Šventinis laikotarpis – išbandymas namų saugumui: kokias rizikas gyventojai dažniausiai nuvertina?

1

Šventinis laikotarpis – išbandymas namų saugumui: kokias rizikas gyventojai dažniausiai nuvertina?

Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu pasikeitusi kasdienė rutina dažnai lemia didesnę riziką gyventojų turtui. Žmonės daugiau keliauja, ilgiau palieka namus be priežiūros, namuose dažniau renkasi svečiai, deginamos žvakės ar intensyviau naudojami kiti elektros prietaisai. Draudimo ekspertai pastebi, kad būtent šiuo metu padaugėja ne tik vagysčių, bet ir gaisrų, vandens užliejimų bei kitų nenumatytų incidentų.

Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas teigia, kad daugelis šių nelaimių kyla dėl paprastų, bet dažnai pamirštamų saugumo taisyklių.

„Šventiniu laikotarpiu žmonės linkę atsipalaiduoti ir atidėti kasdienius rūpesčius, tačiau būtent tada rizika patirti nuostolių išauga. Net trumpam palikti neprižiūrimi namai gali tapti vagysčių ar kitų nelaimių taikiniu“, – sako A. Dambrauskas ir įvardijas pagrindines rizikas, kurios dažniausiai pasitaiko šventiniu laikotarpiu.

Išaugusios rizikos šventiniu laikotarpiu

Vagystės ir įsilaužimai. Išvykus atostogauti ar lankyti artimųjų, būstai dažnai lieka tušti. Vagišiai tuo pasinaudoja, ypač jei langai palikti neuždengti, o vertingi daiktai – matomoje vietoje. Papildomą riziką didina ir socialiniuose tinkluose viešinamos išvykų ar šventinių vakarėlių nuotraukos įrodančios, kad nesate namuose.

Gaisrai. Šventiniu laikotarpiu daugiau naudojamos girliandos, žvakės, kuriami židiniai, naudojami papildomi šildytuvai. Netvarkinga elektros instaliacija ar paliktos degančios žvakės gali tapti gaisro priežastimi. Riziką didina ir natūralios eglutės, kurios išdžiūvusios tampa itin degios.

Užliejimai. Šaltuoju metų laiku padidėja rizika trūkti vandentiekio vamzdžiams, ypač esančioms nešildomose patalpose. Užšalę ar trūkę vamzdžiai gali sukelti didelę žalą ne tik savo, bet ir kaimynų būstui, ypač jei gedimas pastebimas pavėluotai.

Žala kaimynams. Šventiniai susibūrimai kartais baigiasi ir civilinės atsakomybės žalomis – užlieti kaimynų butai, nuo balkonų nukritę daiktai ar kiti netyčiniai incidentai gali pareikalauti papildomų išlaidų.

Kaip sumažinti galimus nuostolius?

Pasak A. Dambrausko, šventiniu laikotarpiu svarbiausia yra iš anksto pasirūpinti namų saugumu ir neskubėti palikti būsto jo neapžiūrėjus. Net ir nedideli, kasdieniai veiksmai gali padėti išvengti rimtų nuostolių. Prieš išvykstant reikėtų įsitikinti, kad patikimai užrakintos visos durys ir langai, įskaitant balkonų ar terasų, atjungti nenaudojami elektros prietaisai, ypač šildymo įranga, bei patikrinta, ar nėra vandens pratekėjimų. Jei yra galimybė, rekomenduojama užsukti ir vandens tiekimą, kad net ir nedidelis gedimas netaptų didelių nuostolių priežastimi. Taip pat svarbu pasitikrinti, ar veikia dūmų detektoriai ir apsaugos signalizacija.

Papildomą saugumą suteikia šiuolaikiniai technologiniai sprendimai – vaizdo stebėjimo kameros, judesio davikliai ar automatinis apšvietimo valdymas, padedantys sudaryti įspūdį, kad namuose yra žmonių, ir atgrasantys nuo galimų įsilaužimų. Taip pat pravartu susitarti su kaimynais, kad jie kartkartėmis užmestų akį į būstą.

Eksperto teigimu, prieš šventes verta peržiūrėti ir turimą būsto draudimą bei įsitikinti, kad draudimo suma atitinka realią turto vertę, o draudimo apsauga apima dažniausiai šiuo laikotarpiu pasitaikančias rizikas, įskaitant ir civilinę atsakomybę už žalą tretiesiems asmenims.

„Būsto draudimas nėra formalumas – tai sprendimas, leidžiantis šventes pasitikti ramiau ir išvengti didelių finansinių rūpesčių, jei nutiktų nenumatyta situacija“, – teigia A. Dambrauskas.

