Teismas: Konkurencijos tarybos išvada buvo klaida – Capital apgynė savo reputaciją

Konkurencijos taryba, kaltinusi nekilnojamojo turto įmones karteliniu susitarimu, sulaukė griežtos teismo kritikos dėl paviršutiniško tyrimo, o „Capital“ vadovams tai buvo ilgas ir brangus kelias bandant įrodyti tiesą.  Nors Regionų administracinis teismas panaikino „Capital Realty“ ir jos franšizės agentūroms skirtas baudas, pasitikėjimas institucija – tyrimų kokybe ir objektyvumu – gerokai susvyravo.

Teismas konstatavo, kad vadinamosios kainų rekomendacijos buvo tik gairės, o ne draudžiamas susitarimas. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos nutarimas, paremtas iš konteksto ištrauktomis frazėmis ir neįvertinus franšizės veiklos specifikos, – sukėlė ne tik finansinį, bet ir reputacinį smūgį.

„Capital Realty“ vadovas Dmitrij Semionov sako, kad tyrimas prasidėjo tarsi iš niekur ir nuo geranoriško LNTAA kreipimosi į Konkurencijos tarybą dėl etikos kodekso nuostatų suderinimo peraugo į beveik kratą biure, apklausas, didžiules išlaidas teisininkams ir šimtatūkstantines baudas, galinčias lemti bankrotą.

Pokalbis su CAPITAL tinklo įkūrėju ir vadovu D. Semionovu – apie kovą už reputaciją, biurokratijos logiką ir tikėjimą, kad veiklos skaidrumas vis dar turi vertę.

– Atsukus laiką šiek tiek atgal – kokia šio, teismais pasibaigusio tyrimo, priešistorė ir nuo ko viskas prasidėjo?

– Labai netikėtair, sakyčiau, keista. Istorija prasidėjo dar 2019 metais, kai nekilnojamo turto agentūrų asociacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydama įvertinti, ar jų etikos kodeksas atitinka reikalavimus. Pagal įstatymą taryba turėjo suteikti konsultaciją, tačiau jos nesuteikė– vietoje to po kelių mėnesių atėjo atlikti patikrinimo. Kaip paaiškėjo, keli etikos kodekso punktai sukėlė įtarimus.

Kai sulaukiau jų vizito, jis labiau panašėjo ne į patikrinimą, o kratą. Į nedidelį mano kabinetą atėjo aštuoni žmonės bei informavo, kad bus vykdomas informacijos paėmimas bei apklausa, man draudžiama išeiti iš kabineto, negaliu niekam skambinti ar rašyti. Lindo į darbo stalo stalčius, portfelį, bet labiausiai šokiravo, kad paprašė parodyti asmeninę nuotraukų galeriją. Įspėjo: jei trukdysiu procesui, tai bus fiksuojama kaip trukdymas tyrimui ir turės pasekmių. Visa tai vyko kolegų akivaizdoje.

Pradžioje man tai sukėlė nuostabą, nes pamaniau, kad įvyko nesusipratimas, klaida. Tačiau gana greitai supratau – tai rimta.

Buvo šokas. „Capital“ tinklą nuo pat pradžių kūrėme taip, kad verslas būtų skaidrus. Esame stipriai prisidėję prie to, kad nekilnojamojo turto rinka pasitrauktų iš šešėlio. Dar prieš 15–20 metų buvo įprasta, kad brokeriai dirba be sąskaitų, o pas mus nuo pirmosios dienos viskas fiksuojama CRM sistemoje, visi atsiskaitymai tik su sąskaitomis, jokios „juodos“ veiklos. Todėl nesuvokiau, kodėl ir kas vyksta, kuo esame kaltinami. Buvau tikras, kad veiklą vykdome vadovaudamiesi LR įstatymais.

Netrukus tikrintojai pateikė ir sąrašą įtariamų pažeidimų. Tyrimo vadovė pasiūlė: geriau prisipažinkite, sutikite su kaltinimais, suteikite informaciją dėl kitų LNTAA priklausančių įmonių ir tai palengvins jūsų atsakomybę, bus skiriama mažesnė bauda ir tyrimas bus nutrauktas

Vienu metu atrodė, kad esu patekęs į keistą absurdišką filmą. Bet tai buvo tik pradžia. „Linksmoji“ dalis laukė netolimoje ateityje. Po metų, prieš pat Kalėdas, 2020 gruodžio 16 d. gavome dovanėlę –  mums pranešta, kad pradėtas atskiras tyrimas dėl „Capital“ tinklo įmonių – jau dėl tariamo susitarimo dėl minimalaus komisinio dydžio. Esą mūsų biurai slapta sutarė, jog komisinis mokestis turi būti ne mažesnis kaip 3 procentai.

