VDA kartu su KTU vykdys architektūros krypties doktorantūros studijas

1

VDA kartu su KTU vykdys architektūros krypties doktorantūros studijas

Vilniaus dailės akademija kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) vykdys jungtinę architektūros krypties meno doktorantūrą. Nuo 2022 m. visų Lietuvos architektūros mokyklų absolventai, turintys magistro kvalifikaciją, turės galimybę studijuoti į praktiką orientuotoje, meniniu tyrimu ir mokslu, tarpdiscipliniškumu ir eksperimentais grindžiamoje doktorantūroje.

Doktorantūros studijos architektūros kryptyje Lietuvoje iki šiol nebuvo vykdomos. Siekdami gilinti žinias, architektai rinkosi jų profesinius interesus tik iš dalies atitinkančią menotyros (VDA, KTU, VGTU) arba dizaino krypties meno (VDA) doktorantūrą.

Studijų metu architektai turės unikalią galimybę semtis meno akademijoje ir KTU sukauptų žinių, klausyti kursų užsienyje, tyrimų metu derinti meninio tyrimo ir mokslinius metodus, dalintis idėjomis ir patirtimis su kitų krypčių meno ir mokslo doktorantais, kurti į architektūros praktiką orientuotus arba tarpdisciplininius, eksperimentinius projektus.

„Manau kad, kūrybiškumu ir inovatyvumu grindžiamos architektūros krypties meno doktorantūros steigimas yra istorinis įvykis. Taip pat ir itin aktualus Lietuvos aukštojo mokslo plėtros etapas. Laukia atkaklus darbas, įgyvendinant šią idėją kartu su mūsų partneriais ir bendraminčiais iš KTU“, – sakė programos rengimo iniciatorius, darbo grupės narys architektas doc. Romualdas Kučinskas.

Architektūros krypties meno doktorantūroje bus įdiegtas dailės ir dizaino krypčių meno doktorantūroje įtvirtintas studijų modelis, paremtas teorijos ir praktikos jungtimi bei individualiems doktoranto poreikiams pritaikyta aukštojo mokslo prieiga.

„Ši doktorantūra apims meno ir technologijos aspektus – prisidės prie kritinio architektų mąstymo ugdymo, įgalinimo juos eksperimentuoti, taikyti meninių tyrimų metodologijas. Bendra KTU-VDA architektūros doktorantūra suformuos naują galimybę architektūros magistrams – pasirinkti menų doktorantūrą, kaip alternatyvą menotyros (humanitarinių mokslų doktorantūrai). Džiaugiamės bendradarbiavimu su VDA ir tikime, kad mūsų architektūros mokyklos puikiai papildys viena kitą“, – komentavo KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas prof. Andrius Jurelionis.

Šios trečiosios pakopos studijos tobulins analitinius ir komunikacinius architektų įgūdžius, kurie yra būtini rengiant architektūrinius konkursus, viešus projektų aptarimus, plėtojant profesionalią architektūros kritiką, o tai savo ruožtu suintensyvintų socialinį šios meno šakos vaidmenį.

Studijų procese bus koordinuojamos dviejų aukštųjų mokyklų intelektinės pajėgos ir infrastruktūra. Abejose institucijose dirba nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažintų menininkų ir mokslininkų, kurie yra pelnę įvairių apdovanojimų. Dėstytojai aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose bei programose, vykdo socialinius užsakymus.

Studijų metu numatoma vykdyti naujų projektavimo ir gamybos metodų paiešką, eksperimentuoti gaminant prototipus, bandomuosius maketus ir kita. Tam tikslui bus pasitelktos institucijose veikiančios specializuotos laboratorijos ir tyrimo centrai, bus pasiremta suinteresuotų socialinių partnerių parama.

Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas

Rekomenduojame

Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Prieš aštuonerius metus Povilas Jankauskas kartu su žmona priėmė drąsų sprendimą. Jungtinėje Karalystėje gyvenusi šeima nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir įsikūrė… visiškai šalia Utenos. Čia jie ne tik įkūrė nuosavą verslą, bet ir džiaugiasi kokybišku gyvenimu. Šešerius metus užsienyje gyvenusi pora į Lietuvą sugrįžo 2013-aisiais. Nors svarstė apie gyvenimą Vilniuje, Klaipėdoje ar Druskininkų kurorte, galiausiai […]

MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą

MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą

UAB Merko statyba baigė darbus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos inicijuotame projekte – bendrovė renovavo Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono kareivinių pastatą. Į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktam istoriniam statiniui remonto jau labai reikėjo – įtrūko sienos ir įgriuvo stogas, pats jis buvo avarinės būklės. „Kareivinės atnaujintos ne tik pagal paveldo reikalavimus, išlaikant istorinę […]

Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras siūlo nestatyti pareigūnų mokymo centro Vilniaus senamiestyje

Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras siūlo nestatyti pareigūnų mokymo centro Vilniaus senamiestyje

                      2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, prašydamas įvertinti poreikį statyti naują pareigūnų mokymo centrą Vilniaus senamiestyje, Drujos gatvėje. „Numatytas sklypas naujam mokymų centrui yra prestižinėje vietoje, šalia Vizitiečių vienuolyno ir Misionierių bažnyčios. […]

Išskirtinio Norvegijoje biurų pastato „Økern Portal“ fasadą įgyvendino „Staticus“

Išskirtinio Norvegijoje biurų pastato „Økern Portal“ fasadą įgyvendino „Staticus“

„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“. Įmonė „Staticus“ projektui, kuris Norvegijos sostinėje Osle buvo įgyvendinamas 2018 m. lapkritį–2020 m. gruodį, suprojektavo, pagamino ir […]

Rangovai skatinami aktyviau imtis kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų

Rangovai skatinami aktyviau imtis kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 metai padėjo labiau suprasti rinkos situaciją ir priimti sprendimus, kurie padėtų geriau rūpintis mūsų šalies istorijai svarbiais statiniais. Vienas iš tokių žingsnių – skatinti projektuotojus, statybos bendroves aktyviau imtis kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų.    […]

2022-ųjų interjero tendencijos – nuo atsigręžimo į gamtą iki funkcionalumo

2022-ųjų interjero tendencijos – nuo atsigręžimo į gamtą iki funkcionalumo

Lietuviai savo namų aplinkai skiria vis daugiau dėmesio ir siekia susikurti jaukias, stilingas, jų poreikius atitinkančias erdves. Tai darydami daugelis atsižvelgia ir į tuo metu vyraujančias interjero tendencijas, kurias neretai pritaiko savo skoniui ir poreikiams. Naujiesiems metams prasidėjus apie pagrindines šių metų tendencijas, kurios turėtų neaplenkti ir lietuvių namų, pasakoja interjero specialistai. Dominuos žemiškos spalvos […]