Vietoj apleisto daugiabučio Giedraičių gatvėje planuojama patogi viešoji erdvė

1

Vietoj apleisto daugiabučio Giedraičių gatvėje planuojama patogi viešoji erdvė

Vilniaus miesto taryba šiandien trimis atskirais sprendimais sukūrė prielaidas įsisenėjusios Giedraičių gatvės problemos sprendimui. Miesto savivaldybei atsisakius negyvenamosios patalpos Giedraičių g. 2, atšaukus Tarybos sprendimą perimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, pakoregavus detalųjį planą, bus pasirašomas ketinimų protokolas tarp miesto administracijos ir bendrovės „Vyspra“. Šalys tariasi dėl viešosios erdvės ir požeminės automobilių saugyklos teritorijoje šalia Giedraičių gatvės projektavimo, statybos ir naudojimo. Pirmiausia čia nebeliks seniai apleisto daugiabučio.

„Nekilnojamojo turto projektų plėtotojui pagaliau pavyko konsoliduoti ilgą laiką skirtingiems savininkams priklausiusią teritoriją ir patalpas griūvančiame pastate, kurio vaizdas badė akis ir savivaldybės specialistams, ir visuomenei. Dalis turto ten priklausė ir savivaldybei, šiandien miesto taryba patvirtino sprendimą jo atsisakyti. Yra šioje teritorijoje ir valstybinės žemės, kurioje buvo numatyta viešosios erdvės plėtra, – komentavo Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Dabar su vystytojais jau kalbamės, kokiu būdu tą apleistą Giedraičių gatvės kampą padaryti patraukliu objektu. Ir labai džiaugiamės vystytojo atėjimu bei bendro projekto plėtojimu. Čia reikia spręsti viso kvartalo reikalus – neišeina tvarkyti po gabalėlį. Susitarėme, kad vystytojai statys parkingą po bendrojo naudojimo teritorija, o kai susigrąžins savo išlaidas, jis atiteks savivaldybei. Sutarta ir dėl to, kad planuojant čia aukštus standartus atitinkantį biurų pastatą bus privaloma skelbti architektūros konkursą. Tikiu, kad vieną dieną čia, dešiniajame Neries krante, atsiras dar vienas kokybiškos architektūros dangoraižis.“

Bendrovė „Vyspra“ savo sklypuose Giedraičių g. 2 ir Giedraičių g. 8 siekia vystyti A klasės biurų kompleksą. Savivaldybė teritorijoje, esančioje tarp bendrovės „Vyspra“ žemės sklypų, nori įrengti viešąją erdvę (skverą, želdynus, viešajai erdvei reikiamą infrastruktūrą). Kadangi šiuo metu investuotojo žemės sklypai ir teritorija, esanti tarp investuotojo žemės sklypų, neturi tinkamo privažiavimo bei infrastruktūros, reikalingos viešosioms erdvėms įrengti ir NT projektui įgyvendinti, sutarta ieškoti bendradarbiavimo modelio, kuris, vystant NT projektą ir įrengiant viešąją erdvę, būtų teisingas ir ekonomiškai naudingas visoms suinteresuotoms grupėms, leistų nagrinėjamoje teritorijoje užtikrinti urbanistinį integralumą, darnų vystymąsi ir funkcionalumą.

Šalys sutarė, kad investuotojas, įgyvendindamas A klasės biurų komplekso projektą savivaldybės žemės sklype įrengs viešąją erdvę, o, norėdamas po ja įrengti ir dalį normatyvinių automobilių stovėjimo vietų savo planuojamam pastatui, savo lėšomis, bet savivaldybės vardu suprojektuos ir pastatys požeminę automobilių saugyklą, privažiavimo kelią ir kitą reikalingą infrastruktūrą.