–Teismo ir jūsų teigimu, Konkurencijos taryba neįvertino to,  jog tinklo įmonės veikia franšizės principu?

– Būtent, nes tai buvo įprasta franšizės davėjo  komunikacija su biurais,  rekomendacija, paremta ekonominiais skaičiavimais. Mes turime daug duomenų: kiek brokeriai vidutiniškai sudaro sandorių, kokios būna objektų kainos, kokie komisiniai rinkoje, kokios yra brokerio veiklos bei biuro išlaikymo sąnaudos. .. Iš šių duomenų nesunkiai galima paskaičiuoti, kad taikant mažesnį komisinį mokestį dirbti tiesiog neapsimoka – nei biurui, nei brokeriui. Veikla bus nuostolinga.

Anksčiau buvau ir kitos tarptautinės franšizės bendrasavininkis, todėl šią struktūrą gerai pažįstu. Visose tokiose sistemose yra pateikiamos rekomendacijos dėl kainodaros. Mūsų franšizės žinyne, kuris yra pagrindinis tokio tipo įmonių veiklos dokumentas, tai taip pat aiškiai įrašyta: „rekomenduojama, bet galutinį sprendimą priima pats NT brokeris“.

Tačiau iš tyrimo išvadų susidaro vaizdas, kad iš viso negalima konsultuotis su franšizės davėju dėl finansinių dalykų. Tai nelogiška, nes tada visa franšizės idėja netenka prasmės – jei negali konsultuotis dėl esminių klausimų, o finansiniai klausimai tokie ir yra, tai kokia tada franšizės paskirtis?

Pažiūrėkim paprastai: įsigyji bet kokią franšizę – maisto, paslaugų, prekybos. Tau suteikiamas logotipas, žinomas vardas, klientų pasitikėjimas, darbo įrankiai, instrukcijos, kaip vykdyti veiklą, gaminti produktus, aptarnauti klientus. Ir, savaime suprantama, pateikiama informacija apie kainodarą –  pvz. už kiek parduoti paslaugas ar prekes. Kitaip nebūna. Franšizę perka žmonės, kurie nori stabilaus, pelningo verslo, o ne vien gražaus vardo. Todėl bausti už franšizės žinyne pateiktas kainų rekomendacijas yra visiškas absurdas.

Kaip vertinate tyrimo kokybę?

Kyla rimtų abejonių, ar Konkurencijos tarnyba mus nubaudė nes neįvertino verslo modelio, ar sąmoningai. Tokį klausimą keliu remdamasis ne emocijomis, bet faktais – tais, kurie buvo išnagrinėti teisme.

Pateiksiu pavyzdį iš Konkurencijos tarybos išvadų: „<…>Mes rekomenduojame su fiziniais – 3 ar 4 procentai <…>.“ Tačiau tyrimo medžiagoje:  . „7.3. Kiekvienas brokeris dirba savarankiškai ir pats nusprendžia koks komisinių dydis už jo darbą jam yra priimtinas. Mes rekomenduojame su fiziniais asmenimis 3-4 procentai. Su vystytojais 2-3 procentai. 7.4. Capital vaidmuo yra rekomendacinio pobūdžio, sprendimą priima pats brokeris.“

Tokių pavyzdžių tyrimo išvadose yra ne vienas ir ne du – jų dešimtys, ir tai įrodo, kad konkurencijos taryba sąmoningai nuslėpė kontekstą siekdama mus nubausti.

Sunku patikėti, kad taip elgiasi valstybinė institucija. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip slepiami duomenys siekiant bet kokia kaina pagrįsti savo poziciją. O juk tokia institucija turi laikytis aukščiausių etikos ir teisingumo standartų.

– Konkurencijos taryba CAPITAL tinklo biurams skyrė 710 tūkst. eurų baudą. Ką ši suma reiškia verslui?

– Tai be galo didelė suma. Kitaip tariant, gauni tokią baudą ir supranti: 2-3 metus dirbsi be pelno, kad tik galėtum sumokėti valstybei mokesčius ir baudą už pažeidimą, kurio – šventai tiki – nepadarei.

– Kokias sistemines klaidas įžvelgiate Konkurencijos įstatyme?

– Visų pirma, baudos yra neadekvačiai didelės, vienos didžiausių visoje Europoje, o jų skaičiavimo formulė iš esmės neteisinga. Iš to, ką girdėjau iš kitų verslų – po tokių baudų daug įmonių tiesiog bankrutuoja, nes baudos dažnai viršija jų galimybes. Be to, kreditavimo įstaigos nenori finansuoti įmonių, kurios turi problemų su Konkurencijos taryba. O jei verslas nuostolingas – jis neturi jokių šansų išgyventi.

