Sprendimų priėmimas „Elektrifikacijos paslaugų“ įmonėje: diskusijos trunka ilgiau, bet darbai vyksta sparčiau

1

Sprendimų priėmimas „Elektrifikacijos paslaugų“ įmonėje: diskusijos trunka ilgiau, bet darbai vyksta sparčiau

„Sudėtingiausiais šaliai laikais, kokie yra ir šis pandemijos laikotarpis, mūsų įmonė mobilizuojasi ir įveikia iššūkius“, – sako UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ direktorius Aivaras Pranauskas, kurio vadovaujama įmonė mažųjų įmonių grupėje pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės 2020“ vardą.

UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ direktorius Aivaras Pranauskas yra įsitikinęs, kad įmonės sėkmę lemia darbuotojai. Ir ne atskirų specialistų, – kad ir kokie profesionalūs jie būtų, – veikla, o efektyvus bendras darbas. Įmonėje nuolat veikia 10 asmenų darbo grupė, kuri kas savaitę aptaria įmonės reikalus ir sprendžia dėl darbų.

Ilgesnės diskusijos grupėje – sparčiau vykdomos užduotys

„Diskusija – tai būdas įtraukti darbuotojus į įmonės reikalus, – sako A. Pranauskas. – Galima tiesiog paskirstyti darbus ir nurodyti terminus, iki kada jie privalo būti atlikti. Tačiau toks kelias ydingas, neįtraukus, nemotyvuoja darbuotojų, o tai lemia ir galimas rizikas dėl kokybės, dėl darbų įvykdymo laiku. 2015 m. pradėjęs vadovauti įmonei, inicijavau darbo grupės sukūrimą, turėdamas aiškų tikslą: ne tik įtraukti kuo daugiau darbuotojų į procesus, bet ir paskatinti juos diskutuoti, inicijuoti pokyčius, prisiimti atsakomybes. Ir tai pasiteisino. Diskutuojame įvairiais klausimais, o sprendimus priimame tik išklausę visų argumentų, nuomonių, įvertinę iniciatyvas. Taip užduotys tampa ne primestomis, palieptomis, o pačių aptartomis, išnagrinėtomis ir prisiimtomis – su visa atsakomybe.“

Direktorius pripažįsta, kad kartais 10 žmonių diskusijos ilgokai užtrunka. Bet jis tai vadina ne sugaištomis valandomis, o laimėjimu, nes darbai, dėl kurių susitarta darbo grupėje, vyksta sparčiau, efektyviau, sklandžiau, be nereikalingų klausimų. Kai visi žino, ką ir kodėl daro, anot A. Pranausko, susikalbėti tarpusavyje tampa paprasta.

Įmonė veikia kaip įtraukiantis bendradarbiavimo tinklas

Analogišku principu veikia ir visa organizacija. Darbo grupę sudaro įmonės vadovai ir atskirų sričių, skyrių vadovai. Darbo grupės sprendimai, prisiimtos atsakomybės diskutuojami skyriuose su konkrečios srities darbuotojais. Kaip akcentuoja įmonės vadovas, jų darbuotojų komandoje dirba savo sričių profesionalai, todėl klausoma jų nuomonės ir nekvestionuojami jų sprendimai dėl darbų vykdymo specifikos, pasirinktų metodų – nes šie žmonės geriausiai žino situaciją ir turi būtinų kompetencijų, nes vadovai gerbia įmonėje dirbančių profesionalų sprendimus. Kaip tik dėl to neretai į 10 žmonių darbo grupę ateinama jau su jų įžvalgomis, klausimais, pasiūlymais, iniciatyvomis. Darbo grupė sugeneruoja „ką“, o grupės žemiau – suranda būdą „kaip“, nes jie žino geriausiai, kaip darbą atlikti optimaliai efektyviai ir saugiai. 

Taikydama šį metodą, „Elektrifikacijos paslaugų“ įmonė veikia kaip įtraukiantis bendradarbiavimo ir dalinimosi tinklas, kuriame iniciatyvos keliauja įvairiomis kryptimis: iš darbo grupės į skyrius ir iš skyrių į darbo grupę. Toks valdymo požiūris vis dar naujas Lietuvoje. Vadovas patirtį apibendrina trumpai: „Daugiau galvų – geresnis sprendimas. Kita vertus, žmogui reikia parodyti, kad jis yra svarbus, tuomet jis labiau įsitraukia ir padeda išspręsti kartais labai sudėtingas problemas.“

