Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė remontuojama jau septintus metus

Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė remontuojama jau septintus metus

2014 metais atvykusius paveldotvarkos specialistus Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė pasitiko apsilaupiusiais fasadais, pažeistu sienų  tinku ir kupolų skarda, išdaužytais viršutinių aukštų langų stiklais. Nepaisant tokios situacijos, šventovė buvo pilnai naudojama, joje vyko pamaldos. Dabar cerkvė vėl atgavusi savo ankstesnes  spalvas, iš tolo švyti atnaujintais fasadais ir bokštais.

„Gera matyti tokią atsinaujinusią cerkvę, kurioje ir stačiatikių bendruomenei bus maloniau melstis, ir gražiau turistams užsukti“, – sako Jonas Volodko, Kultūros infrastruktūros centro (KIC) techninės priežiūros projekto vadovas.  

Pastatyta pagal tą patį projektą kaip ir Dievo Motinos Ženklo iš dangaus cerkvė Žvėryne

Žvelgdami į nuotraukas turbūt pagalvosite, kad šią cerkvę tarsi jau esate matę. Ir tai gali būti panašu į tiesą, net jei nesilankėte Švenčionyse: ji pastatyta pagal tą patį tipinį projektą, tik naudojant kitus fasadų ir interjero puošybos elementus bei apdailos medžiagas kaip ir 1899-1909 metais Vilniuje, Žvėryne iškilusi Dievo Motinos Ženklo iš dangaus cerkvė.

Švenčionių stačiatikių parapija įsteigta 1842 metais. Nauja mūrinė šventovė buvo pastatyta 1898 metais caro valdžios ir parapijiečių lėšomis pagal architekto Michailo Prozorovo projektą. Statybomis rūpinosi šventikas Ivanas Kuznecovas, kurio memorialinė lenta yra cerkvės šiaurės vakarų fasado sienoje.

1913 metais buvo planuota cerkvę remontuoti, nes stogas jau buvo drėgmės pakenktas, karnizų tinkas nubyrėjęs, tačiau dėl Pirmojo pasaulinio karo šiuos planus teko atidėti. Jie prisiminti 1928 metais, kai buvo atliktas kapitalinis remontas: pakeistos medinės kupolo jungtys, pataisytas cinkuota skarda dengtas cerkvės ir varpinės stogas.

1948 metais buvo nuspręsta cerkvę uždaryti, tačiau taip nenutiko, ji ir toliau tarnavo tikintiesiems.

Pastoliai – neatskiriama cerkvės įvaizdžio dalis

Pasak J. Volodko, prieš pradedant darbus cerkvės būklę buvo galima apibūdinti kaip blogą. Buvo pažeista stogo danga, tad pro ją besiskverbiantis vanduo pakenkė sienų, kupolų tinką, ant jo įsikūrė biologinių pažeidėjų kolonijos. Atskiri tinko plotai buvo suardyti išsiskiriančių druskų. Vietomis net buvo pažeistas sienų plytų bei cokolio akmenų mūras.

Vidaus ir fasadų dekoro pakenkimai taip pat buvo dideli, tik, laimė, visi kartotiniai elementai išlikę. Langų būklė irgi buvo bloga arba patenkinama, dalyje viršutinių langų nelikę stiklų, tad pro atviras angas į vidų patekę paukščiai teršė sienas, grindis bei kitus interjero elementus. Pažeidimų sąrašą galima tęsti ir tęsti – 2014 metais tyrimus atlikę tuometinės VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistai jų surašė keliolika lapų. Įvertinus cerkvės būklę buvo parengtas tvarkybos darbų: restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbų projektas. Darbus atlieka UAB „Kaminta“ ir MB „Virmalda“.       

„Buvo suremontuotos ir restauruotos puvinio pažeistos stogo medinės konstrukcijos, pakeista  susidėvėjusi ir kiaura skardos stogų danga ir kritulių nuvedimo sistema, restauruoti metaliniai stogo kryžiai. Buvo  sutvarkyti trečio ir antro aukšto fasadai, pakeisti langai, atlikti kiti darbai. Cerkvės stogas ir fasadai beveik sutvarkyti, šiais metais planuojama imtis darbų statinio viduje“, – pasakojo apie darbus J. Volodko.

2021 metais bus  restauruotos trečio ir antro aukšto vidaus patalpų sienos, pabaigtos įrengti apšvietimo, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos sistemos.

