Statybų sektoriuje – daugiau nei pusė visų išmokėtų kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą

Statybų sektoriuje – daugiau nei pusė visų išmokėtų kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą

2021 m. gegužės 24 d., Vilnius. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) duomenimis įmonės darbuotojams išmoka vis daugiau kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą. Tokia tendencija ypač stebima statybų sektoriuje.

2020 metais Lietuvoje registruotos beveik 5 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą apie 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo beveik 134,8 mln. eurų kompensacijų. Vien statybų sektoriuje pernai apie 1,9 tūkst. įmonių beveik 43 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 71,6 mln. eurų kompensacijų ir tai sudarė apie 53 proc. visų įmonių išmokėtų kompensacijų. Palyginimui, 2019 metais Lietuvoje registruotos beveik 3,8 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą 85,5 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 112,3 mln. eurų kompensacijų, o statybų sektoriuje per minėtą laikotarpį beveik 1,7 tūkst. įmonių apie 41,3 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 59 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad statybų sektoriuje per penkerius metus įmonių kompensacijos darbuotojams už kilnojamo pobūdžio ar darbą lauko sąlygomis išaugo 3,25 karto, t. y. nuo 22 mln. eurų 2016 metais iki 71,6 mln. eurų 2020 metais.

„Statybų sektorius VMI yra vertinamas kaip rizikingas ir jam yra skiriamas ypatingas mokesčių administratoriaus dėmesys. Pernai, lyginant su 2019 m., kontroliuotose statybų įmonėse PVM prievolė augo 35 proc., o sumokėtų mokesčių suma didėjo 7 proc. Vis dėlto, deklaruota GPM prievolė augo neženkliai, tik 0,18 proc., o tam įtakos galimai turėjo ne tik pandemija, bet ir didėjantis neapmokestinamų kompensacijų išmokėjimas darbuotojams,“ – sako VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė.

Kontrolės veiksmų metu mokesčių administratorius vis dažniau nustato atvejų, kai įmonės kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio ir darbą lauko sąlygomis moka kaip dalį darbo užmokesčio, neatsižvelgdamos į darbuotojų darbo funkcijas ir vietą. Tokios išmokos mokamos net ir biuro darbuotojams, pavyzdžiui, personalo vadovėms, buhalterėms, sekretorėms, valytojoms. Tokiu būdu įmonės galimai vengia apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir įmokas „Sodrai“.

„Pagal darbo kodeksą kompensacijos paskirtis yra atlyginti darbuotojo patirtas padidėjusias išlaidas, susidariusias ne nuo darbuotojo valios priklausančių priežasčių, vykdant jam priskirtas darbines funkcijas ir uždavinius. Atvejai, kai kompensacijos mokamos vietoj atlyginimo, neatsižvelgiant į darbuotojų darbo pobūdį, neatitinka kompensacijų tikslo ir galimai susiję su siekiu išvengti mokesčių mokėjimo“- sako Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Šarūnas Orlavičius, pažymėdamas, kad dėl to nukenčia darbuotojai, mat kompensacijomis išmokama suma nelaikoma draudžiamomis pajamomis – nesikaupia darbo stažas senatvės pensijai gauti, susirgus mokama mažesnė darbo išmoka, atostoginiai skaičiuojami netraukiant kompensacijos.

Primenama, kad kompensacijos gali būti mokamos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Jos skirtos kompensuoti su tokiu darbu susijusias padidėjusias darbuotojų išlaidas už faktiškai dirbtą darbo laiką. Kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tik tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos (dienpinigiai). Įstatymų nustatyta tvarka išmokėtos kompensacijos neapmokestinamos GPM, nuo jų neskaičiuojamos ir socialinio draudimo įmokos.

VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti Mokesčių informacijos centro pasitikėjimo telefonu 1882 arba užpildę anketą VMI svetainėje.

