Vienintelis toks Lietuvoje: paaiškėjo, kaip atrodys Kaune planuojamas mokslo muziejus

1

Vienintelis toks Lietuvoje: paaiškėjo, kaip atrodys Kaune planuojamas mokslo muziejus

Planetariumas, interaktyvios laboratorijos, konferencijų salės, dirbtuvės ir kitos erdvės tilps daugiau nei 10 tūkst. kv. m. plotą užimsiančioje „Mokslo saloje“ Kaune. Šią savaitę visuomenei pristatyti galutiniai architektų potepiai, nulėmę, kaip atrodys Nemuno saloje iškilsiantis mokslo muziejus. Jo statybas planuojama pradėti 2020 metų pradžioje.

Tarptautinį architektūrinės vizijos konkursą laimėjusi australų ir ispanų architektų komanda, pasitelkusi partnerius Lietuvoje, per pusmetį savo pasiūlytą viziją pavertė projektiniais sprendiniais. Jų pagrindu bus parengtas techninis projektas – galutinis dokumentas, kurį turėdama Kauno savivaldybė gaus statybos leidimą ir skelbs statybos darbų konkursą.

„Kol bus baiginėjamas techninis projektas, kita komanda lygiagrečiai rengs vidaus ekspozicijos koncepciją. Abu šie darbai turi būti užbaigti iki kitų metų vasaros“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Novatoriškas statinys

Nemuno saloje planuojamas A++ energinės klasės 1 aukšto apie 10.200 kv,. m ploto statinys, kurio aukščiausia dalis sieks 17,18 m. Trečdalį erdvės sudarys laikinos ir nuolatinės ekspozicijos plotas.

„Projekto autoriai suprojektavo funkciškai patrauklų, patogų lankytojams pastatą. Atsisakius „ėjimo į gylį“ ženkliai sumažėjo pastato statybų kaštai, tuo pačiu jis neprarado novatoriškumo, estetinės atrakcijos – o tai svarbiausia“, – sakė su konkurso laimėtojais bendradarbiaujantis architektas Gintautas Natkevičius.

Pasak jo, „Mokslo salos“ projektuotojai atsižvelgė ir į miesto tolimesnius planus – Nemuno salą su Karaliaus Mindaugo prospektu bei M. K. Čiurlionio koncertų centru sujungsiančius pėsčiųjų tiltus. 

„Pastatui teko pasikeisti, jis tarsi sureagavo į tiltus. „Mokslo sala“ bus tiltų sankirtoje, todėl atsirado antžeminės dalys – renginių erdvės, kavinė, išėjimas į aikštę – tai reakcija į besikeičiančius miesto poreikius. Pagrindinis vizualinis akcentas žinoma bus vidinį veidrodinį paviršių turintis diskas, jis bus matomas iš daug kur ir taps savotiškų traukos centru plokščioje saloje“ , – aiškino G. Natkevičius.

Kas bus viduje?

Mokslo populiarinimo muziejuje įsikurs 4 laboratorijos. Jose vyks moksliniai tyrimai, eksperimentai, kuriuos galės stebėti ir lankytojai. Transformuojamos konferencijų salės, erdvus vestibiulis, administracinės patalpos personalui, sandėliai, dirbtuvės – visa tai yra numatyta projekte.

„Manome, jog 100 vietų planetariumas bus bene populiariausia pramoga tarp lankytojų. Kas gi nemėgsta žiūrėti į žvaigždes?“, – kalbėjo architektas, Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.

„Mokslo salą“ suprojektavo F. Jerezas ir B. Perezas De Juanas –  architektai iš Ispanijos ir Australijos architektų studijos „Smar Architecture Studio“. Projektuotojai Lietuvoje – Architektų biuro G. Natkevičius ir partneriai architektai G. Natkevičius ir D. Kalmatavičius, projekto vadovas – Tomas Jūras.

Įsilies į Nemuno salą

„Naujasis mokslo muziejus jautriai papildys salos funkcijas, tarsi įsilies į žalią salą, kuri iki šiol, tenka pripažinti, buvo savotiškas akligatvis. Su mokslo muziejaus atėjimu, naujais tiltais, baseinu sala bus papildyta rimtu turiniu, kurį mielai lankys tiek mūsų, tiek ir užsienio šalių svečiai, lygiai taip kaip mes darome nuvažiavę svetur“, – dėstė J. Audėjaitis.

J. Audėjaitis pabrėžė, jog tokio tipo centruose tiesiog neįmanoma neįsimylėti mokslo.

„Kada ateini ir pamatai, kaip galima išmatuoti savo jėgą, kaip tavo jėga skiriasi skirtingose planetose, kaip veikia hidraulikos principai, kuomet pamatai, kaip atsiranda uraganai – tai sužadina žingeidumą, norą domėtis pasauliu, ir tai, be abejo, pirmiausia ypač svarbu vaikams“ , – sakė J. Audėjaitis.