Daugeliui gali kilti klausimas – kodėl ši cerkvė taip ilgai remontuojama, ar negalima buvo daug seniau padaryti visų darbų? Pagrindinė problema yra bendras Paveldotvarkos programos finansavimas, kai trūksta lėšų greitai sutvarkyti pradėtus, ypač didesnės apimties objektus. KIC direktorius Šarūnas Šoblinskas  atkreipia dėmesį ir į kitus su tuo susijusius aspektus – ilgai atliekami darbai pabrangsta dėl kylančių kainų, vykdant darbus mažomis apimtimis kainą didina ir statybvietės išlaikymo, logistikos kaštai. O tai, savaime suprantama, tvarkybos darbus sulėtina dar labiau.

Pastoliai jau tampa neatskiriama Švenčionių Švč. Trejybės cerkvės įvaizdžio dalimi. Bet turbūt svarbiausia – kad darbai juda į priekį ir cerkvė bus išsaugota ateičiai.

KIC nuotraukos: Švenčionių Švč. Trejybės cerkvės pokytis 2014 – 2020 metais.

Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, Vaida Samuolytė

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Kanalizacijos avarijos – dažna ir itin nemaloni avarija daugiabučiuose namuose: net 50 proc. visų daugiabučiuose kylančių avarijų yra susijusios su nuotėkų vamzdynais. Kodėl šios avarijos kyla ir kaip jų išvengti pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ regiono vadovas Deividas Karalius. Pusė visų avarijų daugiabučiuose kyla dėl užkimštos kanalizacijos Pasak „Civinity Namai“ atstovo, apie […]


Prestižinių vilų kompleksui Marbeljoje „Evernord“ fondas pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų

Prestižinių vilų kompleksui Marbeljoje „Evernord“ fondas pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų

„Evernord Asset Management“ įsteigtas fondas „Evernord Marbella Property Fund I“ pirmuoju lėšų pritraukimo etapu projektui Ispanijos kurortiniame Marbeljos regione pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų. Pirmuoju etapu pritrauktos lėšos bus skirtos 1,16 ha ploto sklypui prestižiniame Marbeljos Cascada Camojan rajone įsigyti. Projekto metu sklypą ketinama padalinti į 6 mažesnius sklypus, kuriuose bus projektuojamos maždaug 1000 […]


KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?

KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?

Šiais metais grįžtančius į paskaitas studentus, ar visiškai naują gyvenimo etapą Kaune pradedančius pirmakursius Kauno technologijos universitetas (KTU) pasitiks pasikeitęs. Šiemet užbaigta Studentų gatvės rekonstrukcija, taip pat šiuo metu daug dėmesio skiriama bendrabučių atnaujinimui, pastatų modernizavimui ir saulės elektrinių įrengimui. Be to, atnaujintose erdvėse studentai galės rinktis iš daugybės laisvalaikio praleidimo galimybių – sporto, meno, […]


S. Gentvilas: Žmonės turėtų lengviau įpirkti būstą

S. Gentvilas: Žmonės turėtų lengviau įpirkti būstą

Aplinkos ministerija ieško būdų, kad būstas gyventojams būtų lengviau įperkamas, socialinį būstą būtų galima gauti paprasčiau, efektyviau vyktų namų atnaujinimas. Apie tai aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo pirmadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos būsto forumas 2024“. „Artimiausiu metu bus sukurti aiškiai apibrėžti pastatų priežiūros standartai, kurie užtikrins, kad visi pastatai atitiktų esminius techninius ir saugos reikalavimus. Tai […]


„Citus“ plečia geografiją: pirmasis žingsnis pajūryje – įspūdingos „Nidos bangos by CITUS“

„Citus“ plečia geografiją: pirmasis žingsnis pajūryje – įspūdingos „Nidos bangos by CITUS“

Nida – išskirtinis ir nepakartojamas Lietuvos kampelis, turintis milžinišką trauką daugumai lietuvių (ir ne tik). Nepakartojama, pasauliniu mastu vertinama gamtos oazė ir meniška aura, daugybę dešimtmečių traukianti skirtingų epochų intelektualus, kūrybiškas sielas ir ramybės išsiilgusias asmenybes, sukūrė šiam, tarp dviejų vandenų įsikūrusiam miesteliui sakralią aurą. Bet koks pokytis tokioje vietoje privalo būti labai atidus ir […]


Komercinio nekilnojamo turto krizė jau pasiekia ir Lietuvą?

Komercinio nekilnojamo turto krizė jau pasiekia ir Lietuvą?

JAV jau kurį laiką kalbama apie komercinio NT krizę – poreikis biurams, milžiniškiems prekybos centrams ar gamykloms nustojo augti, o paimtas paskolas vystytojai grąžinti turi. Nerimaujama, kad ši tendencija jau pasiekia ir Europą. Vokietijoje komercinio NT kainos pirmąjį 2024 metų ketvirtį krito net 9,6 proc., o per paskutinį 2023-iųjų ketvirtį šis kritimas siekė net 12,1 […]