Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad šiais metais, siekiant užtikrinti aukščiausius kelių remonto darbų kokybės reikalavimus, jau patikrinti 234 kelių objektai. Objektų būklė tikrinta pasitelkiant ne tik vidinius, bet ir nepriklausomus išorės resursus.
Valstybinės reikšmės kelių patikrą Kelių direkcija vykdo mobilia tyrimų laboratorija, leidžiančia greičiau, tiksliau ir objektyviau įvertinti kelių būklę, atliktų darbų kokybę. Mobiliąja kelių laboratorija atliekami tyrimai iki minimumo sumažina žmogaus įtaką vertinant kelio dangos būklę. Po atliktų Kelių direkcijos mobilios laboratorijos tyrimų, objektai, taikant dvigubą kontrolę, pakartotinai tikrinami akredituotos ir nepriklausomos tyrimų laboratorijos.
Šiais metais jau patikrinti 86 kelių ruožai, kuriuose buvo atliktas remontas, penkiuose iš jų rasta defektų. Iš tikrintų 148 garantinio laikotarpio objektų, neatitikimai buvo nustatyti aštuoniuose. Pagal Kelių direkcijos numatytą tvarką, rangovai defektus pašalino savo lėšomis.
Kaip teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas, kelio ruožai yra tikrinami jų remonto metu, pabaigus remontą ir tęsiantis garantiniam laikotarpiui. Papildomai šalyje kasmet atliekami valstybinės reikšmės kelių tinklo tyrimai, kurie leidžia nustatyti kelių būklę ir jos kitimo tendencijas, paskirstyti turimas lėšas proporcingai, didesnę dalį jų skiriant kelių su asfalto danga būklei gerinti.
2023 m. mobiliąja kelių laboratorija buvo patikrinta 11 objektų, kuriuose buvo atlikta kelio ruožų rekonstrukcija. Visi tikrinti objektai atitiko reikalavimus. Iš tikrintų 33 kelio ruožų, kuriuose buvo atliktas kapitalinis remontas, penkiuose ruožuose rasta neatitikimų. Iš 33 tikrintų objektų, kuriuose vyko paprastojo remonto darbai, defektų rasta dviejuose. Tikrinami ir objektai, kuriuose buvo atlikti prevencinės priežiūros, išdaužų užtaisymo ir kiti darbai. Šiais metais patikrinta 10 objektų, defektų rasta viename. Visus neatitikimus rangovai, kaip ir numatyta, pašalino.
„Didelį dėmesį skiriame sutvarkytų kelių ruožų darbų kokybei. Keliai dėvisi, jų tarnavimo laikui turi įtakos ir klimatas, ir eismo intensyvumas ir, be abejo, atliktų remonto darbų kokybė. Esame atsakingi už atliktų darbų kokybę, privalome užtikrinti, kad kiekvienas į kelių infrastruktūrą investuotas euras atsipirktų, t. y. kokybiškai sutvarkius kelio ruožą, į jį grįžti reikėtų ne anksčiau kaip po 10 ar 15 metų. Darbų kokybei taikome aukštus standartus. Sugriežtinus reikalavimus ir tikrinimus, jau matome ir teigiamų rezultatų – atliktų darbų kokybė gerėja, pvz., 2021 m. patikrinus sutvarkytuose kelių ruožuose naujai įrengtą dangą, 12 proc. kelio ruožų buvo su defektais, 2022 m. – 10 proc., o 2023 m. – 5,8 proc.,“ – sako Kelių direkcijos atstovas.
Anot M. Gedaminsko, visais atvejais sutvarkytiems kelio ruožams yra taikomas ne trumpesnis nei 5 metų garantinis laikotarpis, t. y. sutvarkyti ruožai garantinio laikotarpio metu yra taip pat tikrinami, o radus defektų, rangovai privalo juos ištaisyti savo lėšomis. Priklausomai nuo defekto šalinimo technologijos ir atsižvelgiant į metų laiką, kada defektai nustatyti, jų šalinimas gali užtrukti nuo vieno mėnesio iki pusės metų.