Pirma žmonės, tada – veikla

James C. Collins bestseleryje „Nuo gero prie puikaus“ pateikia 28 pasaulinio garso kompanijų istorijas, kurias jis kartu su komanda analizavo penkerius metus. Viena iš išvadų, kaip įmonės tampa sėkmingomis, buvo skirta darbuotojams. James C. Collins komanda pamatė bendrą sėkmingų įmonių vardiklį: pirmiausia įmonės surinko tinkamus darbuotojus, o tik tada pasirinko „kur link nukreipti autobusą“. Analogiškų įmonės pertvarkų ėmėsi ir „Elektrifikacijos paslaugų“ vadovavimą prieš penkerius metus perėmęs į savo rankas A. Pranauskas, kuris yra ir vienas iš įmonės akcininkų. Apie dabartinius darbuotojus jis sako, kad kone visi įmonės žmonės yra tie, apie kuriuos galima sakyti, kad jie sudaro branduolį. 

„Elektrifikacijos paslaugų“ darbuotojų amžiaus vidurkis – 44-eri metai. Tai yra amžius, kai jau turima patirties ir vis dar alkstama naujovių, žinių, kai iššūkiai tampa veiklos varikliu. Įmonės darbuotojai dalyvauja įvairiuose mokymuose, važinėja į parodas, kuriose ieško naujovių, kuriose dalyvauja esami ir potencialūs užsakovai.

Įmonėje dirba: 

  • 33 darbuotojai, kurių amžiaus vidurkis – 44 metai;
  • Iš 33 darbuotojų – 2 moterys;
  • Kvalifikacija: 80 proc. darbuotojų turi elektrotechninį išsilavinimą.

„Grįžę iš tokių renginių, mes „atliekame namų darbus“, todėl žinome, ką reikia pasiūlyti užsakovams, – sako A. Pranauskas. – Kita dedamoji – reiklūs užsakovai, iš kurių vienas – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kuris suformuoja apie 30–40 proc. mūsų užsakymų portfelio. Tai yra užsakovas, kuris mums neleidžia nesimokyti, dėl kurio nuolat atnaujiname žinias. Ir tai yra stiprus motyvatorius – reiklus užsakovas priverčia domėtis naujovėmis. Ir tai yra viena iš dedamųjų formuoti nuolat besimokantį kolektyvą.“ 

Vadovas įsitikinęs, kad svarbiausia jo pareiga – ne vadovauti visiems procesams asmeniškai, o „išlukštenti, ištraukti, nustatyti konkretaus projekto lyderį“. A. Pranauskas, kaip vadovas, taip pat išsako savo nuomonę, ir, jeigu būtina, kad grupė jai pritartų, ieško svarių argumentų, motyvų, diskutuoja. Jis tvirtai tiki: „Sprendimas turi būti toks, kad jam darbuotojai pritartų, kad patikėtų. Tada ir vilkas bus sotus, ir avys sveikos.“

Duodamas kitam, gauni pats

Ši nuostata taikoma tiek pačioje įmonėje, tiek už jos ribų. „Elektrifikacijos paslaugų“ darbuotojai, kaip sako A. Pranauskas, yra viena šeima, todėl jie kartu ne tik švenčia, bet ir gelbsti ištikus asmeninėms, šeimos problemoms. 

Įmonei svarbu būti socialiai atsakingai, todėl daugelį metų remia Klaipėdos rankinio klubą „Dragūnas“; neįgaliųjų rekreacijos ir sporto asociaciją „Klaipėdos kentauras“; sunkiau besiverčiančias Klaipėdos rajono savivaldybės, kurios teritorijoje registruota ir pati įmonė, šeimas; per karantiną padėjo kultūros žmonėms. Įmonė dalyvauja Klaipėdos pramonininkų asociacijos veikloje, todėl per pandemiją prisideda prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“.

Pandemija išgąsdino, bet privertė mobilizuotis

2020 m. pradžia įmonei, kaip ir daugeliui Lietuvos verslų, buvo itin sudėtinga: ir psichologinė įtampa dėl pandemijos, ir sutrikę darbai. Dėl karantino teko atsisakyti dalies darbų arba juos pristabdyti. Tačiau įmonė susitelkė: apimtys I–III ketvirtį užaugo nuo 428 723 eurų iki 1 724 903 eurų. Tokį šuolį lėmė įmonės įdirbis ir vykdomas didelės apimties projektas Šiauliuose, kur „Elektrifikacijos paslaugų“ įmonė dalyvauja suomiško kapitalo gamyklos statyboje. Dar vienas šaltinis – ESO užsakymai, aptarnaujant apie 11 tūkst. vartotojų. Pavyko gauti užsakymų ir Klaipėdos objektuose. Klientų pasitikėjimas įmone ir įmonės tikėjimas, kad „vis tiek prašvis“, resursų ir žmonių mobilizavimas, anot vadovo, buvo tie faktoriai, kurie per tris ketvirčius ženkliai padidino apyvartas. 

