Advokatų kontoros COBALT Vadovaujantis teisininkas, advokatas Aušrys Šliavas
Energetinių resursų, medžiagų ir statybų kainoms šiemet pasiekus rekordines aukštumas, įkalnėn iš paskos pasileido ir nuomos rinka. Tendencijos tokios pačios ir privataus būsto, ir verslo segmente. Tačiau būsto nuomos terminas paprastai gerokai trumpesnis, nei nuomojantis verslo patalpas, todėl galima lanksčiau reaguoti į pasikeitusią rinkos situaciją. Tipinis komercinio NT nuomos modelis – indeksavimas, kai kaina kasmet keliama tiek, kiek pernai siekė infliacija.
Dviženklės infliacijos laikmečiu nuomos kainų padidėjimas tokiu dydžiu gali sužlugdyti bet kokį verslą.
Todėl pastaruoju metu didžioji dauguma nuomos sutarčių sudaromos, įtraukiant į jas kasmetinio indeksavimo „lubas“, kad nepaisant kasmetinės infliacijos dydžio nuomos kainos nekiltų daugiau nei 2-5 proc. per metus. Tai neleidžia visos netikėtai išaugusių vartotojų kainų naštos perkelti nuomai.
Gali skirtis dvigubai
Dabar jau akivaizdu, kad didžiulis vartotojų kainų šuolis biurų ir kitų komercinių patalpų nuomos kainas bei sutartis kitąmet koreguos. Svarbu atkreipti dėmesį, kas tiksliai parašyta nuomos sutartyje. Jei joje nėra nustatytos nuomos kainos „lubos“, teks kliautis indeksavimu. O šiandien indeksacijos, susietos su „vidutiniu metiniu pokyčiu“ ir tiesiog „metiniu pokyčiu“, dydžiai gali gerokai skirtis. Mažesnį infliacijos poveikį jaučia tie nuomininkai, kurių indeksacija susieta su vidutiniu indekso metinio pokyčio dydžiu.
Pavyzdžiui, jeigu nuompinigiai indeksuojami taikant Europos Sąjungos suderintą vartotojų kainų indeksą, tai 2022 m. rugpjūčio šio indekso metinis pokytis sudarė 10,1%. O vidutinis metinis pokytis – 7,1%. Tad akivaizdu, kad vienas iš staigaus infliacijos šuolio įtakos nuomos kainoms „stabdžių“ yra indeksacija vidutinio metinio atitinkamo indekso pokyčio dydžiu.
Kitas infliacijos įtaką nuompinigiams galintis mažinti veiksnys – pačio indekso pasirinkimas. Mažiausiai kinta – Euro zonos vartotojų kainų indeksas (MUICP), o daugiausia svyruoja Lietuvos vartotojų kainų indeksas (VKI). Pastarųjų indeksų to paties laikotarpio metinio pokyčio reikšmės gali skirtis daugiau nei dvigubai.
Tačiau, tiesa sakant, dabartinėje situacijoje bet kokio net ir paties nuosaikiausio indekso tiek metiniai, tiek vidutiniai metiniai pokyčiai yra gerokai per dideli ir neguodžiantys. Todėl, kad ir kaip būtų, indeksavimo „lubos“ dabar yra visiška būtinybė. Tiek biurai, tiek prekybinės ir kitos komercinės patalpos paprastai yra nuomojamos. Tad kainų kilimą pajus didžioji verslo dalis. O tie, kurie turi indeksuotas sutartis be „lubų“, kentės labiausiai.
Geriausia išeitis – derybos
Aišku, jeigu indeksuota kaina pasidarė didesnė, negu būtų sudarius naują sutartį, dalis nuomininkų ėmė svarstyti esamos sutarties nutraukimo ir persikėlimo variantus. Tačiau tai gana desperatiškas veiksmas. Tokiu atveju veikiausiai tektų sumokėti baudą už sutarties nutraukimą prieš laiką.
Galima bandyti teisme inicijuoti ginčus dėl esminių aplinkybių pasikeitimo ir remiantis jomis mėginti koreguoti nuomos sutarčių sąlygas. Tačiau teisminiai ginčai gali užtrukti net kelis metus, o laimėjimas toli gražu nėra garantuotas. Be to, rinkoje situacija yra tokia, kad didesnės įmonės dabar sunkiai rastų naujas patalpas. Tad gali būti, kad susipykus su NT partneriu, gali tekti kraustytis į prastesnį biurą už panašią kainą. Tai viena priežasčių, kodėl visus planuojamus veiksmus reikia gerai pasverti, o derybos gali būti nebloga išeitis arba bent jau nauja startinė pozicija.
Karantino laikotarpis įrodė, kad susitarti tikrai įmanoma. Ginčų per didįjį užsidarymą, be abejo, buvo. Visgi, daugelis patalpų savininkų suprato, kad įmonės, visiškai sustojus fizinei prekybai, išties tuo metu neturėjo pinigų sumokėti už nuomą. Daugeliu atvejų partneriams pavyko susitarti taikiai. Didelio teisminių ginčų šuolio nebuvo. Tiesa, tąkart įsikišo Vyriausybė ir išmokėjo verslui kompensacijas. Tai kiek nuramino rinką ir padėjo subalansuoti tiek nuomininko, tiek nuomotojo interesus. Juk NT savininkai irgi turi kreditus ir juos dengia iš nuomos lėšų srauto.
Šiandien niekas tiksliai nežino, kokia dalis nuomininkų yra nustatę indeksavimo „lubas“. Bet faktas, kad energetinių resursų (elektros, dujų) kainų išaugimą valdyti pakankamai sudėtinga – iš esmės lieka tik taupymas ar savos (pvz., saulės) elektros generacija. Nuompinigių dydžio augimą galima kontroliuoti apdairiai suderinant sutartis, kad vieno žodžio praleidimas paskui nesukeltų šoko.
Apie COBALT:
COBALT yra viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Daugiau kaip 200 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Septynis kartus kontora laimėjo „Geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse“ titulą. Prestižiškiausi advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kiti kasmet COBALT įtraukia į geriausių regiono advokatų kontorų sąrašą.
Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]