Pirmadienį, spalio 20 d., simbolinio renginio metu oficialiai pažymėtas „Via Baltica“ kelio tarp Lietuvos ir Lenkijos sujungimas. Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos 12 kilometrų ruože nuo 85 iki 97,06 kilometro atnaujintas eismas abejomis kryptimis. Darbus planuojama baigti ir automagistralę atidaryti iki šių metų pabaigos.
Lietuvos ir Lenkijos pagrindinės automagistralės sujungimas vyksta simboliškai žymint 234-ąsias Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado paskelbimo dienos metines. Susisiekimo ministras Juras Taminskas džiaugiasi, kad minint abiem valstybėms svarbią sukaktį, Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai ją pažymėjo apžiūrėdami pasienyje vykstančius darbus.
„Via Baltica – daugiau nei kelias. Tai jungtis tarp šalių ir žmonių, kuri sustiprina mūsų bendrystę su kaimynais ir viso regiono saugumą. Šią istorinę bendrystę matome įprasminamą moderniausioje mūsų šalių jungtyje, kuri suvienys Baltijos valstybes su kitomis Europos Sąjungos šalimis, o mūsų tautas – dar glaudžiau. Jau šių metų pabaigoje pabaigsime moderniausios šalyje automagistralės darbus ir atidarysime šį kelią patogioms ir saugioms kelionėms“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pabrėžia, kad automagistralė „Via Baltica“ yra vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių kelių infrastruktūros projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
„Ilgus metus „Via Baltica“ važiuoti buvo pavojinga, šiame kelyje įvykdavo daugybė tragiškų avarijų. Dabar kelionės šiuo keliu tapo gerokai saugesnės, paleidę eismą abejomis kryptimis po dvi juostas jau galėjome padidinti leistiną važiavimo greitį iki 130 km/val.
Magistralės „Via Baltica“ modernizacija iš esmės keičia susisiekimo kokybę, užtikrins saugesnes, patogesnes ir greitesnes keliones tiek Lietuvos gyventojams, tiek tarptautiniam transportui“ , – renginio metu sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Lietuvos – Lenkijos pasienio atkarpoje įrengti 3 viadukai, 11 žiedinių sankryžų, 2 tuneliniai pravažiavimai, moderni stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis, sanitariniais mazgais ir poilsio zonomis. Taip pat įgyvendinti reikšmingi aplinkosaugos sprendimai – trys tuneliniai praėjimai gyvūnams ir žaliasis tiltas jų migracijai. Šis pasienio ruožas svarbus ne tik dėl saugumo, bet ir dėl strateginio mobilumo – modernizuota automagistralė nuo šiol užtikrins sklandesnį eismą tarp Lietuvos ir Lenkijos, pagerins vietos gyventojų susisiekimą bei logistikos srautų judėjimą visame regione.
„Šio strategiškai svarbaus projekto įgyvendinimas buvo vienas reikšmingiausių ir kompleksiškiausių kelių statybos darbų šalyje. Dirbome intensyviu grafiku, užtikrindami darbų kokybę ir eismo saugą kiekviename etape – nuo sankasų iki sudėtingų inžinerinių sprendinių. Ši atkarpa ne tik sujungia dviejų valstybių kelius, bet ir didina viso regiono mobilumą. Tačiau darbus čia ir toliau tęsime – baigsime įrengti jungiamuosius kelius, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelę, apsaugines tvoras nuo laukinių gyvūnų ir atliksime kitus darbus“, – sako bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius.
Šio paskutiniojo ruožo darbų vertė siekia 187 mln. eurų su PVM. Darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai“. Projektas finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Modernizuojant visą 40 km „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki pasienio, įgyvendinta išskirtinės apimties kelių infrastruktūros modernizacija: pastatyti 6 nauji tiltai, 2 tiltai rekonstruoti, įrengti 9 viadukai, 7 tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos, nutiesta 90,5 km jungiamųjų kelių, įrengtos 18,9 km akustinės sienos bei dvi moderniausios Lietuvoje poilsio aikštelės. Greta saugumo ir patogumo priemonių čia taip pat integruoti aplinkosaugos sprendimai – pirmieji Lietuvoje žalieji tiltai bei specialūs gyvūnų praėjimai, leidžiantys darniai derinti infrastruktūros plėtrą ir gamtos apsaugą.