UAB „Elektrifikacijos paslaugos“

  • 2004 m. balandį įregistruota UAB „Elektrifikacijos paslaugos“, panaikinus AB Klaipėdos elektros tinklų elektrifikacijos paslaugų tarnybą, veikusią nuo 1995 m. 
  • Bendrovė atestuota Statybos produkcijos sertifikavimo centro ir Valstybinės energetikos inspekcijos, gali montuoti ir eksploatuoti elektros įrenginius, jai suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu; turi leidimus dirbti Energijos skirstymo operatoriaus tinkluose, kuriuose keliami aukščiausi saugos ir kvalifikacijos reikalavimai.

Įmonė per pandemiją taip pat laviravo. Dirbant Šiauliuose, pirmą kartą pritaikė suminio darbo principus, pasirinkdama dirbti 4 dienas per savaitę. Nors toks būdas buvo pasirinktas dėl komandiruotės, kad žmonės galėtų ilgiau pabūti su šeimomis, paaiškėjo, kad šis darbo organizavimas lėmė ir puikius darbo rezultatus.

„Galvodami apie savo žmones, imamės kartais ir nepelningų, pilotinių projektų, nes jie yra įdomūs, mums, kaip specialistams, kelia iššūkių, nes žmogui reikia jausti prasmę to, ką daro, nes turi būti įdomu, nes iniciatyvai skatinti, specialistui motyvuoti vien atlyginimo negana. Atlyginimas yra pagrindas, o poreikius atitinkančią pridėtinę vertę kuria įdomūs projektai, įveikti iššūkiai, buvimas kartu su savo miestu (bene nuo 2004 m. Klaipėdą apšviečiame ir įgarsiname per Jūros šventes, Šviesų festivalius). Darbas turi teikti džiaugsmo, kurti buvimo sykiu su savo miestu pojūtį“, – tvirtina A. Pranauskas. 

UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ nuotr.

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus poilsis yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių įsipareigoja rūpintis savo fizinės būklės gerove ir ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Sportuoti viešosiose erdvėse, ypač miesto teritorijoje, tampa vis populiariau. Tačiau reikia suprasti, kad netinkamai sutvarkytos sporto aikštelės ir takai gali kelti grėsmę sportuojančiųjų saugumui ir […]


Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Pernai dėl ekonominės aplinkos neapibrėžtumo sulėtėjus statybų apimtims, sertifikuota kiek mažiau pastatų nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai neabejoja, kad šiais metais „žaliųjų“ pastatų skaičius vėl augs, o tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų poreikį didins ir į biurus sparčiau grįžtantys darbuotojai. Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, […]


Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek ir asmeninių poreikių tenkinimui – yra ilgalaikė investicija. Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris pabrėžia, kad sklypą pirkti reikėtų tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus tiek praktinius, tiek teisinius jo pirkimo aspektus. Pasak specialisto, tai užtikrina sklandų verslo vystymą ateityje, o taip pat ir […]


„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ įsigijo logistikos parką „J13“ netoli Talino. Visiškai išnuomotą parką, kuris yra vienas didžiausių Estijoje, sudaro 40 000 kv. m logistikos ir lengvosios pramonės patalpų. Tai dešimtasis ir paskutinis 350 mln. eurų vertės fondo, kuris šiuo metu yra visiškai investuotas, sandoris.  Logistikos parkas „J13 Logistics […]


Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Nuosavybės teise Jums priklauso nekilnojamasis turtas – sandėlis, slėptuvė ar sodo namelis. Tačiau, minėtas nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės arba yra po ja. Jokios sutarties dėl valstybinės žemės nuomos nesate sudaręs, tačiau vieną dieną gaunate pranešimą, jog nesate įvykdęs pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors nesate valstybinės žemės nuomininkas. Apie tai, kokias pareigas […]


„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ antrąjį 2023 m. pusmetį užbaigė 15 mln. eurų padidintu turtu. Pastarasis per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo net 11,5 proc. – nuo 134,5 mln. eurų 2022 m. iki 149,9 mln. eurų 2023 m. Neaudituotais 2023 m. antrojo […]