Pranešimą paskelbė: Laimonas Rimkus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Rekomenduojame

Pirmą kartą Lietuvoje valymo įrenginiai buvo statomi nusausinto ežero dalyje

Pirmą kartą Lietuvoje valymo įrenginiai buvo statomi nusausinto ežero dalyje

UAB „INSTITA“ įgyvendino unikalų projektą Lietuvoje. Pirmą kartą vandens valymo įrenginiai buvo pastatyti ežero dalyje. Šis projektas, įgyvendintas bendrovės „Dzūkijos vandenys“ užsakymu, Alytaus miestui yra itin svarbus gamtosauginiu požiūriu. Projektas įgyvendintas bendromis Europos sąjungos fondų ir „Dzūkijos vandenų“ įmonės lėšomis. Projekto metu pastatyti nauji lietaus nuotekų valymo įrenginiai bei pajungtas naujas paviršinių nuotekų kolektorius. Tokiu […]

Grįžtant į biurus – uždavinys darbdaviams: kaip užtikrinti darbuotojų gerovę?

Grįžtant į biurus – uždavinys darbdaviams: kaip užtikrinti darbuotojų gerovę?

Didėjančios spūstys gatvėse liudija, kad ne tik moksleiviai grįžo į mokyklas, bet ir vis daugiau darbuotojų nuotolinį darbą namuose keičia į biurus. Tiesa, juose tikimasi kur kas didesnio dėmesio švarai ir patalpų valymo kokybei, nei buvo iki pandemijos, teigia ekspertai, tad pagrindinis darbdavių uždavinys – užtikrinti, kad darbo vietos būtų kuo saugesnės ir palankesnės emocinei […]

Ekspertas apie šilumos siurblius: renkantis svarbiau ne namo dydis, o jo sandarumas

Ekspertas apie šilumos siurblius: renkantis svarbiau ne namo dydis, o jo sandarumas

Efektyvus namų šildymas yra vienas svarbiausių klausimų, kurį sprendžia besistatantys naujus namus ar renovuojantys jau turimus. Kurį laiką populiariausias pasirinkimas buvo dujinis šildymas, nemažai žmonių naudojo kieto kuro katilus, o šiuo metu dėmesys vis dažniau krypsta į šilumos siurblius, patalpų šildymui naudojančius ne iškastinį kurą, o aplinkos šilumą. Pasak bendrovės „Baltic Refrigeration Group“ Šildymo ir […]

Viršuliškėse pradeda kilti naujos kartos NT projektas „Skylum“

Viršuliškėse pradeda kilti naujos kartos NT projektas „Skylum“

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bei investicijų įmonių grupės „Omberg“ Viršuliškėse plėtojamame „Skylum“ gyvenamajame projekte įkasta projekto statybų pradžios kapsulė. Naujajame sostinės aukštybinių pastatų kvartale simboline tradicija pažymėta dviejų 20-ies aukštų daugiabučių, kuriuose bus įkurta 380 butų, statybos pradžia. Projektas „Skylum“, į kurį bus investuota 34 mln. eurų, yra vystomas Viršilų g., šalia dviejų pagrindinių Viršuliškių […]

Architektas L. Rekevičiaus: „Universalus dizainas patogus visiems, nesvarbu – turi specialių poreikių, ar ne"

Architektas L. Rekevičiaus: „Universalus dizainas patogus visiems, nesvarbu – turi specialių poreikių, ar ne"

Slankiojančios prekybos centrų durys, žemi slenksčiai ar erdvūs liftai, kuriuose patogiame aukštyje įrengti dideli mygtukai su Brailio raštu, taip pat galimybė reguliuoti televizoriaus garsą, telefono ekrano apšvietimą, interneto svetainių puslapių dydį ir ryškumą, reguliuojamos automobilio sėdynės, intuityvus pastatų erdvių išplanavimas – atrodytų, kad tai savaime suprantami, kasdieniai atributai. Tačiau visa tai yra universalus dizainas – […]

Dešimt Vilniaus kokybiškos architektūros taisyklių pritaikyta projektuotojų savikontrole

Dešimt Vilniaus kokybiškos architektūros taisyklių pritaikyta projektuotojų savikontrole

Sklandaus Vilniaus plėtra ir kūrimas prasideda nuo ABC – naujo patogaus įrankio vilnius.lt/vilnius-auga, kur kiekvienas planuojantis, statantis ar besidomintis miesto planavimo procesais ras informaciją, kas, kur ir kaip gali būti statoma ar želdinama, kokių architektūros standartų ir taisyklių laikomasi sostinėje, kaip derinami projektai. Vyriausiojo miesto architekto skyrius architektams ir nekilnojamojo turto vystytojams praėjusią savaitę pristatė […]