Tarp 2024 metais tvarkytų objektų – ir bažnyčios, ir dvarai, ir kultūros pastatai

Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai svarbių statinių mini Kultūros infrastruktūros centro (KIC)  direktorius Šarūnas Šoblinskas, aptardamas pagrindinius 2024 metų darbus.

Kokius galėtumėte paminėti svarbiausius 2024 metais KIC komandos nuveiktus darbus? Kuo jie ypatingi, išskirtiniai?

Kaip pagrindinius paminėčiau – gautas finansavimas Kauno centrinio pašto modernizavimo ir įveiklinimo projektui, pradėti projektavimo darbai. Ir antras toks pat svarbus – parengta ir pateikta paraiška Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo projektui, pradėti projektavimo darbai. Paminėjau šiuos du objektus, nes jie iš tiesų labai svarbūs tų miestų, o galimai ir visos Lietuvos žmonėms. O jų tvarkybos darbų pradžia, dėl ne nuo mūsų priklausančių aplinkybių, neprasidėjo taip sparčiai, kaip tiek mums, tiek kauniečiams ir klaipėdiečiams norėtųsi.

Dar vienas darbas, kurį norėčiau išskirti – sėkmingai įgyvendintas Pažangos programos antrųjų metų etapas, t. y. sėkmingai savo veiklą tęsia projektas „FIXUS Mobilis“, kurio tikslas – gerinti kultūros paveldo valdymą skatinant prevencinę priežiūrą. Gaunamų paraiškų gausa ir į organizuojamus mokymus besiregistruojančių dalyvių kiekis įrodo, kad tokios paslaugos ir mokymai – labai reikalingi.

Taip pat norėčiau pasidžiaugti, kad atkurta po Kultūros paveldo centro (KPC) reorganizavimo iš esmės sustojusi Detaliųjų tyrimų laboratorijos veikla, nors dar ir dabar galime atlikti ne visus tyrimus, nes naujieji specialistai kol kas neįgiję reikiamos kvalifikacijos.

O saugomų kultūros vertybių projektavimo ir tvarkybos darbai – pagrindinė KIC veikla.2024 m. 18-oje objektų atlikti tyrimai,  parengti tvarkybos darbų projektai, 1 objekte pašalinta avarijos grėsmė, kad būtų galima atlikti tyrimus.

2024 metais KIC užsakymu tvarkyti 59 objektai. 23 istoriniuose statiniuose darbai praėjusiais metais baigti, o likusiuose bus tęsiami ir 2025-aisiais, kaip kuriuose – ir 2026-aisiais.

Darbai finansuoti Kultūros ministerijos Paveldotvarkos programos lėšomis,  mūsų šaliai svarbiems pastatams tvarkyti buvo skirta 6,28 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, prie dalies objektų tvarkybos darbų prisidėjo ir jų valdytojai, savininkai bei savivaldybės, skirdami drauge beveik 1,5 mln. eurų papildomai.

Kai kalbėjomės prieš kelerius metus, minėjote, kad vienas didžiausių iššūkių – potencialių rangovų nenoras dalyvauti skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose. Kaip sekasi dabar? Kaip pasiteisino metų pradžioje įdiegta dinaminė pirkimų sistema (DPS)?

Pažymėčiau, kad dinaminė pirkimų sistema kol kas taikoma tik projektavimo paslaugoms pirkti. Tačiau manau, dinaminė pirkimų sistema pasiteisino absoliučiai. Vietoje anksčiau apie tris mėnesius trukusių procedūrų, dabar pirkimai įvyksta per dvi savaites. Sumažėjo našta tiek KIC darbuotojams, tiek tiekėjams. Labai tikimės, kad netrukus galėsime pradėti pirkti per DPS ir tvarkybos darbus. Tam intensyviai ruošiamės.

Džiaugiamės, kad baigėsi tas sudėtingas laikotarpis, kai rangovai nenorėdavo dalyvauti konkursuose, nes statybos darbų ir medžiagų kainos sparčiai kilo, ir rangovai vengė su tuo susijusių rizikų. Dabar praktiškai visuose paskelbtuose viešųjų pirkimų konkursuose sulaukiame rangovų. 2024 metais neįvyko tik vienas paskelbtas pirkimas objektui, kuris buvo Nidoje. Atlikę rinkos tyrimą sulaukėme komentarų, kad buvo nurodyta per maža darbų kaina, netinkamai įvertinti važinėjimo į Nidą ar gyvenimo joje kaštai.

Tai kaip supratau, dėl rangovų problemų neturite. Kokie tada buvo didžiausi praėjusių metų iššūkiai?

Taip, nors praėjusiais metais sėkmingai dirbome, netrūko ir iššūkių.

Vienas jų – Pažangos programos įgyvendinimas, nes labai padidėjo „FIXUS Mobilis“ specialistų darbų apimtys, o tuo pačiu – administracinė našta personalui.

