Šį sezoną šildymo kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, dauguma ne tik su baime ėmė laukti kitų metų, bet ir pradėjo galvoti apie alternatyvų šildymo būdą. Opcija, kurią svarstyti galėtų tiek renovacijos laukiantys daugiabučių gyventojai, tiek privačių namų savininkai – šilumos siurblių diegimas. Itin daug dėmesio sulaukia geoterminio šildymo pasirinkimas, kuris, pasak specialistų, mažiausiai imlus išorės faktoriams ir pasižymi efektyviausiomis sąnaudomis. Investicijų tokia sistema reikalauja nemažai, tačiau dalį jų padengti gali valstybė, o pastaruoju metu patrauklias skolinimosi sąlygas tvariems sprendimams siūlo ir bankai.
Kuo geoterminis šildymas pranašesnis už kitus?
Norint suprasti geoterminio šildymo privalumus, būtina susipažinti ir su šilumos siurblių tipais. Populiariausi yra trys: oras-oras, kitaip dar žinomas kaip kondicionierius, oras-vanduo ir gruntas-vanduo arba kaip dabar įprasta trumpinti – geotermas. Jei oras-oras sistema paprastai naudojama vasarnamiams ar sodo nameliams, tai kiti du šilumos siurblių tipai dažniausiai naudojami gyvenamiesiems namams šildyti. Skaičiuojama, jog paskutiniais metais visų sistemos segmentų pardavimai augo apie 10 proc. o bendrai šilumos siurblių Lietuvoje 2021 m., pasak Europos šilumos siurblių asociacijos, parduota per 22 tūkst. Dėl vis labiau brangstančių energijos išteklių ir karo Ukrainoje, šiemet gamintojai Europos rinkai prognozuoja 40 proc. paklausos augimą.
Kaip pasakoja įmonės „Termo broliai“ pardavimų vadybininkas Jonas Karalius, efektyviausias sistemos segmentas – geoterminis šildymas – nuo likusių dviejų skiriasi tuo, kad jam dėl nuolat šilto gręžinio jokios įtakos nedaro lauko temperatūra. Tai savaime efektyvina ne tik namų šildymą, bet ir išlaidas.
„Lauko temperatūra geoterminiam šildymui neturi reikšmės, todėl vartotojai gana greitai įvertina ne tik mažesnes elektros sąnaudas, pastovią galią, tačiau ir sistemos patvarumą, kadangi čia veikia mažiau išorinių faktorių bei ciklų. Kitas didelis tokio šildymo pliusas – praktiškai nemokamas vėsinimas. Vasarą daugelio gamintojų įrenginiai nenaudoja kompresoriaus, o tik cirkuliacinį siurblį, kuris tiekia vėsų termofikatą į namus“, – vertes vardija šildymo sistemų ekspertas.
Pirmiau – investicijos, vėliau – grąža
Ne mažiau nei jau išvardyti sistemos pliusai, daugeliui svarbu sužinoti, kokie yra tokios sistemos eksplotavimo kaštai ir, vis dėlto, kiek gi iš tiesų galima sutaupyti, įsirengus vadinamąjį geotermą?
„Dabartinėmis energetinėmis kainomis, šildymas šilumos siurbliu gruntas-vanduo kainuoja daugmaž tiek pat kaip malkomis, tačiau nereikia dirbti pečkuriu. Kita vertus, t. y. apie 20–30 proc. pigiau nei briketais, granulėmis ar tuo pačiu šilumos siurbliu oras-vanduo. Lyginant su gamtinėmis dujomis, kaštų skirtumas gali siekti iki pusės“, – skaičiuoja J. Karalius.
Ekspertas pabrėžia, jog geoterminio šildymo rangos darbai yra brangesni ir gali siekti apie 12–14 tūkst. eurų. Pasak jo, investiciją augina tai, jog tokiam šildymui būtinas gręžinys – pastarasis, priklausomai nuo jo tipo ir grunto sudėties, sudaro kone pusę visų kaštų. Kita vertus, J. Karaliaus pastebėjimu, gręžinys tampa amžina investicija, nes net ir po 20 metų, sugedus geoterminiam įrenginiui, jį galima pakeisti kitu, prijungiant prie to paties senojo gręžinio.
„Svarstantiems apie tokį šildymą, bet besibaiminantiems dėl didelių išlaidų, pagalbos galima kreiptis į valstybę. Norintiems savo namuose įsidiegti šilumos siurblį, ji kompensuoja apie 50 procentų kainos. Žinoma, siurbliui keliami tam tikri techniniai reikalavimai, kad būtų galima pretenduoti į paramą, tačiau tie reikalavimai gana logiški, tad jei atitinkamos visos sąlygos, paramą gauti didelio vargo nėra“, – mano ekspertas.
Padėti gali ne tik valstybės parama, bet ir banko paskola
Be šio kompensacinio mechanizmo, atsirado ir dar viena naujovė – bankų siūloma tausi paskola. Kaip pasakoja „General Financing banko“ atstovas Skirmantas Ketvirtis, tausios paskolos sprendimas buvo sukurtas atsižvelgiant į klientų poreikius ir šiuolaikines tendencijas: būtinybę gyventi tvariau, sąmoningiau, mokėti mažiau, tačiau džiaugtis maksimalia gyvenimo kokybe. Šio tipo paskola gali būti naudojama geoterminiam šildymui įsirengti.
„Geoterminis šildymas eksploatacijos metu nepalieka CO2 pėdsako. Kadangi elektrą galima išgauti iš atsinaujinančių šaltinių, ši sistema laikoma vienu ekologiškiausių šildymo būdų. Šis tvarumo kriterijus vartotojams tampa ne mažiau svarbus, nei finansinis“,– sako S. Ketvirtis.
Kadangi geoterminio šildymo ranga reikalauja nemažų investicijų, kurių vien su valstybės teikiama pagalba gali nepavykti padengti iš karto, mūsų klientai gali pasiskolinti iki 25 000 eurų, iki 7 metų laikotarpiui.
„Ši paskola apima ir daugiau tvarių sprendimų, pavyzdžiui, ji suteikiama saulės jėgainėms, elektromobiliams ar jų pakrovimo stotelėms įsirengti. Tokį poreikį diktuoja pačių vartotojų noras gyventi tvariau. Tie, kurie žvelgia į ateitį, žino, kad tvarios investicijos atsiperka ne tik finansiškai, bet ir morališkai, todėl drąsiai priima sprendimus ir džiaugiasi pridėtine verte“, – įsitikinęs ekspertas.
Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB
MERKO pradeda Vilniuje naujo gyvenamųjų namų kvartalo „Šnipiškių URBAN“ statybas. Kaip jau išduoda pavadinimas, jis iškils pastaraisiais metais itin sparčiai besikeičiančiose Šnipiškėse, pirmieji gyventojai galės čia įsikurti 2026-ųjų pabaigoje. „Vienas svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos žmonės renkasi namus – vieta. Norime pasiūlyti savo pirkėjams būstą Šnipiškėse, šiuo metu išgyvenančiose tikrą renesansą. Orientuojamės į miestiečius, norinčius įsikurti Vilniaus […]
Jau po metų šiuo metu menkai išnaudojama viešoji erdvė Vilniuje netoli Spaudos rūmų taps ne tik patogia tranzitine zona, bet ir patrauklia poilsio vieta. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu Vilniaus vystymo kompanija kartu su konkursą laimėjusiu rangovu – bendrove UAB „Instita“ – netrukus imsis darbų aktyvioje miesto vietoje prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko […]
Sumažėjusios palūkanų normos ir naujų projektų plėtra lėmė pernai Lietuvoje gerokai išaugusį būsto rinkos aktyvumą. Tą demonstruoja tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ būsto pardavimo duomenys. Per praėjusius metus bendrovė savo vystomuose projektuose iš viso pardavė 239 butus – beveik dvigubai daugiau nei 2023 metais – ir fiksavo itin sėkmingą paskutinį metų ketvirtį. […]
Vienos didžiausių pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ kontroliuojama įmonė „Inservis” turi naują vadovę – ilgametę statinių priežiūros bei valdymo ir investicinių infrastruktūros projektų vystymo patirtį turinčią Agnę Grendelę. Pradėjusi savo karjerą telekomunikacijų sektoriuje, vėliau Agnė Grendelė aštuonerius metus ėjo vadovaujančias pareigas nekilnojamojo turto priežiūros ir valdymo paslaugas teikiančioje įmonėje „SOL Baltics“ […]
Per pastaruosius trejus metus pasaulinė sutelktinio finansavimo rinka išaugo 5 kartus. Skaičiuojama, kad vien tik Baltijos šalyse sutelktinio finansavimo indėlis į NT rinką 2024 m. pasieks beveik 1 mlrd. JAV dolerių ribą. Sutelktinio finansavimo sektorius, įgijęs spartų augimo tempą visame pasaulyje kovido pandemijos metu, ne tik atvėrė naujų galimybių investuoti laisvas lėšas plačiai visuomenei, bet […]
Artėjantį savaitgalį pajūryje ir Šiaurės vakarų Lietuvoje numatomi neramūs orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį iš sausio 3 d. į 4 d. vėjo stiprumas vakarinėje šalies dalyje sieks 25-35 m/s, o vietomis vėjo gūsiai gali sustiprėti iki 40 m/s. Draudikai ragina gyventojus pasirūpinti savo turto saugumu. Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas, pastebi, […]