Planetariumas, interaktyvios laboratorijos, konferencijų salės, dirbtuvės ir kitos erdvės tilps daugiau nei 10 tūkst. kv. m. plotą užimsiančioje „Mokslo saloje“ Kaune. Šią savaitę visuomenei pristatyti galutiniai architektų potepiai, nulėmę, kaip atrodys Nemuno saloje iškilsiantis mokslo muziejus. Jo statybas planuojama pradėti 2020 metų pradžioje.
Tarptautinį architektūrinės vizijos konkursą laimėjusi australų ir ispanų architektų komanda, pasitelkusi partnerius Lietuvoje, per pusmetį savo pasiūlytą viziją pavertė projektiniais sprendiniais. Jų pagrindu bus parengtas techninis projektas – galutinis dokumentas, kurį turėdama Kauno savivaldybė gaus statybos leidimą ir skelbs statybos darbų konkursą.
„Kol bus baiginėjamas techninis projektas, kita komanda lygiagrečiai rengs vidaus ekspozicijos koncepciją. Abu šie darbai turi būti užbaigti iki kitų metų vasaros“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Novatoriškas statinys
Nemuno saloje planuojamas A++ energinės klasės 1 aukšto apie 10.200 kv,. m ploto statinys, kurio aukščiausia dalis sieks 17,18 m. Trečdalį erdvės sudarys laikinos ir nuolatinės ekspozicijos plotas.
„Projekto autoriai suprojektavo funkciškai patrauklų, patogų lankytojams pastatą. Atsisakius „ėjimo į gylį“ ženkliai sumažėjo pastato statybų kaštai, tuo pačiu jis neprarado novatoriškumo, estetinės atrakcijos – o tai svarbiausia“, – sakė su konkurso laimėtojais bendradarbiaujantis architektas Gintautas Natkevičius.
Pasak jo, „Mokslo salos“ projektuotojai atsižvelgė ir į miesto tolimesnius planus – Nemuno salą su Karaliaus Mindaugo prospektu bei M. K. Čiurlionio koncertų centru sujungsiančius pėsčiųjų tiltus.
„Pastatui teko pasikeisti, jis tarsi sureagavo į tiltus. „Mokslo sala“ bus tiltų sankirtoje, todėl atsirado antžeminės dalys – renginių erdvės, kavinė, išėjimas į aikštę – tai reakcija į besikeičiančius miesto poreikius. Pagrindinis vizualinis akcentas žinoma bus vidinį veidrodinį paviršių turintis diskas, jis bus matomas iš daug kur ir taps savotiškų traukos centru plokščioje saloje“ , – aiškino G. Natkevičius.
Kas bus viduje?
Mokslo populiarinimo muziejuje įsikurs 4 laboratorijos. Jose vyks moksliniai tyrimai, eksperimentai, kuriuos galės stebėti ir lankytojai. Transformuojamos konferencijų salės, erdvus vestibiulis, administracinės patalpos personalui, sandėliai, dirbtuvės – visa tai yra numatyta projekte.
„Manome, jog 100 vietų planetariumas bus bene populiariausia pramoga tarp lankytojų. Kas gi nemėgsta žiūrėti į žvaigždes?“, – kalbėjo architektas, Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.
„Mokslo salą“ suprojektavo F. Jerezas ir B. Perezas De Juanas – architektai iš Ispanijos ir Australijos architektų studijos „Smar Architecture Studio“. Projektuotojai Lietuvoje – Architektų biuro G. Natkevičius ir partneriai architektai G. Natkevičius ir D. Kalmatavičius, projekto vadovas – Tomas Jūras.
Įsilies į Nemuno salą
„Naujasis mokslo muziejus jautriai papildys salos funkcijas, tarsi įsilies į žalią salą, kuri iki šiol, tenka pripažinti, buvo savotiškas akligatvis. Su mokslo muziejaus atėjimu, naujais tiltais, baseinu sala bus papildyta rimtu turiniu, kurį mielai lankys tiek mūsų, tiek ir užsienio šalių svečiai, lygiai taip kaip mes darome nuvažiavę svetur“, – dėstė J. Audėjaitis.
J. Audėjaitis pabrėžė, jog tokio tipo centruose tiesiog neįmanoma neįsimylėti mokslo.
„Kada ateini ir pamatai, kaip galima išmatuoti savo jėgą, kaip tavo jėga skiriasi skirtingose planetose, kaip veikia hidraulikos principai, kuomet pamatai, kaip atsiranda uraganai – tai sužadina žingeidumą, norą domėtis pasauliu, ir tai, be abejo, pirmiausia ypač svarbu vaikams“ , – sakė J. Audėjaitis.
Nemuno saloje taip pat suplanuotos vandens sporto centro statybos šalia „Žalgirio“ arenos ir du nauji pėsčiųjų tiltai. Kitame Nemuno krante Kaunas rengia M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą. Be to, planuojama atnaujinti ir pačią Nemuno salą.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
Pranešimą paskelbė: Arnoldas Bukelis, Kauno miesto savivaldybės administracija
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]