Tūkstančius kainuojančiai šildymo sistemai – ne tik valstybės pagalba: papasakojo, kiek investuoja norintys sutaupyti už šildymą

1

Tūkstančius kainuojančiai šildymo sistemai – ne tik valstybės pagalba: papasakojo, kiek investuoja norintys sutaupyti už šildymą

Šį sezoną šildymo kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, dauguma ne tik su baime ėmė laukti kitų metų, bet ir pradėjo galvoti apie alternatyvų šildymo būdą. Opcija, kurią svarstyti galėtų tiek renovacijos laukiantys daugiabučių gyventojai, tiek privačių namų savininkai – šilumos siurblių diegimas. Itin daug dėmesio sulaukia geoterminio šildymo pasirinkimas, kuris, pasak specialistų, mažiausiai imlus išorės faktoriams ir pasižymi efektyviausiomis sąnaudomis. Investicijų tokia sistema reikalauja nemažai, tačiau dalį jų padengti gali valstybė, o pastaruoju metu patrauklias skolinimosi sąlygas tvariems sprendimams siūlo ir bankai.

Kuo geoterminis šildymas pranašesnis už kitus?

Norint suprasti geoterminio šildymo privalumus, būtina susipažinti ir su šilumos siurblių tipais. Populiariausi yra trys: oras-oras, kitaip dar žinomas kaip kondicionierius, oras-vanduo ir gruntas-vanduo arba kaip dabar įprasta trumpinti – geotermas. Jei oras-oras sistema paprastai naudojama vasarnamiams ar sodo nameliams, tai kiti du šilumos siurblių tipai dažniausiai naudojami gyvenamiesiems namams šildyti. Skaičiuojama, jog paskutiniais metais visų sistemos segmentų pardavimai augo apie 10 proc. o bendrai šilumos siurblių Lietuvoje 2021 m., pasak Europos šilumos siurblių asociacijos, parduota per 22 tūkst. Dėl vis labiau brangstančių energijos išteklių ir karo Ukrainoje, šiemet gamintojai Europos rinkai prognozuoja 40 proc. paklausos augimą. 

Kaip pasakoja įmonės „Termo broliai“ pardavimų vadybininkas Jonas Karalius, efektyviausias sistemos segmentas – geoterminis šildymas – nuo likusių dviejų skiriasi tuo, kad jam dėl nuolat šilto gręžinio jokios įtakos nedaro lauko temperatūra. Tai savaime efektyvina ne tik namų šildymą, bet ir išlaidas.

„Lauko temperatūra geoterminiam šildymui neturi reikšmės, todėl vartotojai gana greitai įvertina ne tik mažesnes elektros sąnaudas, pastovią galią, tačiau ir sistemos patvarumą, kadangi čia veikia mažiau išorinių faktorių bei ciklų. Kitas didelis tokio šildymo pliusas – praktiškai nemokamas vėsinimas. Vasarą daugelio gamintojų įrenginiai nenaudoja kompresoriaus, o tik cirkuliacinį siurblį, kuris tiekia vėsų termofikatą į namus“, – vertes vardija šildymo sistemų ekspertas.

Pirmiau – investicijos, vėliau – grąža

Ne mažiau nei jau išvardyti sistemos pliusai, daugeliui svarbu sužinoti, kokie yra tokios sistemos eksplotavimo kaštai ir, vis dėlto, kiek gi iš tiesų galima sutaupyti, įsirengus vadinamąjį geotermą?

„Dabartinėmis energetinėmis kainomis, šildymas šilumos siurbliu gruntas-vanduo kainuoja daugmaž tiek pat kaip malkomis, tačiau nereikia dirbti pečkuriu. Kita vertus, t. y. apie 20–30 proc. pigiau nei briketais, granulėmis ar tuo pačiu šilumos siurbliu oras-vanduo. Lyginant su gamtinėmis dujomis, kaštų skirtumas gali siekti iki pusės“, – skaičiuoja J. Karalius.

Ekspertas pabrėžia, jog geoterminio šildymo rangos darbai yra brangesni ir gali siekti apie 12–14 tūkst. eurų. Pasak jo, investiciją augina tai, jog tokiam šildymui būtinas gręžinys – pastarasis, priklausomai nuo jo tipo ir grunto sudėties, sudaro kone pusę visų kaštų. Kita vertus, J. Karaliaus pastebėjimu, gręžinys tampa amžina investicija, nes net ir po 20 metų, sugedus geoterminiam įrenginiui, jį galima pakeisti kitu, prijungiant prie to paties senojo gręžinio.

„Svarstantiems apie tokį šildymą, bet besibaiminantiems dėl didelių išlaidų, pagalbos galima kreiptis į valstybę. Norintiems savo namuose įsidiegti šilumos siurblį, ji kompensuoja apie 50 procentų kainos. Žinoma, siurbliui keliami tam tikri techniniai reikalavimai, kad būtų galima pretenduoti į paramą, tačiau tie reikalavimai gana logiški, tad jei atitinkamos visos sąlygos, paramą gauti didelio vargo nėra“, – mano ekspertas.

Padėti gali ne tik valstybės parama, bet ir banko paskola

Be šio kompensacinio mechanizmo, atsirado ir dar viena naujovė – bankų siūloma tausi paskola. Kaip pasakoja „General Financing banko“ atstovas Skirmantas Ketvirtis, tausios paskolos sprendimas buvo sukurtas atsižvelgiant į klientų poreikius ir šiuolaikines tendencijas: būtinybę gyventi tvariau, sąmoningiau, mokėti mažiau, tačiau džiaugtis maksimalia gyvenimo kokybe. Šio tipo paskola gali būti naudojama geoterminiam šildymui įsirengti.

