Stoties rajonai keičiasi visoje Europoje: kas laukia Vilniaus?

1

Stoties rajonai keičiasi visoje Europoje: kas laukia Vilniaus?

Daugybė valstybių sostinių ir didžiųjų miestų išgyvena neeilines transformacijas – geležinkelių ir autobusų stočių rajonai iš pilkų, pramoninių, kartais net apleistų miesto teritorijų virsta prestižiniais kvartalais. Į šiuos dažnai itin netoli istorinio miesto centro esančius rajonus atsikelia vis daugiau jaunų šeimų, o jų poreikius užtikrina socialinė infrastruktūra. Pasaulinės tendencijos, panašu, neaplenks ir Lietuvos, o Vilniaus stoties rajonas taip pat artėja link tokios transformacijos.

Prieš daugiau nei šimtmetį, kai visą Europą sujungė geležinkelių tinklas, stotis buvo kur kas daugiau nei vieta, kur įlipama ir išlipama iš traukinio. Į jas žiūrėta kaip į grandiozinius projektus, kurie gali tapti rajono simboliu ir akį traukiančiais vartais į miestą. Aplink kūrėsi kompanijos ir parduotuvės, siekiančios išnaudoti susisiekimą ir gyventojų bei miesto svečių srautus.

Šiais laikais tokia vizija atgyja naujomis spalvomis, o grandiozinių projektų ir sėkmės istorijų pavyzdžių nereikia ieškoti itin toli.

Nuo Prahos iki Oslo

Prahoje šiuo metu vystomas garsios architektūros kompanijos „Zaha Hadid Architects“ suprojektuotos teritorijos atnaujinimo projektas, kai šalia pagrindinės miesto geležinkelio stoties turėtų iškilti 100 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatai, sujungiantys biurus, mažmeninę prekybą ir viešąsias erdves. Projektą visiškai užbaigti planuojama iki 2025 metų.

Vos per kilometrą nuo centrinės Čekijos sostinės aikštės nutolęs projektas turėtų apimti ir autobusų stotį bei tapti šio transporto mazgo ašimi. Kartu planuojama atidaryti geležinkelio liniją į oro uostą. Iš viso projektui ketinama išleisti beveik 400 mln. eurų. Galimybė visai šalia senamiesčio plėtoti tokio masto kvartalą leidžia stoties teritorijoje esanti nenaudojama žemė bei geležinkelio sandėlių. Be to, biurus įrengti planuojama ir virš bėgių.

Kur kas didesnis projektas nei Prahoje vykdomas šalia pagrindinės Oslo geležinkelių stoties. Šioje teritorijoje anksčiau buvo ir jūrų uostas, tačiau dėl nebeatitikimo dabartiniams laivybos standartams jis buvo iškeltas į miesto pakraštį. Tad centrinėje Norvegijos sostinės dalyje liko didžiuliai nebenaudojami žemės plotai. Teritorijos atgimimo ženklu tapo dar 2008 metais duris atvėręs garsusis Nacionalinis operos ir baleto teatras, o šalia jo turėtų iškilti net 9 tūkst. butų ir daugybė biurų, kurie taps darbo vieta maždaug 45 tūkst. žmonių. Šios teritorijos išskirtinumu bus ir tai, kad nei vienas pastatas nebus panašus į šalia esantį, o naujų namų gausa bent iš dalies padės itin sparčiai besiplečiančiam miestui patenkinti žmonių apgyvendinimo poreikius.

Sėkmingų stoties teritorijos integracijos į kokybišką sostinės gyvenimą pavyzdžių Skandinavijoje yra ir daugiau. Štai Helsinkyje visai šalia miesto širdies esančios geležinkelių stoties sandėliai buvo nugriauti atlaisvinant vietą ne tik koncertų salei, bet ir biurų pastatams.