„Via Baltica“ yra viena svarbiausių Šiaurės–Pietų krypties transporto arterijų Europoje, jungianti Varšuvą ir Taliną (europinis kelio numeris E67, bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km driekiasi per Lietuvą). Tai – kritinė jungtis tiek ekonomikai ir gyventojų judumui, tiek ir Lietuvos bei jos sąjungininkų saugumui užtikrinančiam kariniam mobilumui.
Apie AB „Via Lietuva“
Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi ir nuosekliai modernizuoja daugiau kaip 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių tinklą, daugiau kaip 1,5 tūkst. tiltų, viadukų ir tunelių bei per 2 tūkst. km pėsčiųjų ir dviračių takų. Bendrovės tikslas – užtikrinti, kad judėjimas Lietuvoje būtų saugus, patogus ir tvarus, o šalies kelių infrastruktūra atitiktų šiuolaikinius judumo ir logistikos poreikius.
Pranešimą paskelbė: Vytenis Radžiūnas, AB Via Lietuva
Aplinkos ministerija kviečia spalio 28 d. į forumą „Darni miesto ekosistema: žmogui ir gamtai“, kuris vyks parodų ir kongresų centre LITEXPO, Vilniuje. Renginio tikslas – išgryninti kryptis, leidžiančias kurti miestus, kuriuose žmogaus poreikiai dera su gamtos unikalumu. Forumas suburs miestų planavimo, aplinkosaugos, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus, verslo bei akademinės bendruomenės profesionalus bendram dialogui apie urbanistikos, biologinės įvairovės, […]
SEB bankas „Lords LB Asset Management“ valdomam fondui suteikė ilgalaikį 40 mln. Eur finansavimą Šv. Jokūbo kvartalo Vilniuje investicijoms įgyvendinti. Banko suteikta paskola skirta refinansuoti projekto obligacijų emisiją ir užbaigti šiuolaikinio sostinės kvartalo projektą. „Šis sandoris užbaigė projekto finansavimo etapą. Šv. Jokūbo kvartalas – vienas įdomiausių ir sudėtingiausių mūsų projektų per dešimtmetį: atkūrėme paveldą, atvėrėme […]
VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, dalijasi 2025 m. liepos–rugsėjo mėnesį išduotų statybą leidžiančių dokumentų (SLD) statistika, atskleidžiančia bendrą statybų mastą šalyje ir situaciją skirtingose savivaldybėse. Kaip teigia Statybos sektoriaus vystymo agentūros ekspertai, vertinant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo statistiką, pirmiausia tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad […]
Nuosekliai investuodamas į didesnį energetinį efektyvumą ir tvarumą, Turto bankas ruošiasi įgyvendinti pilotinį elektros energijos kaupiklių įrengimo projektą. Planuojama, kad artimiausiu metu penkiuose valdomuose pastatuose bus sumontuoti ličių geležies fosfato (LFP) elektros kaupikliai, kurių bendra talpa sieks 420 kWh, o bendra galia – iki 50 kW viename objekte. Šis projektas – dar vienas žingsnis į […]
SEB bankas reaguoja į sparčiai besikeičiantį sostinės žemėlapį – penktadienį, spalio 17 d., Naujamiestyje duris atvėrė naujasis banko skyrius. Tai vienas dinamiškiausių Vilniaus rajonų, kuriame pastaraisiais metais kuriasi vis daugiau gyventojų ir šalies verslų bei startuolių. „Vilnius sparčiai auga ir keičiasi – čia formuojasi nauji traukos taškai, plečiasi verslo bei technologijų bendruomenės. Norėdami būti arčiau […]
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pastebi, kad vis dažniau pasitaiko atvejų, kai matininkai, rengdami dokumentus dėl žemės sklypų ribų patikslinimo, nesilaiko nustatytos tvarkos ir pateikia netinkamos formos žemės sklypo situacijos brėžinius. Dėl to užsitęsia NŽT Išvadų rengimo procesas ir nukenčia paslaugų užsakovai, kurie ilgiau laukia galutinio sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. „Siekiame, kad žemės […]