„Via Lietuva“ nuosekliai įgyvendina tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos planus ir pradeda pasirengimą likusių, nerekonstruotų ruožų modernizavimui. Artimiausiu metu darbai bus planuojami valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir A17 Panevėžio aplinkkelis – nuo Kauno iki Latvijos sienos.
Jau pasirašytos sutartys dėl šių kelių, kurių bendras atstumas sudaro apie 160 km, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų parengimo. Tai yra pirmasis žingsnis, ruošiantis šiuos „Via Baltica“ ruožus pertvarkyti į šiuolaikišką, keturių eismo juostų kelią.
„Nuosekliai įgyvendiname tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstravimo planus ir imamės pasirengimo modernizuoti dar neatnaujintus ruožus nuo Kauno iki Latvijos sienos. Taip žengiame pirmą, bet labai svarbų žingsnį šiuolaikiško, saugaus ir europinius standartus atitinkančio keturių eismo juostų kelio link“, – pabrėžia laikinai „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Martynas Gedaminskas.
Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Šio proceso metu nustatomos teritorijų naudojimo, tvarkymo bei apsaugos priemonės, reikalingos susisiekimo infrastruktūros plėtrai.
Pagrindiniai planavimo tikslai – numatyti inžinerinės susisiekimo infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, apibrėžti teritorijas, reikalingas infrastruktūros plėtrai, bei sudaryti sąlygas darniai infrastruktūros plėtrai pagal Europos Sąjungos TEN-T (transeuropinio transporto tinklo) standartus. Tai apima keturių eismo juostų kelių rekonstrukciją bei jungiamųjų kelių įrengimą.
„Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas Seimo nutarimu 2013 m. pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Valstybei svarbių projektų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams taikoma valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka.
Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ driekiasi 269 km ilgio ruožu, apimančiu šiuos valstybinės reikšmės magistralinius kelius ar jų atkarpas: A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir A17 Panevėžio aplinkkelis. Ji yra itin svarbi Šiaurės–Pietų krypties transporto arterija, jungianti Baltijos regioną su Vakarų Europa. Tai – strateginis kelias, pagerinantis tarptautinį susisiekimą bei prisidedantis prie regiono ekonominio augimo.
Bendrovė „Via Lietuva“ atsakinga už daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių bei per 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė nuosekliai dirba, siekdama užtikrinti saugią, efektyvią ir modernią kelių infrastruktūrą visoje Lietuvoje.
Pranešimą paskelbė: Vytenis Radžiūnas, AB Via Lietuva
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]