„Geoterminis šildymas eksploatacijos metu nepalieka CO2 pėdsako. Kadangi elektrą galima išgauti iš atsinaujinančių šaltinių, ši sistema laikoma vienu ekologiškiausių šildymo būdų. Šis tvarumo kriterijus vartotojams tampa ne mažiau svarbus, nei finansinis“,– sako S. Ketvirtis.

Kadangi geoterminio šildymo ranga reikalauja nemažų investicijų, kurių vien su valstybės teikiama pagalba gali nepavykti padengti iš karto, mūsų klientai gali pasiskolinti iki 25 000 eurų, iki 7 metų laikotarpiui.

„Ši paskola apima ir daugiau tvarių sprendimų, pavyzdžiui, ji suteikiama saulės jėgainėms, elektromobiliams ar jų pakrovimo stotelėms įsirengti. Tokį poreikį diktuoja pačių vartotojų noras gyventi tvariau. Tie, kurie žvelgia į ateitį, žino, kad tvarios investicijos atsiperka ne tik finansiškai, bet ir morališkai, todėl drąsiai priima sprendimus ir džiaugiasi pridėtine verte“, – įsitikinęs ekspertas.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB

Rekomenduojame

carvertical VIN patikra
„Civinity“ per pirmąjį 2022 m. pusmetį uždirbo 34 mln. eurų – perpus daugiau nei prieš metus

„Civinity“ per pirmąjį 2022 m. pusmetį uždirbo 34 mln. eurų – perpus daugiau nei prieš metus

Per pirmąjį šių metų pusmetį viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ uždirbo beveik 34 mln. eurų, jos konsoliduotas bendrasis pelnas viršijo 7,2 mln. eurų, o EBITDA išaugo beveik perpus – iki 2,16 mln. eurų. Lietuvoje, Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje veikianti grupė per šešis 2022 m. mėnesius uždirbo 33,823 mln. eurų, […]

Lietuvoje vyks PropTech inkubatorius, skirtas atrasti būsimus NT technologijų vienaragius

Lietuvoje vyks PropTech inkubatorius, skirtas atrasti būsimus NT technologijų vienaragius

Lapkričio mėnesį Lietuvoje startuoja nekilnojamojo turto (NT) technologijų inkubatorius „PropTech Innovation Camp“. NT investicijų bendrovės „Eastnine“ ir finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „ROCKIT“ organizuojamas renginys sieks atrasti naujų verslo idėjų, suteikti palaikymą bei finansavimą potencialiems PropTech (NT technologijų) verslams.   Lapkričio 14–18 dienomis Vilniuje, „ROCKIT“ centre, vyksiantis „PropTech Innovation Camp“ sujungs Lietuvos ir regiono NT […]

Statant išskirtinį Molėtų objektą, darbai buvo skaičiuojami valandų tikslumu

Statant išskirtinį Molėtų objektą, darbai buvo skaičiuojami valandų tikslumu

Įgyvendinant „Teltonikos“ Technologijų centro statybos projektą, rangovai turėjo aiškias užduotis: aukšta kokybė ir preciziškas darbų kalendorius.Molėtų „Teltonikos“ Technologijų centras.  Statant Molėtų „Teltonikos“ Technologijų centrą, įmonė „Sintervalas“ įrengė viso pastato konstruktyvą, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo bei vandentiekio ir nuotekų sistemas, atliko vidaus apdailos darbus. Pastato karkasui buvo panaudotos surenkamojo gelžbetonio kolonospramonin bei sienos. „Perdangas įrengėme iš gelžbetoninių […]

MERKO baigė statyti projekto „Vilnelės skverai“ pirmo etapo namus

MERKO baigė statyti projekto „Vilnelės skverai“ pirmo etapo namus

UAB Merko statyba baigė statyti projekto „Vilnelės skverai“ pirmo etapo namus. Manufaktūrų gatvėje naujakuriai jau kuriasi šešiuose gyvenamuosiuose namuose. Manufaktūrų ir Kaukysos gatvių sankryžoje iškilę namai buriasi aplink vieną erdvų kiemą. Ši bendra erdvė – skveras – ir nulėmė viso kvartalo pavadinimą. Namuose jau kuriasi gyventojai – visi statybos darbai baigti, bendrame kieme žaliuoja augalai, […]

Į Lietuvą skaityti pranešimo atvyksta Europos Proptech asociacijos vadovas Dirk Paelinck

Į Lietuvą skaityti pranešimo atvyksta Europos Proptech asociacijos vadovas Dirk Paelinck

Rugsėjo 29 d. 16 val, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ Vilniuje įvyks ypač svarbus renginys visai nekilnojamojo turto rinkai ir Proptech (angl. property technology, liet. nekilnojamojo turto technologijų) ekosistemai.  Renginyje pagaliau bus atsakyta į klausimą, kas tas Proptech’as. Būtent toks ir yra renginio pavadinimas. Proptech yra nekilnojamojo turto industrijos inovacijas, skaitmenizaciją ir skaitmeninę […]

Vilnius – 15 minučių miestas: ko trūksta, kad kasdieniai vairuotojai taptų gyventojais?

Vilnius – 15 minučių miestas: ko trūksta, kad kasdieniai vairuotojai taptų gyventojais?

Pasaulyje auga susidomėjimas „15 minučių miesto“ koncepcija – gyventi žmonės kviečiami taip, kad jaustųsi gerai, patogiai ir sveikai. Tokia vizija jau sėkmingai realizuojama Paryžiuje, Barselonoje, Melburne, kituose miestuose. O šiuose gyvybinguose kvartaluose automobilis ne tik nereikalingas, bet kai kuriuose ir nelaukiamas.  „15 minučių miesto“ gyventojai gali didžiąją dalį savo poreikių patenkinti tiesiog aplink namus. Nebūtina […]