Sodų bendrijų ateitis Lietuvoje: kas slypi už teisinių pokyčių?

Sodų bendrijos Lietuvoje ilgus metus buvo ne tik poilsio, bet ir vietinės maisto gamybos, bendruomeninio gyvenimo bei pirmojo būsto alternatyva daugeliui žmonių. Tačiau šiandien jų ateitis tampa vis labiau neaiški – teisės aktų pakeitimai, ribojimai ir neapibrėžtas statusas kelia klausimą: ar sodų bendrijos tapo politikų ir NT vystytojų interesų objektu?

Sodų bendrijos – tūkstančių žmonių gyvenimo dalis

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 200 tūkst. sodų sklypų, iš kurių 60 proc. naudojami ūkinei veiklai – žmonės augina daržoves, vaisius, uogas; 40 proc. sklypų savininkų juose gyvena nuolat – tai jų pagrindinis būstas. Iš viso sodų bendrijos tiesiogiai liečia apie 500 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

„Sodininkų bendrijos yra neatsiejama bendruomeninio ir vietinio ūkininkavimo dalis, o jų nykimas kelia grėsmę tiek žmonių gyvenimo kokybei, tiek vietinei maisto gamybai“, – sako Sodininkų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Ravinis.

Teisinių pokyčių grėsmės kelia nerimą

Aplinkos ministerija svarsto keisti Sodininkų bendrijų įstatymą, tačiau sodininkai nežino, kokių pasekmių tai turės. Pastarųjų metų praktika rodo, kad sodininkystė ne skatinama, o ribojama.

Juozas Ravinis, Lietuvos sodininkų bendrijos prezidentas, pažymi, kad veikiantys teisės aktai yra kur kas geriau, nei kuriamos naujienos be aiškaus pagrindimo, ekonominių skaičiavimų ar biurokratinės naštos mažinimo proveržio. „Šiandien sodininkai nesupranta dėl ko viskas yra daroma. Kaip matome iš planuojamų bendrijų ir sodų bendrijų įstatymų jungimo, yra apsunkinamas administravimas. Juk butų bendrija ir sodų bendrija yra nesulyginami dalykai. Kuriama nauja sistema, daroma reforma, o kokiu pagrindu, ko norima pasiekti nėra aišku. Jokios konkrečios informacijos, pagrindo ir kokiu tikslu tai daroma, neaišku. Ši iniciatyva pradėta buvusio aplinkos ministro, tačiau sodininkai pasigenda pagrindimo – teisinio, ekonominio, biurokratinės naštos mažinimo, ir aišku, visų pirma, ir kas svarbiausia – atsižvelgimo į Lietuvos gyventojų, gyvenančių ir sodininkaujančių interesus“ – kalba Juozas Ravinis.

Statybų apribojimai – smūgis nuolatiniams gyventojams

2023 m. buvo priimtas draudimas soduose statyti iki 80 m² gyvenamuosius namus, o tai tapo didele problema nuolatiniams gyventojams. „Šis ribojimas ypač skaudžiai paveikė jaunas šeimas, kurios sodų bendrijose rado prieinamą būsto alternatyvą“, – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Dalis šių dienų „sodininkų“ ir artimiausiu metu soduose namą statyti susirengusieji miestiečių sunerimo, kai vasarą juos pasiekė žinia, kad aplinkos ministras birželio 14 d. pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė Statybos techninį reglamentą (STR), kuriuo nurodyta nauja pastatų klasifikacijos tvarka. Nuo šiol nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami sodo namai galės būti statomi tik iki 50 kv. metrų ploto, iki penkių metrų aukščio. Pakeitimas įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1-osios. 

NT sektoriaus interesai?

„Kas kelia klausimą dėl pokyčių, reikia atidžiai pasigilinti, kieno interesus tai atspindi. Akivaizdu, kad siekiama pagerinti sąlygas NT vystytojams, o paprastiems žmonėms – jas apsunkinti“, – teigia Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius.

„Šiandien sodininkai nusivylę Vyriausybės sprendimais, kai net 4 kartus buvo ruoštas įstatymas dėl kelių perdavimo savivaldybėms, visus kartus reikalus sužlugdė vyriausybė. Sodininkai nebetiki, kad galimi pokyčiai mūsų – Lietuvos žmonių naudai. Pasikeitus ministrams, Aplinkos apsaugos komitete buvo sugalvota panaikinti sodininkų įstatymą ir jį sujungti su daugiabučių namų įstatymu. Paruošta eilė įstatymų pataisų, o praeitą penktadienį aplinkos ministerija pakvietė sodininkus ir pradėjo kelti klausimą dėl sodų bendrijų naikinimo. Mes, sodininkai, nepritariame tokiai iniciatyvai, nes nematome tam rimto pagrindo, tačiau jaučiame, kad stumiama „buldozeriu“ iniciatyva, neįsiklausant į mūsų siūlymus“, – pažymi E.Germanavičius.

