Po COVID-19 gyventojams vėl pradėjus domėtis būsto kreditavimu, „Luminor” bankas primena, kokios yra pagrindinės sąlygos siekiant gauti kreditą būstui įsigyti. Svarbiausi kriterijai siekiantiems gauti kreditą yra pajamų lygis ir atsakinga skolinimosi istorija, o vienkartiniai greitieji kreditai ar kliento išlaidos loterijos bilietams įtakos banko sprendimui dėl kreditavimo suteikimo nedaro.
Kreipimasis dėl būsto kredito – ką bankas nori žinoti apie klientą?
Kliento gebėjimas gerai tvarkytis su pasiimtu kreditu yra naudingas ir bankui, ir pačiam klientui. Todėl, prieš suteikiant kreditą, bankas turi išsiaiškinti kliento galimybes jį grąžinti, tik tada bus galima suteikti finansavimą geriausiomis sąlygomis. „Luminor“ banko Klientų konsultavimo centrų vadovė Baltijos šalims Giedrė Blazgienė kalba apie tai, kokia informacija yra svarbi bankui ir kaip vertinamas kliento kreditingumas.
Kokie duomenys yra svarbūs bankui?
Bankui svarbiausia informacija yra kliento pajamos, išlaidos, finansiniai įsipareigojimai ir ankstesnių mokėjimų istorija. Kad procesas būtų paprastesnis, bankas, asmeniui pateikus paraišką kreditui gauti, gauna dalį informacijos iš registrų. Taip pat bankas paprastai nori žinoti ir asmens šeiminę padėtį, išlaikytinių skaičių, išsilavinimą ir darbo santykius.
Tvarumas yra svarbus kriterijus vertinant kliento pajamas, o tai reiškia, kad bankas atidžiai vertina pajamų šaltinio stabilumą. Bankui svarbu, kad klientas gerai tvarkytųsi su paimtais kreditais, taip pat vertinamas kliento darbo pobūdis ir tai, kaip lengva ar sudėtinga rasti darbą šioje srityje. Bankui taip pat reikia informacijos apie kliento darbo sutartį ir darbo stažą.
Norint suskaičiuoti kredito sumą klientui, svarbu, kad žmogus paraiškoje nurodytų visus oficialius pajamų šaltinius. Tai apima, pavyzdžiui, tėvystės pašalpą, nuomos pajamas ir dividendus. Jei klientas gauna pajamų iš jo valdomos įmonės, bankas taip pat gali paprašyti papildomos informacijos apie įmonę.
Taip pat bankas atsižvelgia ir į turimą kliento turtą ir neviršydamas teisės aktais nustatytų reikalavimų, kokią dalį įsigyjamo turto kredito gavėjas turėtų apmokėti nuosavomis lėšomis, bankas gali padidinti savo finansuojamą dalį, jei yra įkeičiamas papildomas turtas.
Kur bankas gali gauti informacijos apie asmens finansinę elgseną?
Tais atvejais kai kliento pajamos nėra prieinamos oficialiuose registruose, bankas atlieka tvarių pajamų vertinimą vadovaudamasis kliento sąskaitos išrašu bei kitais pajamas pagrindžiančiais dokumentais. Tada yra vertinama, kiek klientui lieka lėšų po to, kai jis įvykdo visus prisiimtus įsipareigojimus. Sąskaitos išrašas taip pat atskleidžia ir galimus mokėjimo sunkumus bei parodo rizikos lygį, tokiu atveju bankas gali paprašyti sąskaitos išrašo už ilgesnį periodą.
Kredito mokėjimui klientas gali išleisti iki 40 procentų pajamų per mėnesį, todėl svarbu, kad žmogus turėtų santaupų, kurias galėtų naudoti, jeigu pakliūtų į sunkesnes situacijas. Bankas teikia klientams informaciją apie santaupų svarbą prieš jam pasiimant kreditą, kad žmogus deramai apsvarstytų bet kokią riziką. Tokiu būdu galima užtikrinti, kad klientas nepateks į bėdą net ir pasikeitus ekonominei situacijai, pakilus palūkanoms ar žmogui praradus darbą.
Informacijos tikslumas patvirtinamas oficialiais registrais
Visa surinkta informacija apie klientą turi būti patvirtinta, o vienas iš būdų tai padaryti yra patikrinti naudojant įvairius registrus. Norint įrodyti pajamas, iš Mokesčių inspekcijos dažnai prašoma pažymos, kuria remiantis galima patvirtinti pajamų dydį. Finansinė drausmė tikrinama remiantis kreditų biuro duomenimis, kurie nurodo ankstesnes kliento skolas ir jų apmokėjimą.
Bankas nesidomi pirkiniais ir kita asmenine informacija
Plačiai paplitęs mitas, kad bankas vertins, jei kliento sąskaitos išraše matysis apsilankymas kazino, loterijos bilietų pirkimas ar didelė baro sąskaita naktiniame klube, tačiau iš tikrųjų bankas pastebi tik kraštutinius elgesio modelius. Bankas nėra kontrolės įstaiga, o asmeniniai pirkimai bankui paprastai nėra įdomūs. Tačiau bankas gali užduoti klientui papildomus klausimus, jei sąskaitos išraše matosi neigiamo elgesio apraiškų, pavyzdžiui, reguliarūs apsilankymai kazino ir didelės išlaidos lošimams, nes tai gali reikšti aplaidų finansinį elgesį.
Kitas pavojaus ženklas yra pasikartojantys greitieji kreditai, kurie dažnai imami esamiems įsiskolinimams padengti. Bankas gali paprašyti kliento paaiškinimo, kodėl paimtas greitasis kreditas, tačiau bankas supranta, kad kai kuriais atvejais toks kreditas žmogui galėjo būti geriausias įmanomas sprendimas. Vienkartinis ir tvarkingai mokamas greitasis kreditas neturi neigiamos įtakos kliento kreditingumui. Tačiau dažnai imami greitieji kreditai ar buvusios skolos rodo, kad klientas gali nesugebėti mokėti naujos paskolos.
Klientų elgesys leidžia susidaryti vaizdą apie situaciją paskolų rinkoje
Siekdamas suteikti klientams geriausius įmanomus patarimus, bankas taip pat turi žinoti apie dabartinę klientų finansinę būklę ir ateities perspektyvas. Todėl yra įvertinamas ir kontekstas – vartotojų pasitikėjimo rodikliai, ekonominė situacija šalyje ir ūkio augimo perspektyvos.
Siekdamas įvertinti situaciją ir prognozuoti klientų elgseną, bankas remiasi centrinio banko, kitų finansų institucijų, Europos centrinio banko informacija. Remiantis statistika, galima sudaryti įvairius modelius ir įvertinti tuos klientus, kurie turi ar gali turėti problemų dėl kreditų. Kuo išsamesni, konkretesni kreditingumo vertinimo kriterijai, tuo mažesnė rizika skolinant tiek klientui, tiek bankui.
Apie „Luminor“:
„Luminor“ yra trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje, 2020 m. kovo 31 dieną turėjęs 16 % indėlių ir 18 % paskolų rinkos dalis. 2500 „Luminor“ darbuotojų aptarnauja 900 000 klientų. 1 lygio kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas yra 20,5 %, o akcininkų kapitalas sudaro 1,6 mlrd. Eur.
Daugiau informacijos:
Indrė Baltrušaitienė
„Luminor“ komunikacijos vadovė
Tel.: +370 676 45334
El. p.: indre.baltrusaitiene@luminorgroup.com
Pranešimą paskelbė: Skaistė Barauskienė, UAB „Publicum”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]