Statybų sektoriuje – daugiau nei pusė visų išmokėtų kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą

2021 m. gegužės 24 d., Vilnius. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) duomenimis įmonės darbuotojams išmoka vis daugiau kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą. Tokia tendencija ypač stebima statybų sektoriuje.

2020 metais Lietuvoje registruotos beveik 5 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą apie 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo beveik 134,8 mln. eurų kompensacijų. Vien statybų sektoriuje pernai apie 1,9 tūkst. įmonių beveik 43 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 71,6 mln. eurų kompensacijų ir tai sudarė apie 53 proc. visų įmonių išmokėtų kompensacijų. Palyginimui, 2019 metais Lietuvoje registruotos beveik 3,8 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą 85,5 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 112,3 mln. eurų kompensacijų, o statybų sektoriuje per minėtą laikotarpį beveik 1,7 tūkst. įmonių apie 41,3 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 59 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad statybų sektoriuje per penkerius metus įmonių kompensacijos darbuotojams už kilnojamo pobūdžio ar darbą lauko sąlygomis išaugo 3,25 karto, t. y. nuo 22 mln. eurų 2016 metais iki 71,6 mln. eurų 2020 metais.

„Statybų sektorius VMI yra vertinamas kaip rizikingas ir jam yra skiriamas ypatingas mokesčių administratoriaus dėmesys. Pernai, lyginant su 2019 m., kontroliuotose statybų įmonėse PVM prievolė augo 35 proc., o sumokėtų mokesčių suma didėjo 7 proc. Vis dėlto, deklaruota GPM prievolė augo neženkliai, tik 0,18 proc., o tam įtakos galimai turėjo ne tik pandemija, bet ir didėjantis neapmokestinamų kompensacijų išmokėjimas darbuotojams,“ – sako VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė.

Kontrolės veiksmų metu mokesčių administratorius vis dažniau nustato atvejų, kai įmonės kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio ir darbą lauko sąlygomis moka kaip dalį darbo užmokesčio, neatsižvelgdamos į darbuotojų darbo funkcijas ir vietą. Tokios išmokos mokamos net ir biuro darbuotojams, pavyzdžiui, personalo vadovėms, buhalterėms, sekretorėms, valytojoms. Tokiu būdu įmonės galimai vengia apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir įmokas „Sodrai“.

„Pagal darbo kodeksą kompensacijos paskirtis yra atlyginti darbuotojo patirtas padidėjusias išlaidas, susidariusias ne nuo darbuotojo valios priklausančių priežasčių, vykdant jam priskirtas darbines funkcijas ir uždavinius. Atvejai, kai kompensacijos mokamos vietoj atlyginimo, neatsižvelgiant į darbuotojų darbo pobūdį, neatitinka kompensacijų tikslo ir galimai susiję su siekiu išvengti mokesčių mokėjimo“- sako Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Šarūnas Orlavičius, pažymėdamas, kad dėl to nukenčia darbuotojai, mat kompensacijomis išmokama suma nelaikoma draudžiamomis pajamomis – nesikaupia darbo stažas senatvės pensijai gauti, susirgus mokama mažesnė darbo išmoka, atostoginiai skaičiuojami netraukiant kompensacijos.

Primenama, kad kompensacijos gali būti mokamos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Jos skirtos kompensuoti su tokiu darbu susijusias padidėjusias darbuotojų išlaidas už faktiškai dirbtą darbo laiką. Kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tik tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos (dienpinigiai). Įstatymų nustatyta tvarka išmokėtos kompensacijos neapmokestinamos GPM, nuo jų neskaičiuojamos ir socialinio draudimo įmokos.

VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti Mokesčių informacijos centro pasitikėjimo telefonu 1882 arba užpildę anketą VMI svetainėje.

Pranešimą paskelbė: Laimonas Rimkus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos