Įdėti skelbimą

Tūkstančius kainuojančiai šildymo sistemai – ne tik valstybės pagalba: papasakojo, kiek investuoja norintys sutaupyti už šildymą

1

Tūkstančius kainuojančiai šildymo sistemai – ne tik valstybės pagalba: papasakojo, kiek investuoja norintys sutaupyti už šildymą

Šį sezoną šildymo kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, dauguma ne tik su baime ėmė laukti kitų metų, bet ir pradėjo galvoti apie alternatyvų šildymo būdą. Opcija, kurią svarstyti galėtų tiek renovacijos laukiantys daugiabučių gyventojai, tiek privačių namų savininkai – šilumos siurblių diegimas. Itin daug dėmesio sulaukia geoterminio šildymo pasirinkimas, kuris, pasak specialistų, mažiausiai imlus išorės faktoriams ir pasižymi efektyviausiomis sąnaudomis. Investicijų tokia sistema reikalauja nemažai, tačiau dalį jų padengti gali valstybė, o pastaruoju metu patrauklias skolinimosi sąlygas tvariems sprendimams siūlo ir bankai.

Kuo geoterminis šildymas pranašesnis už kitus?

Norint suprasti geoterminio šildymo privalumus, būtina susipažinti ir su šilumos siurblių tipais. Populiariausi yra trys: oras-oras, kitaip dar žinomas kaip kondicionierius, oras-vanduo ir gruntas-vanduo arba kaip dabar įprasta trumpinti – geotermas. Jei oras-oras sistema paprastai naudojama vasarnamiams ar sodo nameliams, tai kiti du šilumos siurblių tipai dažniausiai naudojami gyvenamiesiems namams šildyti. Skaičiuojama, jog paskutiniais metais visų sistemos segmentų pardavimai augo apie 10 proc. o bendrai šilumos siurblių Lietuvoje 2021 m., pasak Europos šilumos siurblių asociacijos, parduota per 22 tūkst. Dėl vis labiau brangstančių energijos išteklių ir karo Ukrainoje, šiemet gamintojai Europos rinkai prognozuoja 40 proc. paklausos augimą. 

Kaip pasakoja įmonės „Termo broliai“ pardavimų vadybininkas Jonas Karalius, efektyviausias sistemos segmentas – geoterminis šildymas – nuo likusių dviejų skiriasi tuo, kad jam dėl nuolat šilto gręžinio jokios įtakos nedaro lauko temperatūra. Tai savaime efektyvina ne tik namų šildymą, bet ir išlaidas.

„Lauko temperatūra geoterminiam šildymui neturi reikšmės, todėl vartotojai gana greitai įvertina ne tik mažesnes elektros sąnaudas, pastovią galią, tačiau ir sistemos patvarumą, kadangi čia veikia mažiau išorinių faktorių bei ciklų. Kitas didelis tokio šildymo pliusas – praktiškai nemokamas vėsinimas. Vasarą daugelio gamintojų įrenginiai nenaudoja kompresoriaus, o tik cirkuliacinį siurblį, kuris tiekia vėsų termofikatą į namus“, – vertes vardija šildymo sistemų ekspertas.

Pirmiau – investicijos, vėliau – grąža

Ne mažiau nei jau išvardyti sistemos pliusai, daugeliui svarbu sužinoti, kokie yra tokios sistemos eksplotavimo kaštai ir, vis dėlto, kiek gi iš tiesų galima sutaupyti, įsirengus vadinamąjį geotermą?

„Dabartinėmis energetinėmis kainomis, šildymas šilumos siurbliu gruntas-vanduo kainuoja daugmaž tiek pat kaip malkomis, tačiau nereikia dirbti pečkuriu. Kita vertus, t. y. apie 20–30 proc. pigiau nei briketais, granulėmis ar tuo pačiu šilumos siurbliu oras-vanduo. Lyginant su gamtinėmis dujomis, kaštų skirtumas gali siekti iki pusės“, – skaičiuoja J. Karalius.

Ekspertas pabrėžia, jog geoterminio šildymo rangos darbai yra brangesni ir gali siekti apie 12–14 tūkst. eurų. Pasak jo, investiciją augina tai, jog tokiam šildymui būtinas gręžinys – pastarasis, priklausomai nuo jo tipo ir grunto sudėties, sudaro kone pusę visų kaštų. Kita vertus, J. Karaliaus pastebėjimu, gręžinys tampa amžina investicija, nes net ir po 20 metų, sugedus geoterminiam įrenginiui, jį galima pakeisti kitu, prijungiant prie to paties senojo gręžinio.

„Svarstantiems apie tokį šildymą, bet besibaiminantiems dėl didelių išlaidų, pagalbos galima kreiptis į valstybę. Norintiems savo namuose įsidiegti šilumos siurblį, ji kompensuoja apie 50 procentų kainos. Žinoma, siurbliui keliami tam tikri techniniai reikalavimai, kad būtų galima pretenduoti į paramą, tačiau tie reikalavimai gana logiški, tad jei atitinkamos visos sąlygos, paramą gauti didelio vargo nėra“, – mano ekspertas.

Padėti gali ne tik valstybės parama, bet ir banko paskola

Be šio kompensacinio mechanizmo, atsirado ir dar viena naujovė – bankų siūloma tausi paskola. Kaip pasakoja „General Financing banko“ atstovas Skirmantas Ketvirtis, tausios paskolos sprendimas buvo sukurtas atsižvelgiant į klientų poreikius ir šiuolaikines tendencijas: būtinybę gyventi tvariau, sąmoningiau, mokėti mažiau, tačiau džiaugtis maksimalia gyvenimo kokybe. Šio tipo paskola gali būti naudojama geoterminiam šildymui įsirengti.

„Geoterminis šildymas eksploatacijos metu nepalieka CO2 pėdsako. Kadangi elektrą galima išgauti iš atsinaujinančių šaltinių, ši sistema laikoma vienu ekologiškiausių šildymo būdų. Šis tvarumo kriterijus vartotojams tampa ne mažiau svarbus, nei finansinis“,– sako S. Ketvirtis.

Kadangi geoterminio šildymo ranga reikalauja nemažų investicijų, kurių vien su valstybės teikiama pagalba gali nepavykti padengti iš karto, mūsų klientai gali pasiskolinti iki 25 000 eurų, iki 7 metų laikotarpiui.

„Ši paskola apima ir daugiau tvarių sprendimų, pavyzdžiui, ji suteikiama saulės jėgainėms, elektromobiliams ar jų pakrovimo stotelėms įsirengti. Tokį poreikį diktuoja pačių vartotojų noras gyventi tvariau. Tie, kurie žvelgia į ateitį, žino, kad tvarios investicijos atsiperka ne tik finansiškai, bet ir morališkai, todėl drąsiai priima sprendimus ir džiaugiasi pridėtine verte“, – įsitikinęs ekspertas.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]


Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.  Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]


Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]