Pranešimą paskelbė: Gabrielė Valaitytė, UAB „Publicum”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
60 metų statant miestus: „YIT Lietuva“ kelias nuo Kauno mikrorajonų iki tarptautinės grupės

60 metų statant miestus: „YIT Lietuva“ kelias nuo Kauno mikrorajonų iki tarptautinės grupės

„YIT Lietuva“ šiemet mini 60 metų veiklos sukaktį. Per šį laiką bendrovė dirbo skirtingose ekonominėse sistemose, išgyveno rinkos pakilimus ir nuosmukius bei prisitaikė prie iš esmės pasikeitusio požiūrio į statybą – nuo kiekybės iki ilgalaikės vertės miestams ir jų gyventojams. „YIT Lietuva“ istorija prasidėjo 1966 metų sausį, kai Kaune buvo įkurtas Kauno namų statybos kombinatas. […]


Ką svarbu žinoti apie žemės servitutų nustatymą ir kompensavimą

Ką svarbu žinoti apie žemės servitutų nustatymą ir kompensavimą

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) dažnai gauna klausimų dėl žemės servitutų nustatymo ir atlyginimo sklypo savininkui už nustatytą servitutą. Servitutas – tai teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu (pavyzdžiui, sklypu ar keliu) tam tikru nustatytu būdu. Tai daroma tam, kad kitas nekilnojamasis turtas galėtų būti patogiai ir tinkamai naudojamas, pavyzdžiui, kad būtų galima privažiuoti prie […]


Asmeniniai padelio kortai, hamakai ir valtys: architektai kuria erdves, gamtos išsiilgusiems miestiečiams

Asmeniniai padelio kortai, hamakai ir valtys: architektai kuria erdves, gamtos išsiilgusiems miestiečiams

Šiuolaikinis miestas yra ne tik galimybių, bet ir vidinės įtampos erdvė. Nuolatinis skubėjimas, informacijos perteklius ir augantis vienišumo jausmas keičia gyvenimo būdą ir žmonių lūkesčius aplinkai, kurioje jie gyvena. Šios psichologinės visuomenės tendencijos vis ryškiau atsispindi architektūroje – ypač projektuojant gyvenamuosius kvartalus. Architektūra – visuomenės atspindys Šių dienų miestiečių gyvenimas yra įtemptas, perkrautas rūpesčiais ir […]


5 dažniausios finansinės klaidos perkant pirmąjį būstą: kaip jų išvengti

5 dažniausios finansinės klaidos perkant pirmąjį būstą: kaip jų išvengti

Ekspertai prognozuoja, kad šiemet, sumažinus pradinio įnašo reikalavimą pirmajam būstui iki 10 proc., didesnė dalis gyventojų turės galimybę įsigyti būstą. Nuosavi namai daugeliui yra vienas iš svarbiausių tikslų, tačiau sprendimas juos įsigyti neretai priimamas pernelyg optimistiškai. Sutelkę dėmesį į pradinio įnašo sukaupimą ir kitus reikalavimus būsto paskolai gauti, gyventojai dažnai pamiršta ilgalaikį įsipareigojimų poveikį kasdieniam […]


Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų

Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos 2026–2029 m. Klimato kaitos programos investicijų planui, kuriame 552 mln. eurų bus skirta klimato kaitos švelninimo priemonėms finansuoti. „Šis planas yra dar vienas svarbus žingsnis mums visiems kuriant švaresnę ir tvaresnę Lietuvą, – sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. – Paprasčiau tariant, šios investicijos padės daugeliui gyventi šilčiau ir pigiau, o […]


„Addere“ Raseiniuose įsigijo istorinį vienuolyno pastatą: čia planuojama teikti ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugas

„Addere“ Raseiniuose įsigijo istorinį vienuolyno pastatą: čia planuojama teikti ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugas

UAB „Addere“, valdanti slaugos ligoninių tinklą „Addere Care“, plečia savo veiklą – Raseiniuose įmonė įsigijo buvusio Domininkonų vienuolyno pastatą, esantį greta bažnyčios. Nekilnojamąjį turtą įsigijo „Addere“ valdoma bendrovė „Raseinių vienuolynas“. Pastato restauraciją planuojama pradėti artimiausiu metu. Jame ketinama įkurti ilgalaikės stacionarios sveikatos priežiūros paslaugų centrą bei dienos centrą. Pastarojo veikla bus orientuota į geriatrijos arba […]