Kiti iššūkiai? Perimtų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų priežiūra. Kaune, dėl vykusių teismų gerokai užsitęsė projektavimo, o tuo pačiu – ir tvarkybos bei įveiklinimo darbų pradžia. Paaiškėjo, kad inžinerinės sistemos taip nugyventos, kad kelia pavojų objektui ir išlaikyti pastatą esamos būklės iki planuojamų statybos ir tvarkybos darbų nėra taip paprasta. Įvykusios vandentiekio avarijos metu paaiškėjo, kad prie pašto pastato vandentiekio prijungtas gretimas gyvenamas namas. Sprendžiant klausimus susipynė ne tik saugaus pastato naudojimo klausimai, tačiau ir gyventojų interesai.  Klaipėdoje įvykusi avarija – nukritęs bokšto karnizo gabalas – įrodė, kad mūsų perimto pastato būklė kur kas blogesnė, kad jis kur kas labiau nugyventas nei iš pradžių atrodė.

Jau praktiška nuolatinis ir neaišku ar kada pasibaigsiantis iššūkis – nepakankamas paveldotvarkos finansavimas. Vis dar tenka aiškinti pastatų valdytojams ir savininkams, kodėl negalima vienu kartu imti ir padaryti visų darbų, rangovams – kodėl jie turi susimontuoti ir nuomoti brangiai kainuojančius pastolius, kai darbai dėl nepakankamo finansavimo objekte neretai tetrunka kelis mėnesius per metus. Kita problema – iš pastato valdytojų ar savininkų gaunamos projektinės dokumentacijos kokybė. Jei jie patys imasi iniciatyvos užsakyti tyrimus, parengti projektus – viskas labai gerai. Tačiau neretai nutinka taip, kad šias paslaugas objektų valdytojai ar savininkai įsigyja už mažiausią įmanomą kainą ir neturi tinkamos kvalifikacijos kokybei sukontroliuoti, kai ši dokumentacija rengiama. Todėl  pradėjus darbus paaiškėja, kad projektai blogai parengti – vėl viskas stoja, nes atsiranda papildomos administracinės procedūros, reikia taisyti klaidas, rengti naujus projektus, ieškoti didesnio finansavimo.

Nemenka kliūtimi tvarkant saugomas kultūros vertybes yra tas pats Viešųjų pirkimų įstatymas: rangovų ir tiekėjų kvalifikacijos vertinimas formalus, ir mes patys neturime teisės nusistatyti geriau ar blogiau dirbančių rangovų ar tiekėjų, nes taip pažeistume skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Mūsų objektai yra pakankamai maži, jų daug ir pagal bendras susumuojamas pirkimų vertes esame priversti vykdyti sudėtingas procedūras, kurios taikomos didelės vertės pirkimams. Tai sudėtinga, imlu laikui ir kaštams tiek kalbant apie mūsų darbuotojus, kurie turi šiuos darbus atlikti, tiek potencialiems konkursų dalyviams. Todėl nemaža rinkos dalyvių renkasi  privačius užsakymus, kuriems netaikomi viešieji pirkimai, juo labiau, kai mūsų darbų apimtys, o tuo pačiu ir mokami pinigai nėra labai dideli. Tačiau nepasiduodame, ieškome būdų ir išeičių šiai problemai spręsti. Jau paminėtos dinaminės pirkimo sistemos taikymas projektavimo darbams įsigyti leido ne tik sutaupyti administracinius ir laiko kaštus, tačiau ir efektyviau panaudoti skiriamas lėšas.

Turime ir administracinių, organizacinių sunkumų: esame įstaiga, Vilniuje dirbanti trijose skirtingose patalpose, kurios gerokai nutolusios vienos nuo kitų. Visos įstaigos perkėlimas į vieną bendrą erdvę pagerintų darbinę aplinką, komunikaciją, prisidėtų prie efektyvesnio kvalifikacijos kėlimo mokantis vieniems iš kitų. Taip pat nesame „jauna“ įstaiga, todėl artėja iššūkiai pasikviečiant jaunus specialistus į sulaukusių pensinio amžiaus kolegų vietas, juolab, kad pagal darbų pobūdį mūsų specialistai turi būti kvalifikuoti, turėti  tinkamos patirties.

Ir, žinoma, yra toks profesinis jaudulys, intuityvus naujų darbų laukimas pasikeitus kultūros ministrui ir jo komandai. Tačiau neabejojame, kad nepaisant visų čia paminėtų iššūkių, 2025-aisiais galėsime papasakoti tikrai ne apie vieną sutvarkytą, ateities kartoms išsaugotą svarbų Lietuvos istorijai pastatą, išugdytą ir savo turtu tinkamai besirūpinantį pilietį ar organizaciją. Čia ir matome mūsų darbų prasmę.

·       KIC direktorius Š. Šoblinskas. Martyno Ambrazo nuotr.

·       Keli iš pernai sutvarkytų objektų. KIC nuotr.

Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, Kultūros infrastruktūros centras