Atsinaujina ir Vilnius

Vilniaus stoties rajonas taip pat atsinaujina – plėtojami nauji gyvenamieji kvartalai, o taip pat planuojama pastatyti daugiafunkcį centrą pačioje stoties teritorijoje.

Dar prieš metus „Lietuvos geležinkeliai“ ir miesto administracija pristatė idėją paversti 20 hektarų teritoriją tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių daugiafunkciu verslo ir mobilumo centru, kuriame atsiras vietos biurams, prekybos ir paslaugų teikėjams. Čia turėtų persikelti ir pačių „Lietuvos geležinkelių“ centrinė būstinė.

„Jau kurį laiką vyksta stoties rajono atgimimas, šioje miesto dalyje atsiranda vis daugiau naujų maitinimo įstaigų, plečiasi paslaugų sektorius. Naujų kavinių, barų, parduotuvių klientai yra ne tik atvykėliai iš svetur, bet ir miesto gyventojai, kurie nebeapsiriboja senamiesčiu“, – teigia Arvydas Avulis, nekilnojamojo turto plėtros UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Bendrovė stoties kvartalo ir senamiesčio sandūroje plėtoja „Renesanso“ projektą, kuris turėtų tapti viso rajono atgimimo dalimi. Iki 2020 metų čia ketinama pastatyti septynis unikalius mažaaukštės statybos namus, kuriuose bus įrengti 145 butai ir 4 komercinės patalpos.

Gyventojų patogumui bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, veiks kavinė, vaikų žaidimų aikštelė. Aplinkiniame rajone kuriasi socialinė infrastruktūra – kitoje gatvės pusėje yra vaikų darželis, veikia jaunatviški barai, kavinės.

Pranešimą paskelbė: Matas Noreika, UAB „Gravitas Partners“

Rekomenduojame

D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?

D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?

Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai. Vis dėlto, situacija Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriuje visiškai kitokia – net ir sudėtingomis aplinkybėmis […]

LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ

LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ

„MG Baltic Investment“ ir „Extera Baltic“ galės vykdyti koncentraciją investuojant į bendrovę „Trečioji kregždė“ ir kartu su esamais akcininkais „Gamaekspresas“ ir „3K investicija“ įgyti bendrąją pastarosios kontrolę. Leidimą vykdyti šią koncentraciją davė Konkurencijos taryba. Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2020 m. balandžio 22 d. Sandorį planuojama įgyvendinti investuojant į įmonę „Trečioji kregždė“ ir įgyjant po 24,75 […]

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui pradėti skaitmeninti šalies statybos sektorių

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui pradėti skaitmeninti šalies statybos sektorių

Šiandien Vyriausybė Aplinkos ministerijos siūlymu priėmė itin svarbų statybos sektoriaus ateičiai sprendimą, atveriantį kelią jam skaitmeninti. Nustatyta prievolė nuo kitų metų viešųjų statinių statybai pradėti palaipsniui taikyti informacinį modeliavimą, kuris pasaulyje žinomas santrumpa BIM (Building Information Modelling).  „Statybos sektoriaus skaitmeninimas svariai prisidės prie šalies ekonominės pažangos ir didesnio konkurencingumo, – sako aplinkos viceministras Marius Narmontas. […]

STATYBŲ INDUSTRIJOS ATEITIS – BEKONTAKTIS REMONTAS.

STATYBŲ INDUSTRIJOS ATEITIS – BEKONTAKTIS REMONTAS.

Pranešimas spaudai 2020.05.20 Karantinui perdėliojus žmonių prioritetus būdų prisitaikyti prie pasikeitusių klientų įpročių ieško ne tik prekybos sektoriai, tačiau ir statybinių darbų rangovai. Remonto ar įrengimo procese dalyvauja ypatingai daug žmonių – pradedant užsakovu, baigiant dizaineriais, darbų vadovais, meistrais. Kontaktuoti reikia daug, vienu metu objekte dirba po kelis žmones. Vis dėlto,  kompleksiniai remonto darbai jau […]