„Via Lietuva“ nuosekliai įgyvendina tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos planus ir pradeda pasirengimą likusių, nerekonstruotų ruožų modernizavimui. Artimiausiu metu darbai bus planuojami valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir A17 Panevėžio aplinkkelis – nuo Kauno iki Latvijos sienos.
Jau pasirašytos sutartys dėl šių kelių, kurių bendras atstumas sudaro apie 160 km, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų parengimo. Tai yra pirmasis žingsnis, ruošiantis šiuos „Via Baltica“ ruožus pertvarkyti į šiuolaikišką, keturių eismo juostų kelią.
„Nuosekliai įgyvendiname tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstravimo planus ir imamės pasirengimo modernizuoti dar neatnaujintus ruožus nuo Kauno iki Latvijos sienos. Taip žengiame pirmą, bet labai svarbų žingsnį šiuolaikiško, saugaus ir europinius standartus atitinkančio keturių eismo juostų kelio link“, – pabrėžia laikinai „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Martynas Gedaminskas.
Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Šio proceso metu nustatomos teritorijų naudojimo, tvarkymo bei apsaugos priemonės, reikalingos susisiekimo infrastruktūros plėtrai.
Pagrindiniai planavimo tikslai – numatyti inžinerinės susisiekimo infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, apibrėžti teritorijas, reikalingas infrastruktūros plėtrai, bei sudaryti sąlygas darniai infrastruktūros plėtrai pagal Europos Sąjungos TEN-T (transeuropinio transporto tinklo) standartus. Tai apima keturių eismo juostų kelių rekonstrukciją bei jungiamųjų kelių įrengimą.
„Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas Seimo nutarimu 2013 m. pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Valstybei svarbių projektų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams taikoma valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka.
Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ driekiasi 269 km ilgio ruožu, apimančiu šiuos valstybinės reikšmės magistralinius kelius ar jų atkarpas: A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir A17 Panevėžio aplinkkelis. Ji yra itin svarbi Šiaurės–Pietų krypties transporto arterija, jungianti Baltijos regioną su Vakarų Europa. Tai – strateginis kelias, pagerinantis tarptautinį susisiekimą bei prisidedantis prie regiono ekonominio augimo.
Bendrovė „Via Lietuva“ atsakinga už daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių bei per 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė nuosekliai dirba, siekdama užtikrinti saugią, efektyvią ir modernią kelių infrastruktūrą visoje Lietuvoje.
Pranešimą paskelbė: Vytenis Radžiūnas, AB Via Lietuva
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]