Nemuno saloje taip pat suplanuotos vandens sporto centro statybos šalia „Žalgirio“ arenos ir du nauji pėsčiųjų tiltai. Kitame Nemuno krante Kaunas rengia M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą. Be to, planuojama atnaujinti ir pačią Nemuno salą.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Pranešimą paskelbė: Arnoldas Bukelis, Kauno miesto savivaldybės administracija

Rekomenduojame

Pradedami rengti kelio Vilnius–Utena vieno ruožo priešprojektiniai sprendiniai

Pradedami rengti kelio Vilnius–Utena vieno ruožo priešprojektiniai sprendiniai

Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) sutartis dėl magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,50 iki 39,20 km rekonstravimo priešprojektinių sprendinių parengimo. Sutartis, kurios vertė beveik 115 tūkst. eur. su PVM, sudaryta su UAB „TEC Infrastructure“. Paslaugos turi būti suteiktos per 7 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Pagal sudarytą sutartį, paslaugų teikėjas […]

CEDIMA atliepia verslo poreikius turėti universalią, darbo jėgos poreikį mažinančią, efektyvią ir ilgaamžę techniką

CEDIMA atliepia verslo poreikius turėti universalią, darbo jėgos poreikį mažinančią, efektyvią ir ilgaamžę techniką

Vokietijos CEDIMA GmbH jau šimtmetį deimantus „augina“ laboratorijose, kontroliuodama jų stiprumą, išmatavimus ir savybes, kokių reikia gaminant instrumentus ir specialias mašinas, paprastai naudojamas pjauti, gręžti ar atlikti panašius darbus. Keturioms Vokietijos gamykloms sujungus savo patirtį gaminant deimantinio apdirbimo mašinas bei deimantinius instrumentus, buvo įkurta CEDIMA GmbH, kurios ištakos siekia šimtmetį. Kompanija gaminius eksportuoja į 63 […]

Trečdalis Baltijos šalių gyventojų būstą perka, nes nebenori jo nuomotis ar gyventi su tėvais

Trečdalis Baltijos šalių gyventojų būstą perka, nes nebenori jo nuomotis ar gyventi su tėvais

Kokios priežastys skatina gyventojus įsigyti nuosavą būstą? „Luminor“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis (28 proc.) gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nekilnojamąjį turtą (NT) pirko tuomet, kai jiems atsibodo gyventi nuomojamame arba tėvams ar kitiems giminaičiams priklausančiame būste. Beveik penktadalis (16 proc.) lietuvių mano, kad ilguoju laikotarpiu nuosavo būsto įsigijimas tiesiog apsimoka […]

Ar ginčus dėl garantinių įsipareigojimų irgi reikės nagrinėti arbitraže?

Ar ginčus dėl garantinių įsipareigojimų irgi reikės nagrinėti arbitraže?

Please scroll down for the English version. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-09-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2021, išsklaidė bet kokias abejones dėl to, ar ginčas dėl rangovo pareigos įvykdyti savo garantinius įsipareigojimus ir / ar atlyginti dėl netinkamo šių įsipareigojimų vykdymo užsakovui sukeltus nuostolius patenka į šalių sudarytos arbitražinės išlygos apimtį, ar toks ginčas visgi turi būti […]

Geriausias metų projektuotojas Tomas Strazdauskas – savo profesijos ambasadorius

Geriausias metų projektuotojas Tomas Strazdauskas – savo profesijos ambasadorius

Lietuvos statybos inžinierių sąjunga kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus. Statybininkų dienos šventėje UAB „CSD Inžinieriai“ Belgijos konstrukcijų padalinio vadovas Tomas Strazdauskas buvo pripažintas geriausiu metų projektuotoju. Šį įvertinimą inžinierius Tomas Strazdauskas vadina ilgo, atkaklaus ir nuoseklaus darbo rezultatu ir pabrėžia, kad laimėjimas nebūtų įmanomas be visapusiško ir absoliutaus žmonos palaikymo profesiniame gyvenime bei ypatingai […]

Investuotojų akys krypsta į mažiausios kvadratūros NT

Investuotojų akys krypsta į mažiausios kvadratūros NT

Rinkos analitikai kalba apie aukso amžių sostinės NT rinkoje. Tiesa, išaugusios būsto kainos užduoda daug klausimų ne tik svajojantiems apie pirmąjį būstą, bet ir investuotojams. Jei anksčiau Vilniuje įsigytas ir išnuomotas butas investuotojui vidutiniškai nešdavo 6-7 proc. metinę grąžą, tai šiandien – būsto kainoms augant greičiau už nuomos kainas – tokios grąžos gali tikėtis tik […]