Stoties rajonai keičiasi visoje Europoje: kas laukia Vilniaus?

1

Stoties rajonai keičiasi visoje Europoje: kas laukia Vilniaus?

Daugybė valstybių sostinių ir didžiųjų miestų išgyvena neeilines transformacijas – geležinkelių ir autobusų stočių rajonai iš pilkų, pramoninių, kartais net apleistų miesto teritorijų virsta prestižiniais kvartalais. Į šiuos dažnai itin netoli istorinio miesto centro esančius rajonus atsikelia vis daugiau jaunų šeimų, o jų poreikius užtikrina socialinė infrastruktūra. Pasaulinės tendencijos, panašu, neaplenks ir Lietuvos, o Vilniaus stoties rajonas taip pat artėja link tokios transformacijos.

Prieš daugiau nei šimtmetį, kai visą Europą sujungė geležinkelių tinklas, stotis buvo kur kas daugiau nei vieta, kur įlipama ir išlipama iš traukinio. Į jas žiūrėta kaip į grandiozinius projektus, kurie gali tapti rajono simboliu ir akį traukiančiais vartais į miestą. Aplink kūrėsi kompanijos ir parduotuvės, siekiančios išnaudoti susisiekimą ir gyventojų bei miesto svečių srautus.

Šiais laikais tokia vizija atgyja naujomis spalvomis, o grandiozinių projektų ir sėkmės istorijų pavyzdžių nereikia ieškoti itin toli.

Nuo Prahos iki Oslo

Prahoje šiuo metu vystomas garsios architektūros kompanijos „Zaha Hadid Architects“ suprojektuotos teritorijos atnaujinimo projektas, kai šalia pagrindinės miesto geležinkelio stoties turėtų iškilti 100 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatai, sujungiantys biurus, mažmeninę prekybą ir viešąsias erdves. Projektą visiškai užbaigti planuojama iki 2025 metų.

Vos per kilometrą nuo centrinės Čekijos sostinės aikštės nutolęs projektas turėtų apimti ir autobusų stotį bei tapti šio transporto mazgo ašimi. Kartu planuojama atidaryti geležinkelio liniją į oro uostą. Iš viso projektui ketinama išleisti beveik 400 mln. eurų. Galimybė visai šalia senamiesčio plėtoti tokio masto kvartalą leidžia stoties teritorijoje esanti nenaudojama žemė bei geležinkelio sandėlių. Be to, biurus įrengti planuojama ir virš bėgių.

Kur kas didesnis projektas nei Prahoje vykdomas šalia pagrindinės Oslo geležinkelių stoties. Šioje teritorijoje anksčiau buvo ir jūrų uostas, tačiau dėl nebeatitikimo dabartiniams laivybos standartams jis buvo iškeltas į miesto pakraštį. Tad centrinėje Norvegijos sostinės dalyje liko didžiuliai nebenaudojami žemės plotai. Teritorijos atgimimo ženklu tapo dar 2008 metais duris atvėręs garsusis Nacionalinis operos ir baleto teatras, o šalia jo turėtų iškilti net 9 tūkst. butų ir daugybė biurų, kurie taps darbo vieta maždaug 45 tūkst. žmonių. Šios teritorijos išskirtinumu bus ir tai, kad nei vienas pastatas nebus panašus į šalia esantį, o naujų namų gausa bent iš dalies padės itin sparčiai besiplečiančiam miestui patenkinti žmonių apgyvendinimo poreikius.

Sėkmingų stoties teritorijos integracijos į kokybišką sostinės gyvenimą pavyzdžių Skandinavijoje yra ir daugiau. Štai Helsinkyje visai šalia miesto širdies esančios geležinkelių stoties sandėliai buvo nugriauti atlaisvinant vietą ne tik koncertų salei, bet ir biurų pastatams.

Atsinaujina ir Vilnius

Vilniaus stoties rajonas taip pat atsinaujina – plėtojami nauji gyvenamieji kvartalai, o taip pat planuojama pastatyti daugiafunkcį centrą pačioje stoties teritorijoje.

Dar prieš metus „Lietuvos geležinkeliai“ ir miesto administracija pristatė idėją paversti 20 hektarų teritoriją tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių daugiafunkciu verslo ir mobilumo centru, kuriame atsiras vietos biurams, prekybos ir paslaugų teikėjams. Čia turėtų persikelti ir pačių „Lietuvos geležinkelių“ centrinė būstinė.

„Jau kurį laiką vyksta stoties rajono atgimimas, šioje miesto dalyje atsiranda vis daugiau naujų maitinimo įstaigų, plečiasi paslaugų sektorius. Naujų kavinių, barų, parduotuvių klientai yra ne tik atvykėliai iš svetur, bet ir miesto gyventojai, kurie nebeapsiriboja senamiesčiu“, – teigia Arvydas Avulis, nekilnojamojo turto plėtros UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Bendrovė stoties kvartalo ir senamiesčio sandūroje plėtoja „Renesanso“ projektą, kuris turėtų tapti viso rajono atgimimo dalimi. Iki 2020 metų čia ketinama pastatyti septynis unikalius mažaaukštės statybos namus, kuriuose bus įrengti 145 butai ir 4 komercinės patalpos.

Gyventojų patogumui bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, veiks kavinė, vaikų žaidimų aikštelė. Aplinkiniame rajone kuriasi socialinė infrastruktūra – kitoje gatvės pusėje yra vaikų darželis, veikia jaunatviški barai, kavinės.

Pranešimą paskelbė: Matas Noreika, UAB „Gravitas Partners“

Šiauliuose iškils didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras

2020 m. pradžioje Tarptautiniame Šiaulių oro uoste bus pradėtas statyti didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras (angl. MRO) – „Aviatic MRO“, kurio plotas užims 23 tūkst. kv. metrų. Investicijos į projektą sieks iki 20 mln. eurų. Bendrovė teiks techninės priežiūros paslaugas „Airbus A320“, „Boeing 737 Classic“ ir „Boeing 737 Next Generation“ orlaivių tipams, […]

  Straipsniai »
„Citus“ planuoja būsto projektą Šnipiškėse

„Citus“ planuoja būsto projektą Šnipiškėse

Išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui vystymo įmonė „Citus“ viename perspektyviausių Vilniaus mikrorajonų, Šnipiškėse, tarp Linkmenų ir Utenos gatvių gyvenamųjų namų projektą. Sklype planuojami du A+ energinio efektyvumo klasės daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose bus pasiūlyta apie 100-120 butų – viso daugiau nei 5 000 m2 gyvenamojo ploto. Projektuojami 5-6 aukštų namai su komercinėmis patalpomis pirmajame […]

  Straipsniai »

Mažoji renovacija: pratęsiamas paraiškų teikimo terminas

Aplinkos ministro įsakymu pratęsiamas terminas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui – jos bus priimamos iki 2020 m. liepos 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta lėšų suma (5 mln. eurų). Kvietime buvo skelbta, kad paraiškas galima teikti nuo š. m. lapkričio 21 d. iki š. […]

  Straipsniai »

Seimas pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms

  Seimas pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-4078(2), kuriomis fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomas neapmokestinamasis dydis sumažintas nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), […]

  Straipsniai »