Sodų bendrijos – ne tik poilsis, bet ir vietinė maisto gamyba

Viešojoje erdvėje dažnai teigiama, kad sodų sklypai naudojami tik gyvenimui ar laisvalaikiui, tačiau realybė kitokia.

Kaip informuoja Klaipėdos rajono „Tolupio“ sodų bendrijos pirmininkas Nikolajus Gorčekav iš 670 sodo sklypų net 120 gyvenama nuolat, daugelis sodininkų augina daržoves, vaisius ir uogas, kurias parduoda turgavietėse.

„Pensinio amžiaus žmonės ir jaunos šeimos soduose užsiaugina maistą, kuris vertinamas kaip aukštesnės kokybės nei pramoniniu būdu gaminama produkcija“, – sako N. Gorčekav.

Maisto saugumas – vis svarbesnis klausimas

Dabartinėje geopolitinėje situacijoje Lietuva turėtų skatinti vietinę maisto gamybą, tačiau vietoj to, sodų bendrijų veikla ribojama.

„Jei Lietuvoje pritrūktų maisto ar įvyktų elektros tiekimo sutrikimai, vienkiemiuose ir sodų bendrijose gyvenantys žmonės išgyventų lengviausiai – jie pripratę prie savarankiškumo“, – sako sodininkų atstovai. Kodėl kitos ES šalys skatina, o Lietuva riboja? Štai Švedijos pavyzdys rodo, kad krizės metu valstybė gali pasitelkti sodininkystę kaip vietinį maisto šaltinį. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Švedijoje miesto gyventojams buvo suteikti sodų sklypai maisto krizės sprendimui. Lietuvoje apie tokią strategiją negalvojama – priešingai, sodininkystė yra ribojama.

Tikisi konstruktyvaus dialogo su Aplinkos ministerija

Sodininkų bendrijų atstovai tikisi, kad po susitikimo su Aplinkos viceministru situacija bus peržiūrėta iš platesnės perspektyvos.

Sodininkai prašo: panaikinti 2023 m. įvestą draudimą statyti sodų namus iki 80 m² – tai būtina tiems, kas soduose gyvena nuolat; aiškiai reglamentuoti sodų bendrijų teisinį statusą, kad jos nebūtų paverstos NT vystytojų teritorijomis; suteikti žmonėms teisę ne tik gyventi, bet ir vykdyti ūkinę veiklą soduose be perteklinių ribojimų; skatinti naujų sodų bendrijų atsiradimą, nes tai užtikrina alternatyvą brangiam būstui ir skatina vietinę maisto gamybą.

Linas Jonauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas griežtai pasisako prieš 2023 m. priimtą draudimą soduose statyti iki 80 m² ir jau šiandien ieško sprendimų, kaip grąžinti buvusią tvarką. Komiteto pirmininkas šią problemą jau yra aptaręs su Aplinkos ministru.

„Diskusija dėl sodininkų keliamos problemos vyksta nuo kadencijos pradžios. Praeitoje kadencijoje sprendimas buvo priimtas, tačiau ši tvarka nepagerina nieko, tik išbrangina žmonėms statybų kaštus sodų teritorijoje. Statybos sodų teritorijoje šeimai pabrangsta apie 5-6 tūkst., ir tai yra vien tik projektavimo bei statybų leidimo kaina. Nemanau, kad to reikia. Gal čia yra pataikaujama nekilnojamo turto statytojams, kurių vystytojai smarkiai plečiasi. Sodų bendrijose kuriasi jaunos šeimos, o čia grynas oras, yra žemės sklypas, kur galima užsiauginti daržovių, yra vietos ir augintiniui pasilakstyti. Privalumų tikrai daug, o įvardijamos problemos norint suvaržyti sodininkų teises – laužtos iš piršto. Norint sutvarkyti sodų teritorijas reikalingas papildomas finansavimas dėl infrastruktūros, dėl kelių, dėl šiukšlių išvežimo ir kt., bet tai ateities klausimai“, – pažymi Linas Jonauskas.

Kontaktai 

Norint atskleisti tikrąją padėtį, būtina pasikalbėti su sodininkų bendrijų atstovais, kurie gali pateikti realius pavyzdžius apie bendruomeninę veiklą, maisto gamybą ir teisines problemas.

Juozas Ravinis – Lietuvos sodininkų asociacijos prezidentas, tel. + 370 601 17 234

Eidigintas Germanavičius – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas, tel. +37062066253, 

Nikolajus Gorčekav – sodų bendrijos „Tolupis“ pirmininkas, tel. +370 613 94167

Vytautas Buivydas – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, tel. +370 613 94167

Pranešimą paskelbė: Sonata Kisielienė, LR Žemės ūkio rūmai