Kelių direkcija praėjusiais metais sugriežtino keliamus kokybės reikalavimus atliekamiems darbams – pakeitė statinio stebėsenos ir defektų šalinimo per garantinį terminą tvarką, įtraukiant nuostatas dėl išplėstinio kelių ruožų vertinimo, numatant papildomų kelių tyrimų ir (arba) laboratorinių bandymų atlikimą, nurodyti Kelių direkcijos garantinių objektų stebėsenos dalyviai ir jų atsakomybės, veiksmų sekos, objektų stebėsenos terminai, defektų nustatymų ir šalinimo aktų formos, garantinių objektų komisijos veiklos valdymas ir pan.
2023 m. planuojama patikrinti dar 20 sutvarkytų kelio ruožų valstybinės reikšmės keliuose. Kontroliniai tyrimai atliekami ir objektuose, kuriuose vyksta darbai.
Lietuvos automobilių kelių direkcija valdo 21 tūkst. valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros tinklą.
Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, Lietuvos automobilių kelių direkcija
Statybų sektorius – vienas didžiausių aplinkos teršėjų: prie to prisideda ir naujų statybinių medžiagų gamyba, ir didžiulis atliekų kiekis, kuris neretai atsiduria sąvartynuose. Siekiant mažinti šį kiekį ir užtikrinti pakartotinį medžiagų panaudojimą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) bei Lietuvos statybininkų asociacija sukūrė bendradarbiavimo platformą LSEPO. Tai – galimybė statybos ir statybinių atliekų surinkimo įmonėms […]
Nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon Fund“ savo turto Estijoje valdymą patikėjo tarptautinei nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovei „Newsec“. Taline bendrovės taiko Rygoje ir Vilniuje pasiteisinusį modelį: bendra valdymo įmonės ir fondo komanda, atsisakiusi formalių „klientas-tiekėjas“ santykių, dirba glaudžiai bendradarbiaudama. Tai leidžia pasiekti ne tik didelį operatyvumą, bet ir lanksčią reakciją į projektinius ir rinkos pokyčius. „Rinkos […]
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ baigė „Vilniaus verslo parko“ statybas sostinės Gariūnų gatvėje. Į 8200 kv. metrų ploto prekybinių ir sandėliavimo patalpų (angl. stock-office) kompleksą įmonė investavo 13 mln. eurų. „Didžiuliu privalumu čia jau veikiančios ar galimybe įsikurti besidominčios įmonės laiko itin patogią patalpų lokaciją šalia pagrindinių miesto arterijų bei kokybines patalpų charakteristikas, išskiriančias […]
Šiaulių rajone 2024 m. rugsėjo 24 d. oficialiai atidarytas modernus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas, kurio tikslas – efektyviai mažinti atliekų kiekį sąvartynuose bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Generalinis objekto rangovas – įmonė „RASEINIŲ STATYBA“, įrangą projektavo ir tiekė „UGIRA“. Tokio pobūdžio maisto atliekų apdorojimo cechas – jau antrasis Lietuvoje. Atidarymo ceremonijoje […]
Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, gruodžio 6 d. iškilmingai įkasta simbolinė kapsulė, žyminti naujos Šiaurės licėjaus statybų etapo pradžią. Ši inovatyvi ir moderni mokykla ir darželis su baseinu mažiesiems mokytis plaukti jau 2025 m. rugsėjį duris atvers vaikams iš aplinkinių rajonų – Bajorų, Jeruzalės, Didžiųjų Gulbinų, Balsių, Tarandės, Bendorėlių ir kitų sparčiai augančių šiaurinės Vilniaus dalies […]
Ignas Lesauskas, architektūros studijos „nytt“ architektas Iki 2013 m. mažėjęs gyventojų skaičius Palangoje stabilizavosi, o nuo 2018 m. ėmė sparčiai augti. Staiga suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka, o Palangą iš naujo pamėgo ne tik Lietuvos turistai, bet ir vis daugiau naujakurių iš įvairių šalies regionų bei netgi „skaitmeniniai klajokliai“ iš viso pasaulio. Tai nulėmė aktyvi bendruomenė, kuri […]