Tvaresnių statybų link: „YIT Lietuva“ ėmėsi skaičiuoti savo projektų CO2 pėdsaką ir ketina jį sumažinti perpus

Europai siekiant Žaliajame kurse numatyto siekio iki 2050 metų tapti klimato požiūriu neutraliu žemynu prie šio tikslo vis didesne dalimi siekia prisidėti ir verslas. Ypač svarbiu tampa statybų sektoriaus indėlis. Skaičiuojama, kad būtent jam tenka maždaug 38 proc. pasaulinės CO2 emisijos. Dėl to darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ kartu su visa YIT korporacija teigiamų pokyčių siekia pradėdami nuo savęs. Grupė užsibrėžė tikslą savo veiklos CO2 emisiją iki 2030 metų sumažinti mažiausiai perpus.

Skaičiuoja projektų CO2 pėdsaką

Anot „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, norint to pasiekti pirmiausiai svarbu įsivertinti, kiek šiltnamio dujų statant bei eksploatuojant naujus pastatus yra išmetama į atmosferą ir kuriems procesams tenka didžiausia jų dalis. Dėl to bendrovė įgyvendindama naujus projektus jau kurį laiką skaičiuoja pastatų CO2 pėdsaką.

„Situacija dėl klimato kaitos tampa vis grėsmingesnė, o siekiant išvengti ekologinės katastrofos ir norint apsaugoti planetą, jos bioįvairovę bei palankią gyvenamąją aplinką ateities kartoms, pastangas svarbu dėti visiems – ir daryti tai dabar. Tvari veikla YIT įmonėms visuomet buvo vienas svarbiausių prioritetų, todėl nuosekliai siekiame įvertinti savo poveikį aplinkai ir jį mažinti“, – sako K. Vanagas.

Skaičiavimams pasitelkia naujas kompetencijas

Jo teigimu, pastato statybų ir būsimos eksploatacijos sukeliamos CO2 emisijos įvertinimas šiuo metu yra atliekamas įgyvendinant visus bendrovės būsto projektus. Tokie skaičiavimai taip pat numatyti ir statant komercinės paskirties pastatus bei įgyvendinant infrastruktūros projektus. Tam jau rengiamos metodologijos ir atliekami bandomieji skaičiavimai.

„CO2 emisijos skaičiavimai atliekami trijuose projekto etapuose – statinį planuojant, projektuojant ir vykdant statybos darbus. Tokiems skaičiavimams pirmiausiai reikalinga tam tikra pirminė informacija – pastato paskirtis, aukštingumas, numatomi architektūriniai, konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai. Tuomet atliekami detalūs skaičiavimai naudojant specialius skaitmeninės statybos modelius. Galiausiai, skaičiavimams užbaigti reikalinga energinio modeliavimo informacija – prognozuojamos metinės pastato elektros bei šilumos energijos sąnaudos. Šis etapas kol kas yra sudėtingiausias“, – pasakoja K. Vanagas.

Anot vystytojų atstovo, norint atlikti tokius skaičiavimus reikalingos papildomos kompetencijos – ne tik inžinerinės žinios, bet ir duomenų analizės įgūdžiai, geras BIM modelių ir CO2 skaičiavimo metodologijų išmanymas. K. Vanago teigimu, įmonės darbuotojai tam yra specialiai ruošiami. Jo manymu, tokios kompetencijos statybos sektoriuje taps vis svarbesnės.

Ieško tvaresnių sprendimų

„YIT Lietuva“ atlikti skaičiavimai rodo, kad didžiausia dalis pastato CO2 emisijos tenka statybinėms medžiagoms, kurioms pagaminti sunaudojama daug energijos. Energijai ypač imlios tokios medžiagos kaip betonas, taip pat armatūra ir kitos metalo konstrukcijos. Skaičiuojama, kad šioms pagrindinėms statybų medžiagoms tenka iki 35 proc. visų statyboms naudojamų medžiagų sukeltos CO2 emisijos.

„Iki šiol jau esame atlikę dešimties pastatų CO2 emisijos skaičiavimus. Analizuodami projektų CO2 pėdsako informaciją stengiamės pamatyti tam tikras tendencijas – kurie sprendimai ir procesai lemia daugiausiai šiltnamio dujų, o kurie šiuo požiūriu yra efektyvesni. Pavyzdžiui, matome, kad emisija yra didesnė tuose projektuose, kuriuose gamybiniai procesai yra atliekami vietoje. Gamyklose procesai yra labiau optimizuoti, todėl jiems sunaudojama mažiau energijos, palyginus su darbais statybvietėse“, – sako K. Vanagas.

Anot jo, taip pat pastebima, kad didesnė CO2 emisija išskiriama tuomet, kai statybos metu atliekama daugiau monolitinio gelžbetonio darbų. Tokių tendencijų įvertinimas, „YIT Lietuva“ vadovo teigimu, planuojant būsimus projektus leidžia pasirinkti aplinkai palankiausius sprendimus ir medžiagas.

„Pirmiausiai CO2 emisiją siekiame mažinti ieškodami efektyvesnių projektinių sprendinių. Planavimo etape parinkus tvaresnius sprendimus emisijos kiekį galima sumažinti ir tolimesniuose projekto įgyvendinimo etapuose. Taip pat ieškome galimybių statybose naudoti mažesnę emisiją sukeliančias medžiagas. Be to, siekiame įvertinti galimybę tam tikriems pastato elementams panaudoti antrines medžiagas“, – sako K. Vanagas.

Sektoriuje skatina tvaresnes praktikas

Tiesa, jis pažymi, kad reikšmingą įtaką galutiniam pastato CO2 pėdsakui bendrovė gali daryti tik įgyvendindama savo, o ne pagal užsakovų poreikius, vystomus projektus. Tuomet jau ankstyvuose projekto etapuose galima planuoti būsimą rezultatą, optimizuoti projektinius sprendinius, o statybos etape taikyti CO2 išmetimą mažinančias priemones statybų aikštelėse.

„Projektuose, kuriuose dalyvaujame kaip generalinis rangovas, tokios įtakos neturime, nes dėl daugelio sprendimų ir medžiagų pasirinkimo sprendžia užsakovas. Visgi mūsų siekis yra pirmiausiai pradėti nuo savęs ir savo pavyzdžiu skatinti tvaresnes praktikas visame sektoriuje. Esu tikras, kad mūsų pastangos per artimiausius dešimt metų duos apčiuopiamų rezultatų“, – sako K. Vanagas.

„YIT Lietuva“ atlikti skaičiavimai rodo, kad vienam kvadratiniam metrui pastato ploto tenkanti CO2 emisijos apimtis skirtinguose projektuose svyruoja nuo 25 kg iki 30 kg. Pavertus pinigine išraiška vidutiniškai vieno projekto sukeltos CO2 emisijos socialiniai kaštai (visuomenės dėl CO2 patekimo į aplinką ir emisijos sukeliamų padarinių patiriami kaštai) siekia apie 290 tūkst. eurų. Pasiekus tikslo iki 2030 metų įgyvendinamuose projektuose emisiją sumažinti mažiausiai perpus, atitinkamai sumažės ir šie kaštai.

Pranešimą paskelbė: Monika Zavistauskaitė, UAB „INK agency“