Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio ir Vilijampolės. Statybas planuojama pradėti jau kitąmet.
Greitesniam ir patogesniam susisiekimui
Iki šiol Vilijampolės ar Šilainių gyventojai, centro kryptimi keliaujantys dviračiais ar paspirtukais, neišvengiamai važiuoja per P. Vileišio tiltą, neretai dar vadinamą „Vilijampolės senuoju“. Tarpukariu pastatytas, o sovietmečiu dėl karo padarinių atstatytas objektas turi itin siaurus takus kraštuose. Dėl to pėstiesiems neretai kyla problemų elementariai prasilenkti su dviratininkais ar paspirtukų vairuotojais.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis neabejoja, kad naujoji jungtis per Nerį dar labiau paskatins kauniečius rinktis aplinkai draugišką transportą.
„Jungtys tarp upių reikalingos ir žmonėms laisvai judėti, ir greitesniam, patogesniam susisiekimui. Ši kadencija dedikuota tiltų statyboms. Simboliškai įkasėme kapsulę Nemuno krante ties Vilijampole, kur netrukus iškils būsimo Kėdainių tilto kolonos. Darbai įsibėgėja tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos. Tiltas per Nerį bus trečiasis. Jis ypač pagerins susisiekimą tarp senamiesčio ir Vilijampolės“, – įsitikinęs V. Matijošaitis.
Inžinerinės architektūros sprendimai
312 metrų ilgio ir 6,5 m pločio nekarpytos kombinuotos sistemos plieninis tiltas projektuojamas teritorijose tarp Brastos g. 32 ir greta žemės sklypo adresu Jonavos g. 1A. Neatsitiktinai būsimas objektas kol kas ir vadinamas Brastos tiltu.
Trijų tarpatramių tilto pagrindinis laikantis elementas – plieninė sija, sukomponuota iš plieno lakštų. Sija ties tarpinėmis atramomis sustandinama minimaliai padidinant jos aukštį, o tarpatramiuose stiprumą suteikia įkomponuota mažo įsvyrio lynų sistema. Parinkta tilto architektūra – efektyvios ir modernios tiltų inžinerijos sprendinys, kuris deramai įsilieja į esamą kultūros paveldo teritorijos panoramą.
Projektuojamos gelžbetoninės krantinės atramos prisitaikys prie esamo reljefo, o tarpinės atramos papildomai atliks ledlaužos funkciją.
Ant perdangos numatyta įrengti 1,2 m aukščio nerūdijančio plieno turėklus. Siekiant sumažinti matomų elementų skaičių, projektuojama integruota, konstrukcijoje „paslėpta“ vandens nuvedimo sistema.
Rengiant techninį projektą teliks apsispręsti dėl apšvietimo – projektuoti porankiuose, kraštuose ar numatyti minimalistinį dekoratyvų tilto perdangos apšvietimą.
Susilies su esamu reljefu
Brastos tilto projektiniai pasiūlymai gyventojams pristatyti birželio viduryje. Jų pagrindu tiltų inžinieriai, bendradarbiaudami su architektu, rengs techninį projektą.
Pasak projekto autorių, didžiausi iššūkiai techninio projekto rengime bus tilto svyravimai. Tik atlikus detalius inžinerinius skaičiavimus paaiškės, ar tiltui bus reikalingi vibracijų slopintuvai, užtikrinantys pėsčiųjų komfortą.
Statinys abipus upės natūraliai įsilies į esamus pėsčiųjų bei dviračių takus. Jis projektuojamas atsižvelgiant į Kauno miesto bendrąjį planą.
„Tiltas nepažeis kultūros paveldo vertingųjų savybių. Konstrukcinė schema parinkta siekiant perdengti kuo didesnį į „Natura2000“ teritoriją papuolančios upės ruožą, nedarkant natūralių buveinių tarpinėmis atramomis“, – teigė bendrovės „SRP Projektas“ tiltų skyriaus vadovas Gintaras Šakalys.
Dėl numatyto naujo laivakelio, siekiant pagerinti upės tėkmę, projekte numatyta sutvarkyti sąnašų salos krantus ir sąžalynus. Senamiesčio pusėje ties projektuojamu tiltu planuojama atstatyti pasikeitusią upės kranto liniją.