Bendrovė „Vyspra“ ir savivaldybė ketinimų protokolu sutarė, kad investuotojas savo lėšomis nugriaus savivaldybei priklausantį avarinės būklės turtą, esantį Giedraičių g. 2 (visame pastate tai – 68,45 kv. m negyvenamoji patalpa, kurios likutinė vertė 2020 m. spalio 31 d. – 429,05 euro). Investuotojui tenka pareiga ir performuoti žemės sklypą Giedraičių g. 2, inicijuoti ir finansuoti detaliojo plano korektūrą, reikalingą viešajai erdvei ir požeminei aikštelei įrengti, taip pat NT projektui įgyvendinti.

Savivaldybė įsipareigojo prisidėti prie NT projekto įgyvendinimo, viešosios erdvės ir požeminės automobilių saugyklos įrengimo sudarydama sąlygas detaliojo plano korektūrai atlikti, priimdama būtinus sprendimus, kuriais būtų nutraukiama žemės sklypo, esančio Giedraičių g. 2, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pripažįstamas nereikalingu ir nurašomas šiame sklype esantis savivaldybės turtas.

„Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo inicijavusi žemės sklypo Giedraičių g. 2 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ji buvo būtina dėl to, kad sklype esantis avarinės būklės daugiabutis namas labai apsunkina eismo sąlygas Lvovo ir Giedraičių gatvėmis. Vieno šiame name esančio buto bendraturčiai nesiėmė jokių veiksmų dėl teritorijos tvarkymo, nugriaunant avarinį namą. Be to, pradėjus paėmimo procedūrą vienas iš sklypo ir pastato bendraturčių – juridinis asmuo – paskelbė bankrotą, dėl to nepavyko su juo susitarti dėl atlyginimo būdo ir dydžio. Šiuo metu bankroto procedūros yra užbaigtos, visas turtas – tiek pastatas, tiek žemė jau priklauso asmenims, kurie suinteresuoti teritorijos vystymu, todėl nebeliko būtinybės tęsti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taigi savivaldybė su vystytojais pasirašo ketinimų protokolą dėl tolesnio teritorijos vystymo, o taryba nutraukė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tokiu būdu bus ne tik išspręsta ilgą laiką buvusi eismo organizavimo problema, bet ir sutvarkyta šiuo metu apleista ir neprižiūrima teritorija“, – sprendimą komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Raimonda Rudukienė.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]


Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa.  Naujausios apklausos rezultatai […]


Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?

Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?

Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]


A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“

A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“

Dar prieš kelis dešimtmečius vynas Lietuvoje buvo skirtas tik išskirtinėms progoms, o šiandien tampa neatsiejama kultūros dalimi. Kelionės į Prancūziją, Italiją ar Ispaniją ne tik plečia skonių akiratį, bet ir formuoja naujus lietuvių įpročius – kultūringą vyno vartojimą ir kolekcionavimą. Ši kultūrinė kaita atkeliauja ir į gyvenamąsias erdves – prestižinis Vilniaus NT projektas „Žygimantų 12“ […]


Nuo rezervacijos iki raktų: kaip klientų portalas keičia būsto pirkimo procesą

Nuo rezervacijos iki raktų: kaip klientų portalas keičia būsto pirkimo procesą

Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas ilgą laiką buvo siejamas su gausybe dokumentų, susirašinėjimų ir nuolatinių skambučių. Tačiau technologijoms tobulėjant, vis daugiau klausimų galima išspręsti vienoje vietoje – per specialiai būsto pirkėjui sukurtą klientų portalą. Pasak tokį portalą sukūrusios bendrovės „Realco“ IT projektų vadovės Erminos Kačinskienės, pernai ėmus šį įrankį naudoti, beveik visas būsto įsigijimo procesas tapo […]


Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas

Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) fiksuoja pozityvią tendenciją: vis daugiau matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų siekia dirbti atsakingai ir kokybiškai. Jie vis dažniau kreipiasi į NŽT norėdami pasikonsultuoti dėl sprendimų, o padarę klaidų – patys jas ištaiso nelaukdami, kol netikslumai bus pastebėti patikrinimų metu. „Savo darbe nuosekliai laikomės principo „ne bausti, bet padėti“. Suprantame, kad […]