Daug verslų dėl gautų baudų neišgyvena net iki teismo – sumoka ir bankrutuoja. Ir net nebeturi galimybės gintis teisme, nors gal iš tikrųjų net nebuvo kalti. Dabar pagaliau yra įstatymo pakeitimas – jei verslas nesutinka su bauda ir ketina bylinėtis teisme, gali sumokėti jos pusę. Tačiau mūsų atveju buvo kitaip – reikėjo sumokėti viską ir tai irgi nelogiška.

Bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius, kitaip ateina antstoliai. Net jei bandai tartis su VMI dėl mokėjimo dalimis, Konkurencijos taryba ginčija VMI sprendimą, reikalaudama, kad bauda būtų iš karto išieškota. Man atrodo, valstybės mastu tai kvaila. Tu žudai vištas, kurios deda kiaušinius, t. y. moka mokesčius. Kitaip to nepavadinsi.

– Kaip manote kodėl tokia institucija suinteresuota ne padėti verslui, o bausti?

– Galiu pasakyti tik savo nuomonę. Iš to, ką mačiau jų komunikacijoje, vadovų metiniuose pranešimuose, susidariau įspūdį, kad tokia yra vidinė politika. Institucijos tikslas yra surinkti kuo daugiau baudų į valstybės biudžetą. Pradėjus domėtis detaliau, pastebėjau, kad metų pabaigoje KT darbuotojų atlyginimų vidurkiai smarkiai išauga. Iš to galima spėti, kad yra kažkokia vidinė rezultatų vertinimo sistema, skiriamos premijos. Jie tvirtina, kad atlygis nepriklauso nuo baudų dydžio, bet kyla rimtų abejonių. Pavyzdžiui 2022 m. buvo vieni „sėkmingiausių“ Konkurencijos tarybai. Buvo užbaigtas jų „brangiausias“ tyrimas ir paskirtos baudos 8 vaistinėms. Baudos siekė 72 mln. Eur. Ir tai puikiai atsispindi KT darbuotojams paskirtose rekordinėse premijose tų metų pabaigoje (viešai prieinami duomenys Rekvizitai.lt).

Dar viena sisteminė klaida mano manymu yra jų komunikacija. Viešai komunikuojant apie tyrimus, pas juos nėra žodžio „galimai“. Visada kalti, nubaudėme ir taškas. Bet ar tikrai kalti, jei teismai priima priešingus sprendimus. Mūsų atveju Teismas jau priėmė sprendimą, tačiau KT komunikacija vis dar klaidinanti. Tarybos puslapyje iki šiol viešinama informacija, kad mes – nubausti. Paskelbusi tyrimo išvadas Konkurencijos taryba labai garsiai ir viešai skelbė, kad mus nubaudė ir, kad CAPITAL yra kartelis, vyriausiasis patarėjas Elonas Šatas ėjo į TV laidas, davė interviu žurnalistams niekad neminėdamas žodžio „galimai“. Įdomu, ar pasibaigus teismo procesui ir jiems galimai pralaimėjus jie taip pat garsiai apie tai paskelbs? Labai abejoju.

Taryba, turėdama labai aiškų teismo sprendimą  galėtų pagaliau tai pripažinti bei imtis rimtesnių darbų. O jų, patikėkite, tikrai yra. Pvz. skelbimų portalų monopolija toliau gyvuoja ir nuo to kenčia šimtai tūkstančių vartotojų. Tačiau Konkurencijos taryba nemato dramblio kambaryje.

Matydamas ankstesnę KT darbo praktiką, net neabejoju, kad rimtos problemos ir toliau nebus sprendžiamos, o šis teismo sprendimas bus skundžiamas, bei toliau švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai.

– Kaip šis tyrimas paveikė įmonės reputaciją?

– Jeigu ne ilgametis darbas ir lyderio pozicija rinkoje – būtų prastai. Daugelis mūsų partnerių, tiekėjų  bei NT rinkos kolegų mus palaikė ir suprato, kad visa ši situacija yra absurdas. Žinoma, klientai tokią informaciją priėmė jautriai. Kai kurie potencialūs klientai tiesiog pasirinko kitus – tuos, kurie pasinaudodami KT išvadomis siekė pervilioti mūsų klientus, o kartais net tuos, kurie veikė šešėlyje. Kiek tokių klientų buvo nežinome, tad ir nuostoliai nėra lengvai pamatuojami.  Nepaisant šių iššūkių kiekvienais metais augantis klientų skaičius rodo, kad nepraradome jų pasitikėjimo.

Nors pavyko išlaikyti stabilų įmones augimą, net neabejoju, kad augimas būtų buvęs gerokai spartesnis, jei savo laiko, finansų ir kitų resursų nebūtume skyrę šiam tyrimui. Tačiau manau svarbiausia, kad CAPITAL tinklo nariai išliko vieningi ir visi kartu dabar galime pasidžiaugti pergale.

Pranešimą paskelbė: Odilija Murauskaitė, UAB Capital Realty