Tiltai per Nemuną
Šįmet Kaune jau pradėtos dviejų tiltų statybos. Prieš kelias savaites simboliniu kapsulės įkasimu pažymėta vadinamojo Kėdainių tilto vieta, sujungsianti Brastos ir Užnemunės gatves.
Tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos jau įsibėgėję darbai statant būsimą jungtį dviratininkams bei pėstiesiems. Ji taps reikšminga arterija, nuo H. ir O. Minkovskių gatvės bei Aleksoto iki naujojo miesto centro.
Jeigu viskas klostysis pagal planą, kitąmet startuos ir vadinamojo Brastos tilto statyba per Nerį – iš Vilijampolės į Kauno pilį.
Lygiagrečiai planuojama statyti viaduką Ašigalio gatvėje, greta magistralės A1. Tai bus patogus išvažiavimas kauniečiams Klaipėdos kryptimi ir tuo pačiu efektyvus įvažiavimas į miestą atvykstantiems iš Vilniaus pusės.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija
Roges ruošk vasarą, o šilumos siurblį – ankstyvą rudenį. „Artėjant šildymo sezonui, jau dabar verta pagalvoti apie efektyvesnį sprendimą už kondicionierių – šilumos siurblys ne tik užtikrina didesnę galią esant žemoms temperatūroms, bet ir padeda taupyti energiją“, – sako šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, ir saulės energetikos įrangos atstovas „Airwave Lietuva“ pardavimų vadybininkas Airidas Babelis. Vienas […]
Ieškodami svajonių namų, žmonės dažniausiai atsižvelgia į svarbiausius aspektus – plotą, kainą, vietą ir išplanavimą. Nors tai yra itin svarbios savybės, nekilnojamo turto ekspertai vieną jų vertina labiau nei kitas. Investicija į išskirtinę būsto lokaciją gali atnešti ne tik finansinę, bet ir emocinę grąžą. Vilniaus miestas per pastaruosius metus demonstruoja didžiausią būsto paklausos augimą. Gyvenamojo […]
Persikėlimas į naują vietą dažnai reiškia ne tik kitokius kambarius ar baldus, bet ir naują pradžią – galimybę susikurti gyvenamąją aplinką, kurioje jaustumės saugiai ir laimingai. Naujausias IKEA „Gyvenimas namuose“ tyrimas rodo, kad žmonės, kurie jaučia stipresnį priklausymo savo kaimynystei jausmą, yra 63 proc. laimingesni. Ekspertai sako, kad raktas į tai slypi ne tik interjero […]
Prienuose, Kauno g. 2, bus pradedamas modernizuoti Turto banko valdomas 1 441 kv. m ploto administracinis pastatas, kuriame įsikūrę 13 biudžetinių įstaigų darbuotojai. Projekto tikslas – sumažinti energijos suvartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei pagerinti pastate dirbančių klientų darbo sąlygas. Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas sako, kad Prienuose esantis administracinis pastatas išsiskiria tuo, […]
Per 2025 metų aštuonis mėnesius Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) sudarė 7841 žemės nuomos sandorį, o per tą patį laikotarpį patikėjimo teise žemę valdančios savivaldybės – 1052 nuomos sandorius. Tai rodo augantį NŽT darbo efektyvumą ir geresnius rezultatus panaudojant mažiau resursų. „Siekiame, kad žemės nuomos ir kiti sandoriai būtų sudaromi kuo greičiau ir patogiau gyventojams. Tai […]
„EIKA Development“ sostinėje pradeda naujo projekto „Žvėryno Personos“ butų pardavimus. Blindžių gatvėje 24A, buvusio Finansų ministerijos mokymo centro teritorijoje, iškilsiantis projektas rinką papildys 61 prestižinės klasės butu. Investicijų suma viršys 22 mln. eurų, o statybų pabaiga numatoma 2027 metų II ketvirtį. Prestižiniame Žvėryno mikrorajone statomame A++ energinės klasės projekte bus įrengtas 61 butas ir viena […]