo net 7 074 naujais platformos vartotojais.

Investuotojams per visą veiklos laikotarpį investuotojams buvo išmokėta 654 350 Eur palūkanų: 123 500 Eur pirmaisiais ir net 530 850 Eur antraisiais veiklos metais.

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus“

Rekomenduojame

Tyrimas parodė: kas antras gyventojas per atostogas nerimauja dėl būsto saugumo, dalis dėl to net grįžta namo

Tyrimas parodė: kas antras gyventojas per atostogas nerimauja dėl būsto saugumo, dalis dėl to net grįžta namo

Atostogos didelei daliai žmonių kelia ne tik džiaugsmą, bet ir papildomo nerimo, o net dešimtadalis jaudinasi taip stipriai, kad dėl to net yra pasiryžę nutraukti poilsį ir grįžti namo. Tai paaiškėjo po vienos didžiausių šalyje saugos tarnybų „Ekskomisarų biuro“ užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos. Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką informuojant visuomenę apie vagystes […]

Interjero dizainerės patarimai, kaip stilingai pagražinti erdvę aplink televizorių 

Interjero dizainerės patarimai, kaip stilingai pagražinti erdvę aplink televizorių 

Erdvės aplink televizorių dekoravimas neretai gali kelti iššūkių – norisi, kad šiai erdvei pasirinkti sprendimai neužgožtų televizoriaus, o pats prietaisas harmoningai įsilietų į bendrą interjerą. „Samsung The Frame“ kampanijos ambasadorė, interjero dizainerė Justina Garbštė dalijasi pagrindinėmis taisyklėmis, kurias būtina žinoti dekoruojant televizoriaus erdvę namuose ir įspėja, kokių klaidų reikėtų vengti. Atidžiai išsirinkite sienų spalvas Planuojant […]

Paaiškėjo, kas už daugiau nei 3 mln. eurų įsigijo „Vilniaus vandenų“ nebenaudojamus pastatus Bernardinų sode

Paaiškėjo, kas už daugiau nei 3 mln. eurų įsigijo „Vilniaus vandenų“ nebenaudojamus pastatus Bernardinų sode

Praėjusios savaitės pabaigoje buvo padėtas paskutinis taškas vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ skelbtame aukcione, kuriame bendrovė pardavė nebenaudojamus pastatus Vilniaus centre, Bernardinų sode. Po penktadienį pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties atskleista, jog aukcioną laimėjo ir nebenaudojamus „Vilniaus vandenų“ pastatus už 3.55 mln. Eurų įsigijo viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Vilniaus mieste – „Homa“. Apie aukciono pabaigą „Vilniaus vandenys“ […]

„Capitalica“ Baltijos šalių NT fondas pernai uždirbo 1,7 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno

„Capitalica“ Baltijos šalių NT fondas pernai uždirbo 1,7 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno

SBA grupės bendrovės „Capitalica Asset Management“ valdomo nekilnojamojo turto (NT) fondo „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ grupė 2020 m. užbaigė pelningai, padidino pajamas bei turto vertę. Grupei pavyko išvengti neigiamai komercinio turto segmentą paveikusios koronaviruso pandemijos įtakos, tad šiuos metus irgi tikimasi baigti pelningai. Tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės „Ernst & Young Baltics” audituotais […]

Kodėl saulės elektrinę verta susimontuoti pačiam? 

Kodėl saulės elektrinę verta susimontuoti pačiam? 

Saulės elektrinės montavimo ant namo stogo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį visos saulės jėgainės kainos. Specialistai tvirtina, kad turint aiškias instrukcijas, saulės elektrinę ant savo namo stogo paprastai gali susimontuoti kiekvienas nagingesnis žmogus. „Pasidaryk pats“ „Kai žinai, kokios įrangos reikia ir į ką atkreipti dėmesį montuojant, saulės elektrinės įrengimas nėra sudėtingas darbas, – sako Helso produktų vadovas, atsakingas […]

Iki šių metų pabaigos A1 kelio atkarpa nuo Vilniaus iki Kauno taps automagistrale

Iki šių metų pabaigos A1 kelio atkarpa nuo Vilniaus iki Kauno taps automagistrale

Automagistralės kategorija A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 18,1 km iki 95 km bus suteikta, kai bus baigti visi šiuo metu minėtoje atkarpoje vykdomi projektai ir priimti darbai. Atskiruose A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose rekonstravimo darbai yra visiškai baigti, tačiau projektas visa apimtimi galutinai bus įgyvendintas iki šių metų pabaigos. Šiuo metu minėtame kelio ruože yra vykdomas […]